Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Koloradų gausa stebina maciuitiškius

Maciuitiškis Stasys Bučinskas praėjusią savaitę savo kieme koloradus skaičiavo dešimtimis ir net šimtais. Iš kur jie eina ar skrenda, vyriškis tik spėliojo, nes nei bulvių, nei pomidorų neaugina, tad maisto šaltinio kenkėjams lyg ir nėra. Pamėginome išsiaiškinti, ką apie koloradų gausą prieš bulviakasį mano specialistai.

Per dieną – šimtai

„Devyneri metai gyvenu Maciuičiuose sodyboje, bet to dar nėra buvę, kad per dieną kieme rasčiau 150–200 koloradų. Renkam abu su žmona“, – paskambinęs į „Bangos“ redakciją sakė S. Bučinskas ir kvietė įsitikinti, kad vabalų jų kieme tikrai yra. Pavakarę Bučinskų sodyboje ant nupjautos vejos ir trinkelių ropinėjo keli vabalai. „Ką tik dešimt sunaikinau. Ir taip visą dieną. Jie lipa ir namo sienomis, kelis radau garaže, kelis katilinėje“, – sakė vyriškis ir parodė puskibirį pririnktų koloradų.

Koloradai prieš porą savaičių pasirodę būriais ne iš karto: iš pradžių jų būdavo vienas kitas, bet palaipsniui ėmė daugėti. S. Bučinskas sakė su kaimynais nekalbėjęs, ar juos šiemet irgi vargina šie kenkėjai, bet netrukus netoliese gyvenantis Saulius Kairys patvirtino, kad ir jo kieme atsirado, tačiau ne tiek, kaip pas S. Bučinską. „Matydavau, kaip netoliese bulves auginęs žmogus koloradus rinkdavo, tada savo kieme gal penkis rasdavau. Manau, kad šiemet jie ateina iš kito kaimynystėje auginamų bulvių lauko, kur, mano nuomone, šeimininkas nekovoja su kenkėjais“, – svarstė S. Bučinskas. Pirmadienį maciuitiškis sakė, kad iš viso šią vasarą surinkęs gal 2 000 koloradų, bet paskutinėmis dienomis jų ėmė mažėti – per dieną randa apie 40.

Autorės nuotr.: maciutiškis S. Bučinskas (kairėje) savo kieme šią vasarą rado apie 2 000 koloradų, o kaimynas S. Kairys neatsistebi, kad šiemet grybai aplipę šliužais.

Autorės nuotr.: maciutiškis S. Bučinskas (kairėje) savo kieme šią vasarą rado apie 2 000 koloradų, o kaimynas S. Kairys neatsistebi, kad šiemet grybai aplipę šliužais. „Esu matęs du namelius, aplipusius koloradais Ukrainoje. Darbo reikalais važinėjau į tą šalį, teko nakvoti viename kaimelyje, kur pamačiau kraupų vaizdą“, – prisiminė S. Bučinskas, tuokart klausęs vietinių, kodėl nekrapšto koloradų nuo sienų. Jie atsakė, kad vabalai netrukdo, be to, vėliau prapuola. Vis dėlto tai, ką šią vasarą pamatė savo kieme, vyriškį papiktino. Jo nuomone, jei visi naikintų koloradus, tokių „svečių“ savo kieme nebūtų sulaukęs.

Natūrali sezoninė migracija

Ar tokia koloradų gausa artėjant bulviakasiui anomalija, ar natūralus reiškinys, pasiteiravau Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo eksperimentinio ūkio Rūgščių, eroduotų dirvožemių ir augalininkystės skyriaus vedėjos, dr. Reginos Repšienės. „Aplinkoje esančių vabalų mūsų įstaigos mokslininkai netyrinėja. Tai galėtų paaiškinti entomologai. Galiu tik pasvarstyti, kad koloradai gali atskristi pas kaimyną iš netoliese bulves auginančio ūkininko lauko“, – sakė mokslininkė, atkreipusi dėmesį, jog net chemikalais naikinami koloradai kartais nenugaišta, todėl ūkininkai, pasitarę su specialistais, turėtų dažniau keisti cheminius preparatus.

Išgirdęs klausimą apie koloradų antplūdį maciuitiškio kieme Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Entomologinio rinkinio kuratorius Romas Ferenca nenustebo: „200 per dieną nėra daug. Jei aplink auginamos bulvės, o jų vegetacija baigiasi, užaugusi nesunaikintų koloradų nauja karta ieško žiemojimo vietos. Jiems tinka ir tie patys laukai, viršutinis dirvos sluoksnis. Vyksta rudeninė koloradų migracija.“ Pasak jo, koloradai gali atskristi ir iš toliau – jie įveikia net 10 kilometrų. Kas juos traukia būtent į tą kiemą, galbūt paaiškinti būtų galima vėjo kryptimi. „Net jei ūkininkai naikina koloradus chemikalais, žūva ne visi. Žinoma, jei nenaikino, jų žiemoti liks daugiau. Tačiau koloradų yra net ten, kur arba visai, arba beveik nevyksta ūkinė veikla, pavyzdžiui, Neringoje“, – dalijosi pastebėjimais R. Ferenca. Jo nuomone, situacija ne kasmet vienoda. Pasak jo, panašiai buvo su grambuoliais prieš 5 metus. Jų gausa irgi stebino žmones. „Ne visada vienodai susiklosto situacija. Kai atsiranda daugiau šių kenkėjų priešų, jie apnaikinami, o koloradų vabalų paukščiai beveik nelesa. Jų gali sumažėti nebent būtų šalta žiema“, – paaiškino entomologas.


  • Kolorado vabalai kilo ne iš Kolorado valstijos JAV, kaip gali atrodyti iš pavadinimo, bet iš centrinės Meksikos. Pirmą kartą kolorado vabalas aprašytas 1824 m.

  • Kolorado vabalai žiemoja dirvožemyje, o į paviršių išlenda ir ima skraidyti gegužės-birželio mėn.

  • Priliestas kolorado vabalas sulenkia kojas, nukrenta ant dirvos ir apsimeta negyvas, o paimtas išskiria dvokiančias geltonas sultis, kurios, kaip manoma, kenksmingos paukščiams ir kitiems vabzdžiais mintantiems gyvūnams. Kolorado vabalus ėda tik rupūžės, fazanai, perlinės vištos, kalakutai.

Laima ŠVEISTRYTĖ

Rekomenduojami video