Pakliuvęs į bėdą žmogus neretai skuba pas advokatą ar užsiimantį teisine veikla teisininką ir tikisi, kad šis teisinėmis priemonėmis padės išspręsti iškilusias problemas. Tik gaila, kad ne visais šiais teisininkais galima pasitikėti.
Dar vienas teistumas
Biržiečiai gerai žino šiame mieste įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės, teikiančios teisines paslaugas direktorių Vaidotą Ivanauską (44 m.). Tik kolegiją baigęs teisininkas jau ne kartą buvo pakliuvęs į Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų akiratį, 2 kartus teistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą, už pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo suklastojimą ir panaudojimą, melagingą pranešimą. Tačiau V. Ivanauskas, nors ir gavęs per pirštus, išvadų, atrodo, nepadarė, nes ir vėl teko mindyti teismų slenksčius ne ginant į bėdas pakliuvusius žmones, o įrodinėjant, jog pats nepažeidė įstatymų. Kaip pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė, Panevėžio apygardos teismas lapkričio viduryje apeliacine tvarka išnagrinėjęs V. Ivanausko skundą, jį atmetė ir paliko galioti šių metų liepos 11 dieną Kupiškio rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą, kuriuo biržietis teisininkas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Už tai teismas jam skyrė lygtinę laisvės atėmimo bausmę, baudą ir trejus metus uždraudė dirbti teisininko darbą bei užsiimti teisine veikla.
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino nuteistąjį V. Ivanauską kaltu padarius BK 222 str. 1 d. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 226 str. 2 d. (Prekyba poveikiu) numatytas veikas ir paskyrė jam teisingą bausmę. „Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas procesinis sprendimas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose, jis yra teisėtas ir pagrįstas“, – teigiama Panevėžio apygardos teismo nutartyje. Šis nuosprendis įsigaliojo nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dienos. Tačiau V. Ivanauskas dar tikisi, kad bausmę jam sušvelnins Aukščiausiasis teismas.
Prekyba poveikiu
Ivanauskas teisėsaugos pareigūnų akiratyje atsidūrė po to, kai į pareigūnus kreipėsi viena biržiečių šeima. Jie teigė, kad 2012 metų vasarą minėtam teisininkui jo bendrovės patalpose perdavė 8000 litų (2316 eurų). V. Ivanauskas pažadėjo šiuos pinigus „tinkamai“ panaudoti, kad jų sūnus išvengtų atsakomybės už galimai sukeltą avariją, per kurią buvo sužalotas žmogus.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
Pareigūnams kilo įtarimų, kad V. Ivanauskas galėjo padaryti ir daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su jo vadovaujamos bendrovės finansine veikla. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad 2012-2013 metais jis į bendrovės apskaitą neįtraukė 3800 litų (1100 eurų), gautų iš klientų už įvairias teisines paslaugas.
Kaip minėjome, šių metų liepą Kupiškio rajono apylinkės teismas V. Ivanauską pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Subendrinus šią bausmę su anksčiau už kitas nusikalstamas veikas skirta bausme, teismas biržiečiui skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, 44 MGL dydžio (1657 eurų) piniginę baudą ir 3 metus uždraudė dirbti teisininko darbą ar užsiimti teisine veikla. Be to, V. Ivanaukui priteisė ir civilinį ieškinį – teisininkas turėjo sumokėti 2316 eurų nukentėjusiajai, iš kurios tokią sumą nuteistasis paėmė kaip tariamą kyšį pareigūnams.
Melagingas įskundimas
Tai jau antras šiais metais V. Ivanauskui paskelbtas teismo nuosprendis. Šį vasarį biržietis dar buvo nuteistas ir už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuota, kad V. Ivanauskas praėjusių metų sausio 30-ąją Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams pranešė, kad prieš trejetą dienų į jo darbo vietą, esančią Vytauto gatvėje, atvyko biržietis Irmantas G. ir vertė jį atiduoti 6000 eurų. Neva Irmantas G. jam paaiškino, jog „norint būti saugiu, nenukentėti, reikalinga susimokėti 6000 eurų už tardymuose sugaištą „bachūrų“ laiką, kurie nelauks iki kovo, kad suma yra maža ir dėl tokio menkniekio jis nesusigadintų gyvenimo, kad nesusimokėjus jis automobiliu „Mazda“ nebevažinės, namuose nebus saugu“. Mat prieš porą metų buvo kilęs skandalas – vienas garsus Biržų ūkininkas Romualdas M. buvo atvirai pareiškęs, kad Biržuose tvarką daro ne policija, o nusikaltėlių gauja, turinti apie trisdešimt narių, savo iždą, rengianti vadinamąsias „strielkas“.
Ivanauskas, atstovavęs šiam ūkininkui teismuose, sakė, jog Irmantas G. yra ūkininko paminėtos gaujos narys, ir tvirtino, jog nėra ir nebuvo skolingas nei pastarajam, nei jo aplinkos žmonėms.
Norėjo atgauti skolą
Teisme Irmantas G. papasakojo kiek kitokią versiją. Biržietis teigė, jog V. Ivanauską pažįsta nuo mokyklos laikų, retsykiais susitikdavo, pabendraudavo. 2014 metų pradžioje V. Ivanauskas paprašė vienam mėnesiui paskolinti 3000 litų ir pažadėjo sumokėti 10 procentų palūkanų.
Irmantas G. tiek pinigų neturėjo, todėl paskambino savo panevėžietei draugei ir pasiūlė jai užsidirbti.
Draugė sutiko ir paskolino V. Ivanauskui prašomą pinigų sumą. Po mėnesio Irmantas G. pasiteiravo V. Ivanausko, kada šis grąžins pinigus. Teisininkas sumokėjo 300 litų palūkanų, paprašęs pratęsti terminą skolai atiduoti, o po dviejų savaičių paprašė paskolinti dar 2000 litų.
Visą pinigų sumą teisininkas pažadėjo grąžinti po mėnesio. Tačiau nei po mėnesio, nei po kelių, pinigų taip ir negrąžino – sakė, kad nesiseka jų surinkti. Tiesa, palūkanas mokėjo, kurias Irmantas G. atiduodavo draugei.
Vėliau Irmantas G. keletą mėnesių praleido tardymo izoliatoriuje. Paleistas į laisvę iš draugės sužinojo, kad V. Ivanauskas iki šiol nėra grąžinęs skolos.
Tuomet biržietis susiekė su juo ir sutarė susitikti pastarojo kontoroje. Pasak Irmanto G., jis su V. Ivanausku taip ir nesusikalbėjo, pinigų neatgavo, o po trijų dienų jis ir jo draugė gavo šaukimus atvykti į policiją. Ten išgirdo, kad jis, girdi, reikalaująs iš V. Ivanausko 6000 eurų.
Teisme Irmantas G. tvirtino, kad V. Ivanauskas jį apšnekėjęs, nes nenorėjęs grąžinti skolos. Kad Irmantas G. sako tiesą, pareigūnai nustatė iš užfiksuotų skolintojo ir skolininko pokalbių. Taip buvo nustatyta, kad V. Ivanausko kreipimasis dėl turto prievartavimo neatitinka realybės.
Pripažino kaltu
Panevėžio apylinkės teismas V. Ivanauską pripažino kaltu ir paskyrė jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 2 metams, bei 1657,07 euro baudą. Be to, teisininkui buvo paskirta dar ir baudžiamojo poveikio priemonė – atėmė teisę dvejus metus dirbti teisininko darbą ir užsiimti teisine veikla. Taip pat įpareigojo V. Ivanauską bausmės vykdymo atėmimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto ar rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nukentėjusiu pripažintam Irmantui G. priteistas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Dar 400 eurų V. Ivanauskas turės sumokėti nukentėjusiajam už advokato paslaugas.
Šis teismo nuosprendis jau įsiteisėjęs, nes skundus rašęs ir Panevėžio apygardos, ir Aukščiausiajam teismams V. Ivanauskas nieko nepešė.
Priminsime, jog V. Ivanauskas nėra įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, todėl niekada nedirbo kaip advokatas. Kadangi vyras baigęs tik teisės kolegiją, tai jis tegali atstovauti tik nukentėjusiuosius – baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose. Biržuose jis yra įkūręs UAB „Kodeksas“, kurioje dirba teisininku, taip pat užsiima individualia teisine veikla Latvijos Respublikoje.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ














