Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kodėl žinomų žmonių mirtys „sukrito“ vos ne į vieną mėnesį?

Pastaruoju metu Anapilin išlydėjome daug žinomų, garsių žmonių, taip pat stebėjome naujienų portaluose pranešimus apie savižudybes (advokatų, JAV kario, nuvažiavusio Klaipėdoje nuo tilto) ar protu sunkiai suvokiamus nužudymus (pvz., devynmetės lietuvės nužudymas Anglijoje, penkiolikmetės – Šiauliuose), o kiek dar liūdnų istorijų nežinome apie „paprastus“, statistinius lietuvius…

Nepaisant iškeliavusiųjų garbaus amžiaus, žinomų žmonių mirtys „sukrito“ vos ne į vieną mėnesį – liepą. Ar tai tik sutapimas, ar gali būti ir koks nors kitas paaiškinimas? O gal čia nėra nieko stebėtino – tiesiog žmonės psichologiškai nebeatlaiko tvyrančios įtampos dėl karo, infliacijos, pandemijos, ateities nežinios ir t. t.? Šių atsakymų „Rinkos aikštė“ ieškojo su psichologe Valija Šap ir astropsichologe, vedų astrologe, numerologe, regersologe bei sertifikuota metodo „Raktas“ trenere Lolita Verdi.

Reaguoja per stipriai

„Kaip žinome, jau trečius metus išgyvename itin sudėtingą laikotarpį. Pandemija dėl COVID -19 ir karo Ukrainoje įvykiai padarė įtaką visuomenės pokyčiams įvairiose srityse, taip pat ir psichikos sveikatai, – pažymėjo V. Šap. – Netikėtos, grėsmę keliančios situacijos, ypatingai užsitęsusios, gali kelti žmonėms nesaugumo, baimės, nerimo ir kitus sunkius jausmus. Skirtingi žmonės skirtingai geba susidoroti su krizių metu kylančiais iššūkiais, tad natūralu, kad kinta bendra šalies visuomenės psichikos sveikata. Psichikos sveikatos specialistai pirmaisiais pandemijos mėnesiais kalbėjo apie galimus iššūkius psichikos sveikatai, teikė rekomendacijas apie pagalbą sau, ragino patiriančius sunkumus neužsisklęsti, o kreiptis pagalbos.“

Psichologė atkreipė dėmesį, kad visuomenė tapo jautresnė, tad į pranešimus įvykius apie mirtis, savižudybes, nelaimingus atsitikimus gali reaguoti kiek per stipriai: ,,Visi aplinkui tik miršta“; ,,Kasdien kas nors nusižudo“; ,,Niekas nebegali pakelti tokio gyvenimo“ ir pan. Gali imti atrodyti, kad nelaimių ir mirčių pastaruoju metu yra gerokai daugiau nei įprastai“.

„Tačiau pažiūrėkime statistinius duomenis, – ragino V. Šap. – Higienos institutas skelbia preliminarius savižudybių rodiklius. Lyginant 2022 m. sausio–gegužės mėnesiais fiksuotus savižudybių rodiklius su 2021 ir 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu matome, kad šiais metais savižudybių skaičius mažesnis (2022 m. 188 savižudybės atvejai per pirmus 5 metų mėnesius; 2021 m. – 231; 2020 m. – 237). Taigi, kol kas neturime statistinio pagrindo teigti, kad didėja savižudybių skaičius.“

Krizės būna įvairios: ekonominės, politinės, fizinės (sveikatos), asmeninės (santykių krizės). Jos yra reikalingos, nes dažnai tai yra būdas parodyti mums, kad einame ne ta kryptimi. Daugelio krizių priežastimi esame mes patys. Jeigu gyventume harmoningai, būtų žymiai mažiau krizių.Aut. Past.

Sunkūs metai

Aiškindama susiklosčiusią situaciją, astropsichologė L. Verdi pastebėjo, jog apskritai 2022-ieji kaip ir 2021-ieji nėra palankūs metai.

„2022-ieji – iššūkių metai. Įžengėme į Naujuosius, kaip ir 2021-aisiais, kai danguje vyko kala sarpa joga. Tokia planetų padėtis reiškia, kad mes, kaip žmonija, gausime karmos pamokų, kurių nepavyks išvengti, – aiškino vedų astrologė. – Sausio 1 d. Mėnulis stojo į Skorpiono ženklą, kur jis jaučiasi labai nepatogiai. O tai reiškia, kad 2022 m. nepalankūs moterims, motinoms, mažamečiams vaikams, nes visas šias sritis kuruoja būtent Mėnulis. Taip pat jis atsako už emocijas, psichiką, todėl 2022 metais žmonių psichika yra nestabili, jautri.

Šiuo laikotarpiu labai svarbu atlikti harmonizacijas. Išmokti nuraminti protą, atsiriboti nuo naujienų portalų, nes kova vyksta ne tik realybėje, bet ir informacinėje erdvėje – kova už mūsų dėmesį ir emocijas.

Reikia išmokti skirti laiko atsipalaidavimui, pavyzdžiui, buvimui gamtoje, tiesiog klausantis gamtos garsų, ramiai būti prie vandens telkinių, pasivaikščioti miške. Visi žmonės žino, ką reikia daryti, bet ar daro? Meditatyvinės praktikos, joga, kvėpavimo pratimai – labai naudingos ir veiksmingos praktikos.“

Ką sukaupėme, tą ir gauname atgal

Kol kas vis dar gyvename šviesiame, šiltame laikotarpyje. Tačiau artėja ruduo, niūrios, tamsios dienos, kurios tikriausiai žmonių psichologinę būseną dar labiau pablogins. Tačiau L. Verdi įsitikinusi, kad sunkiems laikams neturime ruoštis, nes taip mes tik programuojame save negatyviems įvykiams.

„Mes patys formuojame savo likimą ir ateitį. Bet taip pat kvaila manyti, kad tai, kas vyksta dabar, yra kažkoks atsitiktinumas. Dabar mes esame kriziniame periode, kai vyksta kolektyvinės karmos išpirkimas“, – sakė astropsichologė.

Anot jos, išminčiai seniai nurodė, kad būtent 2020–2023 metai bus karmos išpirkimo laikotarpis.

„Ką tai reiškia? Karma kaupiasi tam tikrą laiką ir, kai „prinoksta“, išsilieja. Tačiau kas išsilies, priklauso nuo to, ką mes, kaip žmonių visuma, ten iki to laiko visi kartu įdėjome – aš, jūs ir kiekvienas iš mūsų. Analogija su taupykle: ką sutaupėme, tą iš ten ir ištrauksime, – kalbėjo vedų astrologė. – Mūsų civilizacijos gyventojai jau keliasdešimt metų į Visatą transliuoja labai daug pretenzijų, egoizmo, savanaudiškumo ir agresijos. Jau nekalbant apie abortus, gyvūnų žudymą ir t. t. Todėl kiekvienas esame atsakingas už tai, kas vyksta pastaruosius dvejus metus. Bet kiekvienas galime situaciją kažkiek ir keisti.“

L. Verdi pastebėjo, kad žmonės socialiniuose tinkluose bando įvertinti situaciją. Tačiau tam, kad visapusiškai įvertintum vieno žmogaus karmą, su vedų astrologija reikia dirbti tris gyvenimus.

„Įvertinti kolektyvinės karmos neįmanoma pasitelkiant žmogaus protą. Vertinant tai, kas jau yra įvertinta iš Aukščiau mes tik didiname savo Ego ir užsirišame naujus karminius mazgelius, – pažymėjo astropsichologė. – Kaip rašė 1968 m. savo laiške dvasinis mokytojas Šrila PraBHupada, jei žmonės ilgą laiką elgiasi neteisingai ir karminės reakcijos pasiekė juos, jau maldos mažai bepadės. Nes Kūrėjas negali būti užsakymų tiekėjas. Jis yra užsakovas. Jis paliko mums taisykles, kaip mes turime elgtis šiame materialiame pasaulyje, kad būtume laimingi. Tos taisyklės yra išvardintos visose religijose, šventraščiuose, dvasiniuose keliuose. O jau mūsų pasirinkimo laisvė, kaip elgtis. Bet turim prisiimti atsakomybę, nes šiame pasaulyje veikia priežasties-pasekmės dėsnis.

Taigi dabar jau ką turime, tą turime. Reikia tai priimti, praeiti ir išgyventi. Bet ar mes norim po kažkiek metų, kad situacija kartotųsi? Nes istorija rodo, kad situacijos nuolat kartojasi.“

Atsigauti užtruks ne vienerius metus

Psichologė V. Šap taip pat sutinka, kad drauge, padėdami vienas kitam, turime pergyventi šį sunkų laikmetį ir tikėtis bei laukti šviesesnių laikų.

„Vargu ar kas nors galėtų prognozuoti, kokia bus nelaimių ir mirčių dinamika, tačiau tikrai drąsiai galima teigti, jog net ir didžiausius sunkumus žmogus gali įveikti, jeigu stebi savo savijautą, reaguoja į kintančias emocijas ar siunčiamus kūno signalus, imasi pagalbos sau priemonių arba kreipiasi pagalbos į specialistus. Vis rečiau mūsų visuomenėje manoma, kad palūžta ar pagalbos kreipiasi tik silpni. Patirti sunkumus yra natūralu ir žmogiška. Svarbu to neneigti, o pripažinus padėti sau ar šalia esančiam“, – nelikti abejingais kito sunkumams ir išgyvenimams ragino specialistė.

Pasidomėjus, kiek reikia laiko atsigauti po neigiamų patirčių, kada žmonės vėl galės pradėti ramiau gyventi, mėgautis gyvenimu, atsigaus psichologiškai ir emociškai, V. Šap sakė: „Kadangi grėsmės situacija dėl COVID-19 ir karo Ukrainoje dar nėra pasibaigusios, tad pirmiausia turėtume galvoti, kaip išgyventi šioje situacijoje. Kuo ilgiau tęsiasi krizinė situacija, tuo daugiau resursų iš žmogaus tai pareikalauja. Tad kol kas sunku prognozuoti, kada visuomenės psichikos sveikata maksimaliai stabilizuosis. Abi krizės paveikė mus, reikės laiko susivokti ir priimti naujai susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes. Tai užtruks tikrai ne vienerius metus“.

Krizė – pavojus arba šansas

Tuo metu L. Verdi pabrėžė, kad didžiausia žmonių problema, kad jie nori mėgautis gyvenimu ir nesupranta, kad šis materialus pasaulis neskirtas šiam tikslui. Mes ateiname čia, kad augtume, tobulėtume ir evoliucionuotume. Kaip tai daryti, mums pataria šventraščiai, senoviniai tekstai, išmintingi mokytoja. Bet jei mes nenorime vadovautis išmintimi, evoliucijos link mus stumia krizinės situacijos“.

Anot astrologės, yra du perėjimo ir tobulėjimo būdai: per skausmą – tiems, kurie atėjo į šį pasaulį, bet užmigo ir pamiršo tikslus bei uždavinius. Kai žmogus susiduria su problemomis, jis gali tarsi atsibusti ir pradėti ieškoti atsakymų.

Antras tobulėjimo būdas yra gauti tikras žinias apie šio pasaulio santvarką, Visatos dėsnius ir gyventi pagal tas žinias. Kas jau anksčiau pasirinko šį kelią, nelabai yra išsigandę šių dienų veiksmų ir turi dabar mažiau psichologinių bei emocinių problemų.

„Krizės būna įvairios: ekonominės, politinės, fizinės (sveikatos), asmeninės (santykių krizės). Jos yra reikalingos, nes dažnai tai yra būdas parodyti mums, kad einame ne ta kryptimi. Daugelio krizių priežastimi esame mes patys. Jeigu gyventume harmoningai, būtų žymiai mažiau krizių, – įsitikinusi L. Verdi. – Šiame pasaulyje nėra nieko pastovaus, nėra nuolatinio kilimo, skridimo, kitaip mes nepajustume gyvenimo skonio ir mums gyventi taptų nuobodu. Gyvenimas nuolat keičiasi ir tai mes dažnai vadiname krizėmis. Bet krizės suteikia naujas galimybes.

Kinų kalboje žodis „krizė“ yra rašomas dviem hieroglifais – „pavojus“ ir „šansas“. Tai reiškia, jeigu jūs teisingai išgyvensite krizės laikotarpį, jums atsivers naujos galimybės.“

Dabar mes išgyvename pasaulinę krizę. Ji, astrologės teigimu, apėmė praktiškai visus planetos gyventojus ir visas gyvenimo sferas: materialinę, fizinę, socialinę, intelektualinę, dvasinę, politinę.

„Mes turime būti dėkingi, kad gyvename dabar. Šiuo metu vyksta epochų kaita. Tokiu metu lengva evoliucionuoti, įvykdyti tokias užduotis, dėl kurių Siela galėtų ateiti į šį pasaulį įvykstant tūkstančiams įsikūnijimų. Tačiau ypač paprasta ir degraduoti. Todėl atsipalaiduoti negalima, – įspėja astropsichologė. – Perėjimo etapas dar bus aktyvioje fazėje ir 2023 m. O pabaiga ateis apie 2025–2026 m.“

Vedų astrologė L. Verdi taip pat pateikia patarimų, kaip išgyventi šį permainų, sunkumų ir išbandymų kupiną laikotarpį:

Visų pirma savo asmenines ir pasaulines situacijas reikia priimti kaip pamoką.

Gyvenimas yra mūsų pagrindinis Mokytojas. Sunkumai, atsirandantys mūsų gyvenime, yra naudingas signalas. Per jį gyvenimas mums pasako, ką turime keisti savyje. Turime nekaltinti kitų, ne skubiai stengtis atsikratyti sunkumų, o priimti juos su dėkingumu. Ir pagalvoti, ką man asmeniškai signalizuoja šie sunkumai? Kur gyvenimas mane stumia tokiomis aplinkybėmis? Kokia mano pamoka? Būtent tokia Mokinio pozicija – naujos epochos, Vandenio eros žmogaus pasaulėžiūra.

Kai tik žmogus pradeda dirbti su savimi, atsisako žemesnių savybių, pasirenka aukštas vertybes, sunkumai pamažu išnyksta savaime. Vietoje to atsiskleidžia naujos savirealizacijos galimybės.

Labai svarbi vidinė būsena, su kuria žmogus eina į pokyčius. Tai turėtų būti ne iš deficito būsenos, ne iš baimės, o iš vidinės laimės – tai gebėjimas būti laimingu nepaisant išorinių aplinkybių. Bet išoriniame lygmenyje reikia stengtis būti sėkmingu net ten, kur tai atrodo neįmanoma.

Kol mes neprisiimame atsakomybės už savo gyvenimą, nesuvokiame, kad viskas, kas vyksta su mumis, yra mano minčių, veiksmų, įpročių pasekmė ir mano charakterio bei pasaulėžiūros atspindys, rimtų pokyčių gyvenime į gerąją pusę būti negali.

Esamos situacijos jau nebepakeisime, reikės išgyventi. Bet jau dabar mes kuriame savo ir savo vaikų ateitį. Kokia ji bus? Dabar į Visatą vėl išspinduliuojama labai daug agresijos. Kodėl?

Nes visi daugiau mažiau esame prisirišę prie materialių dalykų, stabilumo, komforto. Kyla didžiulė baimė, kai jaučiame, kad galime tai prarasti. Po baimės visada seka pyktis ir agresija tam, kuris kėsinasi į mūsų patogumą. Tai yra natūralus organizmo gynybinis mechanizmas – jei yra pavojus, aš turiu apsiginti. Bet apsiginti realiai mes fiziškai negalime, nes priešaky konkretaus priešo, su kuriuo galima čia ir dabar kovoti, neturime. Todėl visa ta agresija pradeda naikinti mus pačius. Kas vyksta karminiame lygmenyje? Agresija pagal priežasties-pasekmės dėsnį pritrauks agresiją. Viskas labai paprasta.

Reikia tiesiog visada atsiminti, kad ateityje vėl ateis kolektyvinės karmos išpirkimo laikotarpis. Tai, ką dedame dabar į taupyklę, gausime ir mes, ir mūsų vaikai. Niekas niekada mums nedraudžia į kolektyvinę taupyklę dėti meilę, švelnumą, užuojautą, besąlygišką tarnystę.

Dar vienas svarbus momentas: žmogus, kurio laimė priklauso nuo išorinių aplinkybių ir pragyvenimo lygio, kuris negali net trumpam atsisakyti įprasto komforto, visada sulaukia krizės, nes tokiu žmogumi galima lengvai manipuliuoti. Žmogus, kuris mažiau priklausomas, yra atsparesnis krizėms. O visa Vakarų civilizacijos filosofija yra susieta su materialiais dalykais ir komfortu. Todėl, kol eisime šiuo keliu, krizės nuolat kartosis vienokia ar kitokia forma. Kuo labiau prisirišame, tuo didesnė tikimybė, kad prarasime. Nes mes turime teisę šiame pasaulyje turėti tik tai, ko nebijome prarasti.

Krizių nereikia nuvertinti, gali nutikti bet kas. Rami Bleckt, mano astrologijos ir psichologijos Mokytojas, rekomenduoja mintyse įsivaizduoti patį blogiausią įvykių scenarijų, jį viduje ramiai priimti ir padėkoti Kūrėjui. Taip pat galima įsivaizduoti, ką jūs darytumėte, jei tai nutiktų, suplanuoti realius veiksmus – vien toks įsivaizdavimas jau nuramina, išlaisvina energiją.

Nereikia bijoti krizių. Priešingai – reikia mokytis jas vertinti. Tik išbandymų epicentre įmanomas dvasinis augimas. Sakoma, kad dvasia, esanti aukštesniame išsivystymo lygyje, renkasi įsikūnijimą, kuriame nestokos sunkumų ir kovos.

Krizės metu svarbu mokėti valdyti protą ir jausmus, sekti emocijas. Emocijų negalima slopinti. Reikia leisti sau išgyventi, pabūti su skausmu, su kančia – nėra ko gėdytis. Galite net pasakyti garsiai: „Šiuo metu man labai skauda, jaučiu įtampą kūne, gumulą gerklėje ir pan.“ „Išsakyta“ emocija praeina daug greičiau, nepalikdama randų subtiliame kūne. Pabandykite pabūti stebėtojo būsenoje ir pažiūrėkite į save ir savo išgyvenimą iš šono.

Pradėkite aplink save skleisti laimės ir džiaugsmo energiją. Ypač krizės metu labai svarbu kam nors padėti, o ne sutelkti dėmesį tik į save. Streso energija dingsta, nes krizės metu mums atrodo, kad esame patys nelaimingiausi. Tačiau aplinkui lengva rasti žmogų, kurio situacija sudėtingesnė. Kai nesavanaudiškai padedame kitiems, per mus teka laimės energija. Kai mūsų mintyse yra pozityvumo, tada pozityvumo bus ir aplinkui.

Intelektualiniu lygmeniu šiuo metu labai palanku skaityti filosofinę ir dvasinę literatūrą, kuri padeda mums ieškoti gyvenimo prasmės. Labai svarbu žinoti tikslus, aiškiai suprasti, kodėl aš gyvenu, kokia yra mano gyvenimo prasmė. Betikslis gyvenimas kupinas skausmo.

Ypač krizės metu labai svarbu šiuos tikslus suvokti ir matyti. Jei žmogus mato tikslą, jo protas ramus, prieš jį atsiveria naujos galimybės. Prasmingas gyvenimas – tai apsauga nuo krizės įtakos.

Krizė priverčia mus kitaip pažvelgti į gyvenimą, perkainoti vertybes, ateina suvokimas, kad viskas šiame pasaulyje yra laikina. Pavyzdžiui, kai miršta artimieji, mes suvokiame, kad ir mūsų laukia tas pats, kad mes esame ne tik kūnas, kad viskas čia laikina. Tai padeda mums prie nieko pernelyg neprisirišti ir palengvina skausmą. Juk skausmas kyla tada, kai esame nepasirengę priimti tai, kas neišvengiama. Jeigu yra vidinis priėmimas, situacija išsisprendžia žymiai lengviau ir greičiau.

Mirtis, sunaikinimas, kažko pabaiga visada yra kažko naujo pradžia! Kai mūsų gyvenime užsidaro vienos durys, kažkur šalia atsiveria kitos. Turime būti harmoningi žmonės, gyventi sąmoningai, su ramiu protu, tada nesunkiai pamatysime šias duris.

Na ir tam, kad perėjimas į naują epochą įvyktų kuo greičiau, sąmoningų, šviesių, atsparių krizėms žmonių kiekis visatoje turi sudaryti bent 3 procentus.

Padėkime sau ir visai planetai.

Paprašyta pasidalinti patarimais, kaip išgyventi šį sunkų laiką ir nepasiduoti pačioms blogiausioms mintims, o ypač – veiksmams, V. Šap sakė, kad galioja universalūs patarimai, kurių psichikos sveikatos specialistai pastaraisiais metais tikrai nemažai pateikė visuomenei ir primena pagrindinius:

Nelikite vieni su savo nerimu, baimėmis, fantazijomis.

Pokalbių su artimaisiais, kolegomis, šeimos nariais metu ribokite informacijos apie karą ar pandemiją srautą. Didelis informacijos srautas kelia papildomą stresą, gąsdina, gali stiprinti nerimą dėl savo saugumo. Pokalbių metu remkitės tik patvirtintais faktais iš oficialių šaltinių. Sužinoję naujos informacijos, pirmiausia patys nurimkite, kad galėtumėte kalbėti apie tai su kitu.

Nedramatizuokite situacijos ir nekelkite panikos. Nereikėtų aptarinėti, kokias pasekmes pasauliui turės Rusijos karinė agresija, kaip gali keistis Lietuvos situacija ir mūsų kasdienis gyvenimas.

Įvardinkite sau, kaip jaučiatės ir skatinkite tai daryti kitus. Paklauskite, kas gąsdina, neramina. Nepamirškite, kad normalu jausti nerimą, baimę, pyktį.

Atraskite tai, kas jums padeda nusiraminti: kvėpavimas, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimuoju ar pan.

Rekomenduojami video