Alytiškio Viktoro Bražinsko gyvenimas susiklostė taip, kad jis jau ne pirmą kartą patenka į Dzūkijos sostinės Nakvynės namus. Šįkart – nematantis. Kaip pats sako, akyse buvo vien balta. Beveik tris dešimtmečius Alytuje gyvuojančioje benamius priglaudžiančioje įstaigoje tokio kliento dar nėra buvę. Nakvynės namų darbuotojai, matydami Viktoro kančią, ėmė organizuoti būtiną pagalbą.

Iš slaugos – į Nakvynės namus

Kaip prisimena Alytaus nakvynės namų darbuotojai, V. Bražinskas į šią įstaigą dėl susiklosčiusių sunkių gyvenimo aplinkybių buvo patekęs ne vieną kartą. Nors Viktoras Dzūkijos sostinėje ir gimęs, ir augęs, ir statybose dirbęs, bet nuosavo būsto įgyti taip ir nepavyko.

Viktoras atviras, neslepia turintis silpnybę svaigiesiems gėrimams. Galbūt ir tai buvo vienas iš žingsnių į Nakvynės namus.

Dabartinis jo patekimas į šiuos namus buvo tragiškas. Vasario pabaigoje jis dėl negalios nugriuvo prie vienos miesto parduotuvės. Pardavėja, kaip pasakoja Viktoras, iškvietė grietąją ir jis buvo atvežtas į Alytaus ligoninę.

„Čia išbuvau apie savaitę ir buvau pervežtas į slaugą Merkinėje (Merkinės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę – A.M.). Beveik po trijų mėnesių mane atvežė į Alytaus nakvynės namus. Atvežė ir numetė kaip niekam nereikalingą“, – vyras tai pasakoja su jaudulio ašaromis. 

Benamių globos įstaigos Socialinių paslaugų padalinio vedėjos Ingos Gervelės teigimu, tik iš automobilio išlipęs vyras iš karto atsitrenkė į netoliese esantį stulpą, ėjo ramstydamas sienas: „Supratome, kad turi problemų su regėjimu ir pradėjome galvoti, kaip kuo greičiau padėti.“

Nakvynės namų direktorius Artūras Galakvoščius iki šios dienos stebisi slaugos paslaugas jam teikusios įstaigos darbuotojų abejingumu: „Nesuprantu, kaip galima pas mus atvežti žmogų nesuteikus jam plika akimi matomų reikalingų  medicinos paslaugų. Juk vyras visiškai nematė. Negi to nepastebėjo Merkinės slaugos ligoninė? O gal paprasčiausiai norėta atsikratyti garbaus amžiaus žmogumi?“

Pradėjo ieškoti pagalbos

Viktorui atvykus į Alytaus  nakvynės namus, jau kitądien darbuotojai užregistravo pas šeimos gydytoją, šis nukreipė pas akių ligų specialistą. Išgirsta žinia buvo liūdna – reikia kuo skubiau keisti abiejų akių lęšiukus. 

„Skambinomės į ne vieną ligoninę, visur išgirdome, kad reikia laukti pusmetį ar net ilgiau. Nepadėjo mūsų aiškinimai, kad vyrui yra labai blogai, galbūt gresia greitas apakimas“, – tvirtino I. Gervelė.

Tuomet Nakvynės namų darbuotojai ėmė ieškoti pagalbos privačiose klinikose.