Buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, viešai prisipažinusi, kad prieš šešerius metus davė kyšį medikui, buvo priversta nedelsiant palikti savo postą. Atsistatydinti ją paragino ir jos partijos lyderis premjeras Algirdas Butkevičius, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau tokio raginimo neišgirdo kitas dabartinės vyriausybės narys – aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys. Jis Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) dėl galimai neteisėtos įtakos įteisinant vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Skelbiama, kad specialiojo liudytojo statusas suteikiamas, kai teisėsauga turi duomenų apie galimą nusikaltimą, tačiau jų nepakanka įtarimams pareikšti.

Teisinę atsakomybę reikia atskirti nuo politinės

Eligijus Masiulis, Seimo Audito komiteto narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Tai absoliučiai nenormali situacija, ministrų reputacijai taikomi standartai turėtų būti vienodi. Problema, matyt, yra ta, kad minėtieji ministrai priklauso skirtingoms partijoms, sudarančioms valdančiąją koaliciją. Turbūt tos partijos skirtingai taiko politinės atsakomybės kartelę. Bet, nepaisant to, premjeras A.Butkevičius, kaip vyriausybės vadovas, turėtų elgtis taip, kad tokių situacijų nebūtų. Man atrodo, kad premjeras turėtų reikalauti iš savo koalicijos partnerių, „Tvarkos ir teisingumo“, kad tokia nuostata, kuri buvo pritaikyta buvusiai sveikatos apsaugos ministrei, lygiai taip pat turėtų būti pritaikyta ir aplinkos ministrui. Premjerą, matyt, šiek tiek stabdo baimė, kad „Tvarka ir teisingumas“ gali pasitraukti iš koalicijos, ir dėlto jis negali būti toks ryžtingas, koks turėtų būti.

Teisinę atsakomybę reikia labai aiškiai atskirti nuo politinės. Teisinė atsakomybė paaiškės, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas, kai byla arba keliaus į teismą, arba bus nutraukta. Bet ministrams, kaip aukščiausiems politiniams pareigūnams Lietuvoje, kartu turėtų būti taikomi ir aukšti politinės atsakomybės standartai. Net valstybės politikų etikos kodeksas numato, kad politikai savo veiksmais negali sukelti jokių abejonių dėl savo reputacijos. Specialiojo liudytojo statusas šioje byloje jau sukėlė tokių abejonių, ir čia jau yra politinės atsakomybės klausimas. Tikrai nemanau, kad reikia laukti teisinės atsakomybės įvertinimo, nes, kaip žinome, tokie ikiteisminiai tyrimai gali labai ilgai trukti, ir šiuo atveju ministras gali, kaip sakoma, toliau eiti pareigas būdamas specialiuoju liudytoju. Bet, kaip sakiau, politiniai standartai turėtų būti vienodi.

Skiriasi kaip diena ir naktis

Remigijus Žemaitaitis, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys

Kalbėdami apie šį atvejį turime nepamiršti, kad tai skirtingi dalykai: buvusi sveikatos apsaugos ministrė prisipažino davusi kyšį, tai yra, pati patvirtino padariusi nusikaltimą. Ministrui K.Trečiokui nėra pareikšti jokie įtarimai, nėra iškelti jokie kaltinimai. Jis tiesiog apklausiamas specialiuoju liudytoju byloje dėl vyriausybėje priimtų sprendimų. Tad tokiu atveju, priėmus vyriausybės sprendimą, baudžiamojon atsakomybėn galėtų būti traukiami visi ministrai, dalyvavę tame vyriausybės posėdyje ir balsavę už sprendimą dėl kurortinių zonų ribų pakeitimo. Kodėl elgiamasi visiškai skirtingai? Kažkodėl niekas nekalba apie Roko Žilinsko ir Vytauto Gapšio atvejį. Kalbama, kad V.Gapšiui turi būti teikiama interpeliacija, jis turi būti pašalintas iš Seimo narių. Tuo tarpu R.Žilinskas buvo nuteistas, teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, tačiau apkalta jam nebuvo įvykdyta. Trečias dalykas – mes turime poną K.Starkevičių, kuris savo laiku irgi buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, bet išdirbo visą ministro kadenciją. Tada kažkodėl niekas nekėlė jokių klausimų ir buvo laukiama, kol baigsis ikiteisminis tyrimas. Įtarimai jam nebuvo pareikšti, specialiojo liudytojo statusas buvo panaikintas. Tas pat turėtų būti taikoma ir premjerui, ir K.Trečiokui. V.Baltraitienės atveju yra kita situacija: būtų galima klausti, kodėl ji neatsistatydina, nes jai vadovaujant ministerijai yra įvykę tam tikrų skandalų, bet vėlgi – nėra pasibaigęs joks ikiteisminis tyrimas, nėra jokių teismų sprendimų. Todėl šie atvejai nuo R.Šalaševičiūtės ir R.Žilinsko atvejų skiriasi kaip diena ir naktis. Tai yra grynai teisiniai dalykai, šiais atvejais nereikia šnekėti apie politiką, moralę ar panašiai. Negalima griauti žmogaus gyvenimo vien dėl to, kad kažkam reikia nervus pagadinti.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas