Šiandien ir vieno Alytaus miesto daugiabučio gyventojai, ir savivaldybės atstovas gali pasakyti, kad tokio įvykio Dzūkijos sostinėje, koks buvo užfiksuotas pernykštę vasarą, dar nėra buvę. Nebent niekas neprisimena. Vingio gatvės daugiabutyje, vieno kambario bute, rastas Vaido Arlausko kūnas. Kadangi vyras gyveno vienas, policija nerado galinčių jo kūną palydėti amžinybėn asmenų, jis pagal nustatytą tvarką buvo palaidotas Užupių kapinėse, vienišų ir neatpažintų asmenų kvartale.
Netrukus paaiškėjo, kad Vaidas buvo brolio Raimundo Arlausko kapavietės Pirmajame Alytuje, Klevų gatvėje (kapas nuotraukos apačioje), prižiūrėtojas. O toks faktas svarbiausias šioje istorijoje, kurios galbūt ir visiškai nebūtų, jei miręs Vaidas būtų amžinajam poilsiui paguldytas šalia brolio. Bendrijos pirmininkas kreipėsi į savivaldybe su prašymu perlaidoti Vaidą šalia Raimundo, bet atsimušė, regis, į visiškai nepajudinamą ir nepramušamą sieną.
Sunkiai kurtas gyvenimas
Raimundas ir Vaidas Arlauskai, kaip prisimena vieno Vingio gatvės daugiabučio gyventojai, sunkiai gyveno nuo vaikystės. Vaikų namai, nelengvas darbas užsienyje… Našlaičių gautos valstybės išmokos suėjus pilnametystei leido įsigyti vieno kambario butą.
Jame gyveno abu broliai, su kaimynų pagalba kūrėsi gyvenimą. Neturėjo blogų įpročių – nebuvo stikliuko kilnotojai, tad, kad ir nelengvai, bet tam tikrą buitį susikūrė.
Kai jau galėjo šiek tiek atsikvėpti, lengviau ir laisviau pagyventi, kaip perkūnas iš dangaus driokstelėjo netikėta Raimundo mirtis.
Vėlgi į pagalbą atėjo kaimynai, padėjo palaidoti, o paskutine brolio kelione šioje žemėje daugiausia rūpinosi Vaidas.
Prieš dvidešimt metų R.Arlauskas amžinojo poilsio atgulė Pirmojo Alytaus, Klevų gatvės, kapinėse. Vaidas pagal išgales pastatė kuklų paminklą, sutvarkė kapavietę.
Kaip sakė Vingio gatvės daugiabučio, kuriame gyveno broliai, bendrijos pirmininkas Tadas Vosylius, kiek teko bendrauti su Vaidu, jis ne kartą jam yra sakęs, kad mirties atveju norėtų būti palaidotas prie brolio Pirmojo Alytaus kapinėse.
Pirmininkas paskambino bendruoju pagalbos telefonu
Nei bendrijos pirmininkas, nei kiti daugiabučio namo gyventojai negalėjo patikėti, kad ką tik 42-ejų metų gimtadienį atšventęs Vaidas bus rastas negyvas savo bute.
Bet taip atsitiko. Kurį laiką nematę vyro, kaimynai rimtai sunerimo. Daugelis tarpusavyje ėmė svarstyti, kur jis yra, nes taip ilgai niekada nebuvo dingęs.
Bendrijos pirmininkui T.Vosyliui teko imtis konkrečių veiksmų. Priėjęs prie jo buto durų ir paskambinęs Vaido telefono numeriu išgirdo skambantį jo telefoną viduje, bet niekas neatsiliepė.
Tada bendrijos pirmininkas jau nieko nelaukė. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112.
Greitai atvyko policijos pareigūnai, medikai ir ugniagesiai. Patekus į Vaido butą, kambaryje rastas šeimininko kūnas. Taip atsitiko pernykštės liepos 13-ąją apie 20 valandą.
Mirusiojo kūnas buvo išvežtas ekspertizei. Tai padarė šiam darbui sutartį su savivaldybe turinti Alytaus bendrovė „Skausmo užuovėja“.
Kadangi T.Vosylius buvo pranešėjas apie įvykį, jam teko nemažai bendrauti su policijos pareigūnais.
„Kai manęs paklausė, ar Vaidas turėjo artimųjų, pasakiau, kad turėjo brolį, palaidotą Pirmojo Alytaus kapinėse“, – prisiminė daugiabučio namo bendrijos pirmininkas.
Bendrijos pirmininkas kreipėsi dėl perlaidojimo
„Skausmo
užuovėja“, išsiveždama Vaido kūną, man davė vizitinę
kortelę, ją turiu iki šiol. Kortelėje nurodytu telefonu
skambinau kelis kartus, tikėjausi, kad kažkaip bus pranešta
apie laidotuves, bet sužinojau, kad jis jau palaidotas Užupių
kapinėse, vienišų ir neatpažintų asmenų kvartale.
Aplankiau jo kapavietę ir įsitikinau, kad tikrai taip“, –
pasakojo Vingio gatvės daugiabučio, kuriame gyveno Vaidas,
bendrijos pirmininkas T.Vosylius.
Kadangi palaidojimo
vieta sukrėtė ir bendrijos pirmininką, ir daugelį
daugiabučio gyventojų, jis kreipėsi į miesto savivaldybės
administraciją su prašymu leisti perlaidoti V.Arlausko
kūną Pirmojo Alytaus kapinėse, šalia brolio.
„Asmeniškai man ir kai kuriems namo gyventojams jis ne kartą yra sakęs ir prašęs mirties atveju norėtų būti palaidotas prie brolio Raimundo, mirusio 2004 metais. Vaidas visą tą laiką prižiūrėjo brolio kapą. Galiu patikinti, kad man kapo priežiūra nesukels sunkumų, tuo galės pasirūpinti ir kiti namo gyventojai, nes yra nemažai jų artimųjų, palaidotų Pirmojo Alytaus kapinėse. Vaidas buvo kultūringas, bendraujantis ir nuoširdus namo gyventojas, todėl mes, bendrijos nariai, jaučiame skaudulį ir nemalonumą savo viduje. Nenorime, kad mus persekiotų mintis, jog jo kūnas kažkur be priežiūros ir atminimo“, – prašyme miesto savivaldybei parašė T.Vosylius.
Savivaldybės atsakymas – palankus
Alytaus miesto savivaldybės administracija bendrijos pirmininkui dėl V.Arlausko perlaidojimo pateikė palankų atsakymą. Jame nurodoma, kad, pagal savivaldybėje turimus duomenis Vaidas buvo įrašytas Klevų viešosiose kapinėse palaidoto brolio R.Arlausko kapavietę prižiūrinčiu asmeniu. Todėl nėra teisinių apribojimų perlaidoti V.Arlausko kūną į šią kapavietę.
T.Vosylius iš savivaldybės gavo patvirtinimą, kad Vaido kūnas iš tiesų buvo palaidotas Užupių kapinių 5 kvartale, kuriame, pagal miesto tarybos priimtas Žmonių palaikų laidojimo, jų tvarkymo ir lankymo taisykles, laidojami vieniši ir neatpažinti asmenys.
Velionio
laidojimu rūpinosi per akcininkus su „Skausmo užuovėja“
susijusi ir tuomet savivaldybės skelbtą konkursą vienišiems
ir neatpažintiems asmenis laidoti laimėjusi miesto
bendrovė „Ritualinės paslaugos“.
Bendrijos pirmininkui
savivaldybė nurodė, kad, norint perlaidoti asmens palaikus,
būtinas leidimas juos ekshumuoti, o tokį leidimą išduoda
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Turint tokį leidimą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją dėl leidimo laidoti išdavimo.
„Alytaus naujienas“ savivaldybė informavo, kad leidimas laidoti minimą vienišą asmenį atitinkamame Užupių kapinių kvartale išduotas, atsižvelgiant į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte nurodytą informaciją. Pranešta, kad patikrinus V.Arlausko giminystės ryšius, nustatyta, jog asmenų, galinčių palaidoti jo kūną, nerasta. Tad policija savivaldybės paprašė skubiai spręsti klausimą dėl palaikų palaidojimo.
„Faktas, kad velionis buvo brolio Raimundo Arlausko kapavietę prižiūrintis asmuo, paaiškėjo, kai kreipėsi namo bendrijos pirmininkas dėl velionio perlaidojimo galimybės“, – tokią informaciją „Alytaus naujienoms“ pateikė miesto savivaldybė.
Kodėl išduodant leidimą laidoti neįvertintas svarbus faktas?
Policija
nustatė, kad Vaidas neturi artimųjų, galinčių jo palaikus
palaidoti. Tai tiesa. Jis palaidotas vienišų asmenų kapinių
kvartale. Vėlgi faktas, kad jis neturėjo artimųjų.
Formaliai lyg ir viskas padaryta teisingai.
Bet kur
vertinimas kito fakto, kad Vaidas, kaip jau dabar oficialiai
pranešta, buvo brolio kapavietės Pirmojo Alytaus kapinėse
prižiūrėtojas? Apie tai bendrijos pirmininkas kalbėjo
policijoje. Tačiau policija duomenų apie kapaviečių
prižiūrėtojus neturi.
Kaip savivaldybė, išduodama leidimą laidoti Vaidą vienišų ir neatpažintų asmenų kvartale, nematė, jog jis ne kažkieno kito, o savivaldybės atitinkamuose dokumentuose fiksuotas kaip kapinių prižiūrėtojas? Savivaldybės pasiteiravus, ar ji neįžvelgia savo kaltės dėl V.Arlausko palaidojimo ne jo prižiūrėtoje kapavietėje, į šį klausimą valdininkai neatsakė.
Tada iškyla ir kitų klausimų. Alytuje, kaip ir kitur, yra asmenų, kurie oficialiai pripažinti artimųjų kapų prižiūrėtojais, šiuo metu likę vieni, jau nebeturi artimųjų. Tai jie visi bus palaidoti vienišų ir neatpažintų asmenų kvartaluose? Kam tada reikalinga kapaviečių prižiūrėtojų registracija?
O
kaip bus su tomis kapavietėmis, kuriomis rūpinosi mirę
prižiūrėtojai? Savivaldybės pasiteiravus, kas dabar bus
R.Arlausko kapavietės prižiūrėtojas, ši atsakė, jog dabar ji
prižiūrėtojo neturės. Vadinasi, ji taps neprižiūrima ir
laikui bėgant joje bus palaidoti kiti asmenys.
Vienišų ir
neatpažintų asmenų laidojimo kvartalą, kaip ir tvarką
visose miesto kapinėse, prižiūri savivaldybės skelbtų
konkursų laimėtojai.