Prasidėjus naujiems mokslo metams, Kėdainių rajono švietimo bendruomenė natūraliai žvelgia į priekį, vertindama laukiančius iššūkius ir bandydama šiuo nelengvu laikotarpiu įžvelgti teigiamus dalykus. Kalbamės su ilgamečiu buvusiu Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėju, dabartiniu Švietimo komiteto pirmininku ir tarybos nariu Juliumi Lukoševičiumi, kad sužinotume, kaip jis mato ateinančius mokslo metus ir kokios tendencijos bei naujienos, jo nuomone, šiemet yra svarbiausios.

„Darnus ugdymas“ – gairės savivaldybėms

J. Lukoševičius pokalbį pradeda prisimindamas rugpjūčio 25 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotą konferenciją, kurioje savivaldybėms buvo įteiktas leidinys „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2025. Darnus ugdymas“.

„Šis leidinys pateikė vertingų įžvalgų ir rekomendacijų, – sako J. Lukoševičius. – Jame buvo akcentuota, kad savivaldybė, siekdama visapusiško, darnaus mokinių ugdymo, nuosekliai turi stiprinti akademinę, socialinę ir emocinę mokinių brandą.

Tai ir yra mūsų kryptis“.

Jis atkreipia dėmesį į kelias ryškėjančias švietimo sistemos tendencijas. Pasak jo, visų pirma džiugina didėjantis abiturientų skaičius, kurie, gavę finansinę ir kitokią paramą, įstojo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Taip pat pastebėtas augantis kaimo vietovių abiturientų polinkis rinktis profesinį mokymą, o tai leidžia manyti, kad keičiasi ugdymo pasirinkimo tendencijos.

Tačiau tuo pat metu stebimas padidėjęs specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose skaičius, kas, anot pašnekovo, reikalauja papildomo dėmesio ir resursų.

Neformaliojo ugdymo srityje p. Lukoševičius pastebi dviprasmišką situaciją.

„Nors SUP mokinių dalyvavimas neformaliojo ugdymo veiklose didėja, bendras visų mokinių įsitraukimas į šias veiklas mažėja, – teigia jis. – Todėl būtina atnaujinti neformaliojo ugdymo veiklų pasiūlą ir didinti jų patrauklumą, kad kiekvienas mokinys rastų sau tinkamą veiklą“.

Nerimą, J. Lukoševičiaus akimis, kelia ir augantys skirtumai tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių pasiekimų, taip pat užsienio kalbų mokymosi galimybių pasirinkimo srityse.

Ypač neraminanti nepilnamečių padarytų nusikaltimų statistika, mat nusikaltimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, yra vienas didžiausių šalyje. J. Lukoševičius

Savivaldybės turi kurti įtraukią ir tolygią aplinką

Atsižvelgiant į šias tendencijas, Kėdainių rajono tarybos narys mato aiškią kryptį savivaldybei.

„Mums siūloma kryptingai kurti įtraukią, saugią ir tolygią švietimo aplinką visiems savivaldybės mokiniams, – pabrėžia jis. – Tai apima tolesnį mobiliųjų laboratorijų prieinamumo didinimą, švietimo pagalbos specialistų tinklo plėtimą ir švietimo pagalbą gaunančių mokinių skaičiaus didinimą.“

Taip pat, J. Lukoševičiaus manymu, būtina visiems mokiniams užtikrinti kokybiškų neformaliojo švietimo veiklų ir užsienio kalbų pasirinkimo galimybių prieinamumą. Ne mažiau svarbu ir investicijos į pedagogus, ypatingai dabar, kai visoje Lietuvoje trūksta kone penkių šimtų mokytojų, o Kėdainiuose – kone trijų dešimčių mokytojų.

„Reikalinga skirti daugiau lėšų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti, stiprinant jų įtraukiojo ugdymo kompetencijas, skatinti esamus pedagogus siekti vadovaujamų pareigų, kuriant mentorystės programas ir sudarant palankias karjeros planavimo galimybes“, – sako pašnekovas.

Per mažos klasės taip pat nėra idealus ugdymo variantas, mat tokiose klasėse, jei yra bent vienas sudėtingesnio charakterio vaikas, jo įtaka visiems kitiems vaikams išauga kelis kartus.Aut. past.

Ne viskas tik blogai, yra ir kuo pasidžiaugti

Nors švietimo srityje pastaruosius kelerius metus iš tiesų vyrauja chaosas, pasak J. Lukoševičiaus, yra ir gerų tendencijų.

„Didėja pedagogų vidutinis darbo užmokestis – nuo rugsėjo 1 d. pareiginės algos koeficientai didinami 8 proc. Tai svarbus žingsnis motyvuojant mokytojus“, – sako pašnekovas.

Taip pat nuo šiol mokyklų vadovai turės turėti magistro laipsnį, kas, pašnekovo nuomone, pakels ugdymo įstaigų vadybos kokybę.

Džiugina ir papildomos lėšos, nors ir skirtos stipriai vėluojantiems vadovėliams, bet vis dėlto bandoma išspręsti problemą, kuri atsirado dėl netinkamo švietimo reformos planavimo dar praeitoje centrinės valdžios kadencijoje.

„2025 m. vadovėliams įsigyti prie 25 mln. papildomai bus skiriama dar 10 mln. Eur, o mokslo metų pradžioje mokyklas pasieks daugiau kaip 16 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių“, – primena rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininkas.

Taip pat džiugina, kad sudaryta ugdymo programų peržiūrėjimo darbo grupė, kuri laukia dalyko mokytojų asociacijų pasiūlymų dėl programų korekcijų.

J. Lukoševičius atkreipia dėmesį ir į kitokį centrinės valdžios požiūrį į kai kuriuos klausimus. „Matau kitokį centrinės valdžios požiūrį. Patvirtintos Mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose rekomendacijos. Pradedamas organizuoti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Parengtas siūlymas, kaip spręsti egzaminų organizavimo klausimą mokinių atostogų metu. ŠMSM pažadėjo, kad dėl matematikos egzamino privalomumo bus tariamasi su bendruomene.

Pirmą kartą valstybės biudžeto lėšomis pradedama finansuoti nacionalinė vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programa“, – vardija pašnekovas, akcentuodamas, kad dabar ministerija nevengia dialogo ir, rodos, tikrai stengiasi išgirsti švietimo bendruomenę.

Nuo rugsėjo 1 d. įgyvendinamas visuotinis ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 2 metų.Aut. past.

Greitų pasikeitimų tikėtis būtų naivu

Nepaisant teigiamų pokyčių, Julius Lukoševičius nurodo ir įsisenėjusias problemas, tokias kaip mokytojų stygių, mažėjantį mokinių skaičių kaimiškose mokyklose, vadovėlių stygių. Be to, atnaujintos programos nesuderintos su nacionaliniais patikrinimais.

„Ypač neraminanti nepilnamečių padarytų nusikaltimų statistika, mat nusikaltimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, yra vienas didžiausių šalyje“, – sako J. Lukoševičius. Jis realistiškai vertina, kad esamos problemos tik per kelis metus ims taisytis, o greitų pokyčių tikėtis iš tiesų būtų gana naivu.

Visgi jis pasidalino idėjomis, kurios, jo manymu, padėtų pagerinti keletą švietimo sistemos probleminių vietų.

„Nekomplektuoti jungtinių 1–4 klasių, kuriose mokosi pradinukai, nesudaryti mažų (iki 8 mokinių) klasių komplektų ir nesudaryti klasių komplektų, viršijančių reikalaujamą didžiausią mokinių skaičių“, – siūlo Švietimo komiteto pirmininkas.

Panašu, kad tokie sprendimai tiesiogiai prisidėtų prie mokinių ugdymo kokybės, mat jungtinių klasių neigiami aspektai jau seniai yra aptarti ir išanalizuoti, o per didelės klasės neleidžia skirti pakankamo dėmesio mokiniams.

Per mažos klasės taip pat nėra idealus ugdymo variantas, mat tokiose klasėse, jei yra bent vienas sudėtingesnio charakterio vaikas, jo įtaka visiems kitiems vaikams išauga kelis kartus. Taip pat vaikams būna ribotos galimybės megzti socialinius ryšius, didėja blogos savijautos mokykloje rizika, kuri turi tiesioginę įtaką mokinio akademiniams pasiekimams.

Penkios svarbiausios naujienos šiems mokslo metams

Apibendrindamas Julius Lukoševičius išskiria penkias svarbiausias švietimo naujienas šiems mokslo metams, kurios, jo nuomone, turės didžiausią poveikį.

Pirmiausia visuotinis ikimokyklinis ugdymas. Nuo rugsėjo 1 d. įgyvendinamas visuotinis ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 2 metų.

„Didėja 3–5 metų vaikų dalyvavimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose. Tai milžiniškas žingsnis į priekį, suteikiantis galimybes patiems mažiausiems“, – sako pašnekovas.

Taip pat gerėjantis mokyklų pasiekiamumas – savivaldybėms skirta 800 tūkst. Eur mokykliniams autobusams pirkti, o tai tiesiogiai palengvins daugelio šeimų naštą ir galvosūkį, kaip ir vaikus į mokyklas nuvežti, ir į darbus laiku suspėti.

Itin aktualu Kėdainiams ir visiems regionams – išsaugotos miestelių gimnazijos.

„Tai labai svarbu regionų gyvybingumui ir ugdymo prieinamumui mažesniuose miesteliuose“, – akcentuoja J. Lukoševičius.

Jis taip pat išskiria ir paramą socialinės rizikos šeimų vaikams.

„Savivaldybėms skirta 3 mln. Eur ikimokyklinio amžiaus vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, ugdymui ir maitinimui švietimo įstaigose, vežiojimui į jas. Tai tiesioginė pagalba tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sako švietimietis.

Ir galiausiai ne ką mažiau svarbios yra padidintos lėšos neformaliojo ugdymo krepšeliui, o tai  atvėrė daugiau galimybių vaikams lankyti mėgstamas veiklas po pamokų ir atrasti save įvairiose srityse.

Julius Lukoševičius užbaigia pokalbį optimistiškai, bet ir realistiškai.

„Šie mokslo metai atneša daug pokyčių ir galimybių. Tačiau kartu jie reikalauja ir nuolatinio dėmesio bei kryptingo darbo, kad užtikrintume kokybišką ir įtraukų ugdymą kiekvienam Kėdainių rajono mokiniui.

Tikiu, kad kartu mes galime pasiekti puikių rezultatų“, – viliasi Švietimo komiteto pirmininkas.