Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Klovinių tvenkinio likimas supriešino Uteną

Utenoje nerimsta aistros dėl Klovinių užtvankos. Vietos valdžiai užsimojus jau šią vasarą iš jos išleisti vandenį ir imtis būtinųjų užtvankos remonto darbų, vietos gyventojai sako nesuprantantys, kodėl darbai stumiami it buldozeriu praktiškai nesitarus su visuomene. Kilus gyventojų bruzdesiui, savivaldybė ėmė leistis į dialogą, tačiau vietos žmonių siūlymams liko kurčia.

Utenai gresia Pompėjos likimas?

Utenos rajone yra 9 užtvankos, Klovinių arba paprasčiau vadinama Utenos užtvanka – pati didžiausia, ji siekia 101 ha. Kosmetinis jos remontas atliktas 2015-aisiais, o jau po dvejų metų savivaldybė užsakė specializuotą užtvankos apžiūrą jos būklei įvertinti. Nustatyta, kad užtvanka nepatenkinamos būklės, o 2015 metais neįvertintos sudėtingos hidrogeologinės sąlygos ir nenumatytos pakankamos priemonės žemutinio bjefo vandens lygio pažeminimui, dėl to nepavyko pilnai pašalinti filtracijos židinių.

Surengtoje vaizdo konferencijoje Utenos užtvankos remonto ir aplinkos tvarkymo projektą pristatė užsakovai, rangovai, projektuotojai, taip pat atsakyta į kai kuriuos gyventojų klausimus. Konferencijoje dalyvavęs Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas karštai kalbėjo, kad jei projektas nebus įgyvendintas, miestą gali ištikti Pompėjos likimas. Skirtumas tik tas, kad miestą paskandintų ne lava ar pelenai, o vanduo.

Vandens žeminimo darbus buvo numatyta pradėti jau liepą, tačiau gavus Aplinkos ministerijos (AM) leidimą iš tvenkinio perkelti žuvis su rekomendacija vandens žeminimo darbus pradėti tik nuo rugpjūčio 5 d., savivaldos atstovams teko darbus atidėti mėnesiui. Be kita ko, kol kas Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nesuteikė ir leidimo žeminti vandens lygį tvenkinyje.

Bijo aplinkosauginių vėjų?

Europai vis labiau laikantis žaliosios politikos kurso, skatinančio užtvankas ne tvarkyti, o griauti, Utenos rajono savivaldybė suskubo susitvarkyti užtvanką, kad ji nebūtų įtraukta į nepageidaujamų užtvankų Lietuvoje sąrašą: „Bus pradėta studija, kurioje bus įrašytos neperspektyvios, neprižiūrimos užtvankos. Mano nuomone, Utenos užtvanką reikia sutvarkyti iš esmės, o ne nuolat ją lopyti, kad ji nepakliūtų į sąrašus“, – tvarkyti užtvanką kol ji nepakliuvo aplinkos sergėtojų akiratin susirūpinęs Sigitas Urbonas, Utenos rajono savivaldybės Kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus specialistas.

Nerimauti verčia įsisiūbuojantys griovimo darbai Europoje. Štai Prancūzijoje jau nugriauta 2 300 užtvankų, Švedijoje – 1 600, Suomijoje – 450, mūsų kaimynai estai nugriovė 120. Nors Lietuva šiuo klausimu vos stumiasi pirmyn, dabartinės Vyriausybės programoje nurodoma, kad bus siekiama išmontuoti bešeimininkes ar savivaldybių nuosavybei priklausančias užtvankas, siekiant atkurti žuvų migracinius koridorius ir natūralias upių vagas.

Laukia atsakymo dėl peticijos

Vietos gyventojai sako pirmą kartą apie tai, kad Utenos užtvanka bus remontuojama, išgirdę tik prieš porą mėnesių, nors projektas jau derinamas kiek ilgiau nei metus. Kilus visuomenės nepasitenkinimui dėl informacijos stokos, savivaldybė suorganizavo spaudos konferenciją, kurioje plačiau pristatė darbų eigą, bandė įrodyti darbų būtinumą. Konferencijoje taip pat dalyvavo ir peticijos už tvenkinio išsaugojimą iniciatorius Donatas Čiužas. Peticiją internetu ir ant popieriaus bendrai pasirašė apie 2 tūkst. žmonių. Ji jau mėnesį guli ant Utenos rajono savivaldybės tarybos narių ir Aplinkos ministerijos specialistų stalo, tačiau oficialaus atsakymo jos rengėjas tvirtina dar negavęs.

„Manome, kad Utenos tvenkinys yra jautri, per dešimtmečius susiformavusi ekosistema ir rekreaciniu požiūriu vertingas vandens telkinys, tai nėra vonia, kurią galima kada nori išleisti ar užpildyti vandeniu. Tikime, jog siekiant išsaugoti gyvybę užtvankoje galima rasti tinkamesnių sprendimų bei gamtai draugiškesnių priemonių, pavyzdžiui, šliuzų-vandens lygio reguliatorių įrengimas“, – peticijoje rašo D.Čiužas.

Jei į peticiją nebus atsižvelgta, vyriškis neatmeta galimybės kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl Utenos užtvankos būklės įvertinimo. „Vienur savivaldybės darbuotojai sako, kad jos būklė kritiška, kitur – kad patenkinama. Nors mes prašėme pasidalinti tyrimo išvadomis, tai kažkodėl nuo mūsų slepiama“, – pabrėžia peticijos rengėjas.

Papiktino apklausa

Praėjusią savaitę Utenos rajono savivaldybės interneto svetainėje paskelbta nauja visuomenės apklausa, kurioje pateikiami du klausimai. Pirmuoju klausimu bandoma išsiaiškinti, ar gyventojai pritaria Utenos tvenkinio rekonstrukcijos darbams, kurie numatyti pagal parengtą projektą, o antruoju bandoma išsiaiškinti, ar gyventojai norėtų sunaikinti tvenkinį ir atstatyti Rašės upelio natūralų kraštovaizdį. Šią apklausą peticijos autorius vertina skeptiškai. „Tai praktiškai toks pat terorizavimas kaip ir spaudos konferencijoje – mums buvo pasakyta: „arba sutikite, kaip mes norime daryti, arba visai nebus nieko daroma“. Mes siūlome alternatyvius variantus, kad galima vandens neišleisti pilnai. Tokiu atveju visiems būtų gerai, bet apie tai net nekalbama“, – stebisi pašnekovas.

Priklauso nuo laiko ir pinigų

UAB „Inžinerinis projektavimas“ Projektų rengimų skyriaus vadovas Jonas Veigneris kritiškai žiūri į siūlymus imtis užtvankos remonto pilnai neišleidus vandens. Jis svarsto, kad 13 metrų vandens stulpo atrėmimui reikėtų išleisti ne mažiau kaip pusę milijono. „Dar yra galimybė atlikti darbus su narais. Tačiau tokie darbai atliekami tik jūrų uostuose, kur nėra galimybės nužeminti vandens. Noriu pabrėžti, kad inžinieriai visus darbus gali padaryti ir neišleidę vandens. Sprendimui surasti reikia tik laiko bei pinigų“, – akcentavo J.Veigneris.

Darbų rangovas Algimantas Žiukas tikisi, kad nuo planuojamų darbų pradžios, rugpjūčio 5 d., visiškai išleisti vandenį pavyks per 25 dienas. Tuomet jau būtų imamasi užtvankos šachtos ir perteklinio vandens pralaidos konstrukcijos remonto. Šiuos darbus tikimasi pabaigti per 2,5 mėn.

Bijo nemalonių kvapų

Uteniškiai baiminasi, kad iš tvenkinio išleidus vandenį nepavyks apsiginti nuo smarvės. „Mums sako, kad nebus jokio kvapo. Bet ar kas nors buvo prie pūvančių augalų, žuvų?“ – nemalonaus kvapo baiminasi D.Čiužas.

A.Žiukas sutinka, kad tokių darbų be kvapų nebūna, tačiau jis gyventojų nerimą bandė glaistyti savo ankstesne patirtimi, kai Molėtuose su žemsiurbe buvo valomas dumblas iš Siesarties ir Šešuolėlių dvare: „Niekas dėl kvapų nesiskundė, nukentėjusiųjų dėl to nebuvo. Jūsų atveju, kai vanduo išleidžiamas rugsėjo mėnesį, kvapų neturėtų būti, juolab kad dumblo mes nejudinsime, jokie valymo darbai nenumatyti“, – ramino darbų rangovas.

Poveikio aplinkai vertinimo neprireikė

Parengti peticiją dėl tvenkinio išsaugojimo D.Čiužą paskatino ir tai, kad iki šiol ne tik nebuvo atliktas realaus poveikio gamtai vertinimas, bet ir apskritai neaišku, kaip bus suvaldyti, o vėliau ir atstatyti žuvų ištekliai, užtvankos augalija, aplinka. „Numatomas projektas nebuvo tinkamai derintas su visuomene, aplinkosaugos organizacijomis ar vietos gyventojais, apsiribota viso labo bendro pobūdžio savivaldybės informacija“, – teigia D.Čiužas.

Jį stebina ir tai, kad nėra apskaičiuota, kokia tiksliai žala bus padaryta gamtai. Vyriškis piktinasi, kad už subrakonieriautą žuvį skiriamos šimtus eurų siekiančios baudos, o išleidžiant vandenį iš tvenkinio, kai dalies mailiaus ir kitų paaugusių žuvų nepavyks perkelti ir ji tiesiog pražus, atsakomybė niekam negresia.

Išnagrinėjusi surinktus Utenos rajono savivaldybės tvenkinio specifikacijos duomenis ir suinteresuotų grupių pastabas AAA pateikė išvadą, kad užtvankos kapitaliniam remontui atlikti poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Tiesa, ši ataskaita parengta kiek daugiau nei prieš metus, taigi, dar tuomet, kai buvo norėta darbus pradėti liepos mėnesį, neatsižvelgiant į paukščių perėjimo terminus bei liepos mėnesį galimą oro temperatūrą.

Paprieštaravo ornitologai

Išleisti vandenį savivaldybė buvo užsimojusi pradėti jau liepą, tačiau tokį sprendimą sukritikavo ir Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Jos narys Darius Norkūnas atviras: liepa tokių darbų pradžiai – mirties nuosprendis vandens paukščiams. Jo teigimu, pavėlinti Utenos tvenkinio nuleidimo datą prašyta todėl, kad liepos mėnesį didžioji dauguma vandens paukščių jauniklių dar nėra užaugę ir neskraido. „Jauniklių vadas vedžioja ir prižiūri suaugę paukščiai. Utenos tvenkinio vandens išleidimas liepos mėnesį sukeltų dar neskraidančių jauniklių žūtį. Be to, vasaros vidurys yra ir vandens paukščių šėrimosi metas. Daugelio vandens paukščių rūšių šėrimosi ypatybė yra ta, kad visos plasnojamosios plunksnos iškrenta beveik vienu metu ir paukščiai kurį laiką negali skraidyti, kol plunksnos atauga. Taigi, vidurvasarį išleidus tvenkinio vandenį, nukentėtų ir suaugę vandens paukščiai“, – pasakoja ornitologas.

Mirties nuosprendis paukščiams

Pasiteiravus, ar vandens išleidimas neturės ilgalaikių pasekmių paukščių populiacijai, D.Norkūnas svarsto, kad normalus tvenkinio vandens lygis bus atkurtas, kaip ir planuojama, iki 2022 m. kovo pabaigos, didelės žalos gali pavykti išvengti. „Be vandens tvenkinys turėtų būti tik nuo vasaros pabaigos iki pavasario. Prognozuojant poveikį vandens paukščiams, galėtume pasiremti žuvininkystės ūkių tvenkinių pavyzdžiu, kurie dažniausiai būna paliekami be vandens per visą žiemą iki pavasario. Pavasarį juos užpildžius, suželia ir vandens augalai, apsigyvena paukščiai. Jeigu Utenos tvenkinys bus užpildytas kaip planuojama, iki paukščių veisimosi laikotarpio pradžios, sparnuočiai turėtų jame vėl apsigyventi“, – viliasi pašnekovas.

Perkels specialiu transportu

Kiek liūdnesnė situacija su tvenkinyje gyvenančiomis žuvimis. Sutikimą žuvis perkelti iš Utenos tvenkinio į kitus Utenos medžiotojų ir žvejų draugijos nuomojamus vandens telkinius davusi AM nurodė, kad siekiant sumažinti ir kompensuoti neišvengiamą neigiamą poveikį vandens telkinio ekosistemai bei žuvų ištekliams, veiklos organizatorius, planuojantis išleisti visą tvenkinyje sukauptą vandenį, privalo turėti kompetentingų ichtiologų parengtą žuvų išteklių įveisimo planą ir numatyti, kokių priemonių bus imtasi žuvų dusimo ar kritimo atvejams išvengti.

Koks konkrečiai planas numatomas – išsiaiškinti sudėtinga, mat jį parengusios Lietuvos hidrobiologų draugijos prezidentas Gintautas Vaitonis pripažįsta, kad jo ichtiologinės žinios ribotos, tad rengti ataskaitą talkino ichtiologas Egidijus Bukelskis, kuris taip pat yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos konsultantas. Nepavykus susisiekti su mokslininku, galima remtis tik lakoniška ataskaita. Joje nurodoma, kad visos sugautos gyvybingos žuvys, perkeliamos į kitus vandens telkinius, turi būti pervežamos specialiai žuvų pervežimui pritaikytomis transporto priemonėmis, o kritusios turės būti perduotos kitoms organizacijoms gyvūnų maitinimui arba utilizuotos specialių tarnybų.

Planą turi, bet nerodo

Žuvų perkėlimą užsimojusios organizuoti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriaus valdybos pirmininkas Tomas Zubovas pripažino, kad žuvų perkėlimo planas yra, tačiau jo kol kas nenori atskleisti. „Planas yra, bet jis dar nepatvirtintas. Galiu patikinti, kad žuvys nebus perkeliamos kibirais ar vonelėmis. Panaudosime specialią techniką gyvai žuviai transportuoti, konsultuojamės su žuvininkystės ūkiais, kurie tokius darbus yra darę. Konsultuojamės ir su Lietuvos hidrobiologų draugija. Iš jų gavome patikinimą, kad jie mums padės koordinuoti perkėlimo darbus“, – kalbėjo T.Zubovas. G.Vaitonis patikslina, kad mokslininkai padės tik konsultacijomis ir fiziškai dalyvauti perkeliant žuvis nesiruošia.

Po remonto darbų, tvenkinį iš naujo pripildžius vandeniu, planuojama įžuvinti karosų, lydekų, seliavų, lynų, sykų, sterkų, vėgėlių lervutėmis ir paaugintais jaunikliais.

Šiemet rekonstrukcijos laukia ir kitas vienas didesnių tvenkinių, kuriame planuojama išleisti vandenį – Šakių r. Voverių tvenkinys, kurio dydis 50 ha. AM teigimu, praktiškai visais atvejais, kai remontuojamos didesnių vandens telkinių užtvankos, vanduo visiškai išleidžiamas.

Rekomenduojami video