Ar į Lietuvą grįžta „megztųjų berečių“ laikai? Apie tai svarstyti privertė visuomenę šokiravęs „valstybės kūrėju“ tituluojamo veikėjo išpuolis prieš Seimo opozicijos atstovus, iš pažiūros labiau panašus į apgalvotą politinę provokaciją, nei į galimai neadekvataus asmens liguistą klounadą.

Laiko mašina Seimo rūmuose

Praėjus kuriam laikui nuo tūlo Olego Šurajevo, viešojoje erdvėje pristatomo humoristu, visuomenininku, LRT apdovanojimo „Metų valstybės kūrėjas“ laureatu, įsimintino apsilankymo Seimo rūmuose, kai jis viešai tyčiojosi iš Seimo opozicijos atstovų, vadindamas juos gėjais, pedofilais, prorusiškais š... gabalais, siūlydamas kai ką pačiulpti, šio įvykio liudininkų ir TV transliacijų žiūrovų emocijos gerokai aprimo. Tai, kas įvyko, tarsi jau būtų galima nagrinėti šaltu protu. Vis dėlto sveika nuovoka grįsti klausimai tebėra pakibę ore, nes aiškių atsakymų į šio „performanso“, kaip minėtą įvykį pavadino O.Šurajevą į Seimo rūmus įleidusi Aušrinė Armonaitė, Seimo narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė, paliktus klausimus žiūrovai taip lig šiol ir neišgirdo.

O juk tie klausimai svarbūs. Kokią Lietuvos valstybę ir kaip kuria nacionalinio transliuotojo LRT pagerbtas „Metų valstybės kūrėjas“ O.Šurajevas? Gal tokią, kurioje kiekvienas užsimanęs galės Seimo pirmininkei, premjerei, ministrei viešai pasiūlyti padaryti tą patį, kas neseniai buvo pasiūlyta daryti Seimo nariams? Ir kas gi čia blogo, jei vyksta „performansas“? Gal dalis politikų, sekdami valdančiųjų pavyzdžiu, neskubėtų siūlytojo smerkti, vyti lauk, o tik žvalgytųsi slėpdami šypsenas? Būtent tokia premjerės, užsienio reikalų ministro ir kitų valdančiosios daugumos atstovų Seime reakcija pribloškė visuomenę, sprendžiant iš atsiliepimų socialiniuose tinkluose.

Taip, O.Šurajevo „performansą“ pasmerkė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, pareiškęs, kad dėl savo suorganizuotos politinės akcijos ministrė A.Armonaitė turėtų mažų mažiausiai atsiprašyti. Taip, Seimo kancleris visam laikui uždraudė O.Šurajevui patekti į Seimo rūmus, taip, policija dėl jo veiksmų pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tačiau nei iš Seimo pirmininkės, nei iš premjerės lūpų griežto vertinimo visuomenė taip ir neišgirdo. Seimo pirmininkė tik kitą dieną atsargiai pakomentavo, kad tokie „performansai“, jos manymu, Seime neturėtų vykti...

Toks svarbiausių valdančiosios daugumos politinių figūrų santūrumas dėl viešo tyčiojimosi iš savo kolegų taip pat kelia įvairių minčių. Seimo narys, nesvarbu, ar iš valdančiųjų, ar iš opozicijos, nėra privatus asmuo: už jo stovi dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių, kurių valia jis pateko į Seimą ir teisėtai jiems atstovauja. Tyčiodamasis iš atskirų Seimo narių O.Šurajevas kartu pasityčiojo ir iš dešimčių tūkstančių jų rinkėjų. Nei Seimo pirmininkė, nei Vyriausybės vadovė, nei konservatorių ir Laisvės partijos lyderiai negali nesuprasti politinių tokio „performanso“ pasekmių. Jos akivaizdžios: internete plinta nuomonė, kad lietuviai jau nebėra šeimininkai savo pačių žemėje...

Kita vertus, prielaida, kad dalis valdančiųjų sąmoningai surežisavo patyčių iš opozicijos atstovų akciją, verčia prisiminti trijų dešimtmečių senumo įvykius, kai „tikriesiems patriotams“ neįtinkanti „raudonoji“ Seimo opozicija buvo pjudoma plačiai pagarsėjusio „megztųjų berečių“ bataliono. Seimo nariams tekdavo atlaikyti nuožmias jo atakas: aidėjo įžeidinėjimų tirados, dužo akiniai, tiško seilės plūstantis ir spjaudant, „ne tiems“ politikams kūnais būdavo užtveriamas įėjimas į Seimo rūmus. Tada nė minties nekilo, kad „megztosios beretės“ už chuliganizmą turėtų būti patrauktos atsakomybėn – juk jos ėjo išvien už profesorių! Laikantis istorinių paralelių būtų galima prognozuoti, kad ir O.Šurajevas už savo klounadą Seime atsipirks nebent simboliška baudele: juk jis palaiko Ukrainą! Nejau Seimo rūmuose buvo įjungta laiko mašina ir „megztosios beretės“ iš jos ropščiasi kitu, modernesniu, politinių klounų pavidalu?

Pramuštas eilinis dugnas

Ką reiškia parodomosios patyčios iš Seimo opozicijos atstovų – ar tai tik paprastas chuliganizmas, noras nauju skandalu užgožti ankstesniuosius, o gal tikslinė politinė provokacija? Ar į Lietuvą grįžta nebaudžiamo organizuoto politinių oponentų pjudymo laikai?

„Apgailėtina, kad valdančiųjų atstovai taip trumparegiškai žiūri į tokius dalykus. Pasitelkė oponentus žeminantį politinį klouną. Akivaizdu, kad čia buvo siekta panašių tikslų, kaip ir senovėje, kai dvaro juokdariai neįtinkančius valdovui stengdavosi sumenkinti iki tokio lygmens, kad pjudomas žmogus negalėdavo viešai pasirodyti“, – sakė Seimo pirmininko pavaduotojas, Darbo partijos frakcijos narys, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Pasak jo, labai gaila, kad konservatorių atstovai, kurie savo partiją bando parodyti kaip rimtą, atsakingą politinę jėgą, iš tikrųjų pateisina absoliutų chuliganizmą ir tikisi, kad prieš juos pačius tai niekada neatsisuks. „Bet gyvenimas rodo, kad visada, kai pradedi taikyti tokias priemones, jos anksčiau ar vėliau atsisuka prieš tave patį. Net neabejoju, kad ir šiuo atveju atsitiks lygiai taip pat“, – sakė pašnekovas.

A.Mazuronio teigimu, tokios politinės klounados Seime kelią pavojų demokratijai. „Tai siunčia labai aiškų signalą. Man jau kurį laiką susirūpinimą kelia mūsų valstybėje brukama tapinizmo arba šurajevizmo ideologija: arba tu 100 proc. pritari tam, ką kažkas sako, arba, jei tuo abejoji ar turi savo nuomonę, būsi pavadintas tautos priešu ir tapsi patyčių objektu. Tą matome jau kurį laiką, ypač aiškiai – interneto socialinėje erdvėje. O dabar mes savo akimis išvydome, kaip tai vyksta pačiame Seime. Kai atėjęs kažkoks klounas tave gali plūsti visokiausiais žodžiais, perkeltine prasme švaistytis vyrišku organu į kairę ir į dešinę, o Seimo daugumos atstovai į tai žiūri ramiai vien dėl savo politinio išskaičiavimo... Man galbūt irgi nepatinka vienas ar kitas Seimo narys, bet juk nesiimame aiškintis santykių su kolegomis tokiomis patyčiomis. Šiuo atveju visiems buvo pasiųstas signalas, kad tyčiodamasis iš kitų gali spręsti savo problemas. Niekindamas, žemindamas kitą. Tą dieną parlamente visuomenei buvo perduota aiški žinia: tyčiokitės iš tų, kurie galvoja kitaip, menkinkite juos, nes kita nuomonė neturi teisės egzistuoti, tik jūsų nuomonė yra neabejotinai teisinga“, – sakė Seimo pirmininko pavaduotojas.

A.Mazuronio teigimu, jam tokia „filosofija“ primena sovietinius laikus, kai galiojo viena nuomonė, vienas požiūris, vienas supratimas, ir bet kurie kiti, galvojantys kitaip, būdavo baudžiami. „Prieš juos buvo taikomos įvairiausios represinės priemonės. Todėl tai, ką matome dabar, man visiškai nepanašu į demokratiją, žodžio laisvę, nuomonių įvairovę. Aš negalėjau įsivaizduoti, kad po 2004 metų, mums tapus civilizuoto pasaulio, Vakarų valstybių klubo nariais, praėjus dar 20 metų savo parlamente pamatysime tokius vaizdus, kuriuos vadinti cirku neapsiverčia liežuvis... Ir kad tą pateisins valdančiosios daugumos atstovai, aukščiausias pareigas valstybėje einantys asmenys, tarp jų – ministrė pirmininkė, užsienio reikalų ministras, kiti Vyriausybės nariai... Na, nežinau. Aš tada sau keliu klausimą, ar mes tuos 20 metų Lietuvoje į priekį važiavome, augome vertybinio suvokimo požiūriu, ar visgi visus tuos metus degradavome“, – svarstė politikas.

Jo teigimu, išpuolis prieš Seimo narius patvirtino, kad jau pramuštas dugnas, bet esą kiekvieną kartą, kai taip nutinka, paaiškėja, jog tai buvo klaidingas įspūdis. „Dar, pasirodo, yra kur giliau smukti. Gaila, kad stebime tokį šalies politinės vadovybės elgesį, tokį psichologinio smurto prieš kolegas Seimo narius toleravimą... Juk jie turi šeimas, vaikus, kaip jiems jaustis matant tokį dalyką? Absurdas. Ir kai valstybės vadovai toleruoja smurtą, tai demonstruoja ne ką kita, kaip absoliučią jų nebrandą, vertybinį nesuvokimą ir asmeninį neatitikimą toms pareigoms, kurias jie šiuo metu eina. Tik tiek turbūt galima pasakyti, nes apgailėtina ir pati situacija, ir atsakingų vadovų reakcijos stoka. Tai turbūt dar labiau šokiruoja, negu vieno idioto pasivaikščiojimas Seime“, – apibendrino A.Mazuronis.

„Nepririšta patranka“

Politologas Vytautas Dumbliauskas, Mykolo Romerio universiteto docentas, sakė nemanantis, kad O.Šurajevo išsišokimas Seimo rūmuose yra organizuoto opozicijos pjudymo apraiška. „Ne, nemanau, Šurajevas yra atskiras reiškinys. Jis savarankiškas. Yra toks terminas „nepririšta patranka“, kai kylant bangoms po burlaivio denį ima slysčioti patranka, grasindama ką nors sužeisti ar užmušti. Viešojo administravimo srityje „nepririštomis patrankomis“ vadinami laisvai elgtis įpratę vadybininkai, kurie ateina iš privataus sektoriaus į valstybinį. Bet šiam atvejui toks apibūdinimas irgi tinka. Čia susideda daug veiksnių. Kokie gali būti komentarai, jeigu Seimo narys viešai nepasako, kam priklauso Krymas? Toks Seimo narys vertas pašaipos, ir nieko daugiau“, – sakė V.Dumbliauskas.

Pašnekovas stebėjosi: ar reikia laukti, kol rusai pradės bombarduoti ir mus? „Tada gal pasakys, kad Krymas ukrainiečių? O gal – kad rusų? Iš tikrųjų – vyksta karas, žūsta žmonės, o jie čia dar maivosi. Rusams dzin, jie nušaus ir tą Seimo narį, nes jie juk pačius rusus žudo Ukrainoje. Etninius rusus. Juk Charkovas – vieni rusai, Ukrainos piliečiai. Dabar Rusijos rusai žudo Ukrainos rusus. O visi lietuviai jiems išvis fašistai. Ateitų čia – žudytų ir prievartautų. Tai gal reikia, kad toks Šurajevas ateitų ir tokia ekstremalia forma parodytų tiems politikams, kokiame š... jie sėdi, kaip jie elgiasi. Jis drastiškai paragino nemiegoti. Tai ir sakau: Šurajevas veikė atskirai, bet vadinamoji opozicija karo akivaizdoje dar kažką veblena nežinodama, kieno yra Krymas...Tai išvis reikėtų klausti, ar tiems žmonėms vieta Seime? Aš, gink Dieve, nepritariu Šurajevo veiksmams, tai negražu, galima pasišaipyti daug mandagiau“, – tvirtino politologas.

Jis sakė nesistebintis ir dėl valstybės vadovų reakcijos į šį incidentą. „Na, įsivaizduokime save, tarkime, prezidento vietoje. Šurajevas yra palyginti smulkmė, atėjo kažkoks durnelis į Seimą, prišnekėjo nesąmonių į kamerą... Prezidentu dėtas aš nereaguočiau. Komentuoti kažkokio necenzūriškai šnekančio... – nežinau, koks žodis čia tinka – elgesį? Čia gal Seimo pirmininkė galėjo pasisakyti, nes tai įvyko jos vadovaujamoje institucijoje. Ji galėjo pakomentuoti, nes taip neturi būti Seime, tai tikrai nepagarba Seimui kaip institucijai. Lazda perlenkta gal kokius tris kartus. Petras Gražulis gal į teismą tą žmogų paduos už asmeninį įžeidimą – kodėl ne? Aišku, Šurajevui gal to ir tereikia. Bet tikrai nemanau, kad čia koks opozicijos pjudymas. Kai situacija dėl karo netipinė, į sceną išeina ryškūs, netipiniai žmonės. O.Šurajevas ryškus visomis prasmėmis. Ir perlenkia lazdą padorumo požiūriu. Aš smerkiu tuos, kurie nesugeba pasakyti, kieno yra Krymas, bet iš jų nesišaipau. Niekad nesu šaipęsis iš Seimo narių, jie išrinkti Lietuvos žmonių. Štai ir P.Gražulis tris kadencijas dirba Seime, rinkimus laimėjęs vienmandatėje. Vadinasi, jis rinkėjams tinka. Aišku, jis daug kur teisingai kritikuoja valdžią. Reikia tokių, kurie laisvai, tiesiai kritikuotų valdančiuosius, nes jie tikrai daro daug nesąmonių. Visi valdantieji jų daro. Jie žmonės, ne dievai, be to, dar interesai visokie...“ – pridūrė V.Dumbliauskas.

Akivaizdi provokacija

Advokatas Artūras Paulauskas, buvęs Seimo pirmininkas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovas, neslėpė manantis, jog minėtas įvykis Seime – akivaizdi provokacija. „Tai bandymas pasižiūrėti, gal Seimo nariai neatsilaikys, gal užduos jam, gal pastums, gal fizinį skausmą kaip nors sukels. Po to būtų galima kreiptis į policiją, iškelti baudžiamąsias bylas. O antras dalykas – tas kibimas prie žmonių, keiksmažodžiai viešoje vietoje yra aiškūs chuliganizmo požymiai, viešosios tvarkos sutrikdymas, ir policija tokią jo veiką turėtų teisiškai kvalifikuoti. Matyt, čia būtų administracinio nusižengimo sudėtis. Bet nežinau: kadangi dabartinės Vyriausybės nariai tokiuose O.Šurajevo veiksmuose nematė nieko bloga, tai gal ir Vyriausybės rūmuose būtų galima tokius „performansus“ rengti laikas nuo laiko? Tačiau šis atlikėjas turi labai aiškią kryptį – renkasi tik opozicijos atstovus, jam valdantieji tinka, sveikinasi su jais. Akivaizdu, kad jis neis į Vyriausybę ko nors panašaus daryti“, – spėjo A.Paulauskas.

Jis sakė neprisimenantis tokių išpuolių Seime savo darbo jame metais, nors esą istorijų su Seimo nariais yra buvę visokių. „Atsimenu, kad P.Gražulis badavo kažkokias lenteles prisirišęs, buvo ir kitų Seimo narių vaizduojamojo meno pasirodymų. Tačiau lankytojų atžvilgiu mano pozicija buvo griežta. Pavyzdžiui, kai pamatėme, kad po Seimą vaikšto žmonės su trumpikėmis ar šortais, Seimo valdyboje priėmėme sprendimą, kad norintys patekti į Seimo rūmus turi apsirengti tvarkingiau. Tada buvo pasipylusi kritika, kad kabinėjuosi prie žmonių dėl aprangos kodo, bet tos normos galioja ir šiandien“, – sakė pašnekovas.

A.Paulausko teigimu, skandalą Seime sukėlęs O.Šurajevas, matyt, nėra visai savarankiškas žmogus. „Manau, kad čia buvo paderinti tie reikalai. Žiūrint tą visą šou buvo matyti, kad jis atėjęs iškart sveikinasi su valdančiųjų atstovais – Pauliumi Saudargu, Matu Maldeikiu, Ingrida Šimonyte, su jais jis pagarbus, taip tarsi legalizuoja savo buvimą. O visą savo pyktį ir kvailą elgesį nukreipė prieš atskirus Seimo narius iš opozicijos. Man susidarė įspūdis, kad tas jo pasirodymas buvo su kažkuo paderintas. Gal iki smulkmenų neįmanoma tokių nesąmonių suderinti, bet kad jis ten kvailios, turbūt tikrai buvo aišku. Buvo nuspėjamas ir tas jo gynimas bandant pateisinti tokį elgesį visokiais būdais. Bet visada tokie dalykai atsisuka prieš pačius sumanytojus: kas gali garantuoti, kad ir opozicija nesugalvos surasti tokio žmogaus, kuris įžeidinės valdančiuosius? Gal jie nenusileis iki tokio lygio, bet kas ten gali žinoti“, – svarstė buvęs Seimo pirmininkas.

Paklaustas, ar jam toks išpuolis Seime neprimena „megztųjų berečių“ siautėjimo laikų, A.Paulauskas sutiko, kad tam tikrų paralelių galima pastebėti. „Tik tada minia susirinkdavo, opozicijos atstovų nepraleisdavo į Seimą, jei koks svarbus balsavimas vykdavo. Akinius daužydavo. Dabar matome kitokią formą – opozicijos atstovai įžeidinėjami, visokiais keiksmažodžiais apdalinami... Matyt, ieško kažkokios naujos veikimo formos, gal tos „beretės“ išmirė arba paseno, nebėra to ūpo, entuziazmo... Gal čia į jaunimą labiau orientuota veikla. Ir turbūt naujoviškai bandoma ją vykdyti“, – sakė pašnekovas.

Anot A.Paulausko, įdomu, kad skaitant šio įvykio komentarus internete matyti, jog net ir protingi žmonės bando surasti kažkokių argumentų, padedančių pateisinti tokį elgesį. „Kad čia, girdi, tik klounada, kad besišaipantys juokdariai visada ir šiek tiek tiesos pasakydavo, kad jis užkabinėjo „negerus“ Seimo narius. Dirbtinai bandoma ieškoti tokių veiksmų pateisinimo. Manau, kad tai nedaro garbės ir jiems, ir tiems žmonėms, kurie tokiais dalykais užsiima, nes tai visada atsisuka prieš juos pačius“, – apibendrino A.Paulauskas.

Nebereikia kalbėti apie grėsmes

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, nemano, kad „performanso“ Seime data ir laikas yra atsitiktinis. „Ką reiškia toks sutapimas – būtent tada, kai Seimo nariai kreipiasi į ministrę A.Armonaitę, prašydami atsakyti į klausimus? Tai normali praktika Seime, Seimo nariai gali surašyti klausimus Vyriausybės nariams ir paprašyti į juos atsakyti. Tačiau ministrė tuo pačiu metu į Seimą įleidžia klouną, kuris būtent tuo metu, kai ministrei užduodami klausimai, pradeda savo pasirodymą. Pavyzdžiui, prašo Agnę Širinskienę išeiti iš posėdžių salės, kad ji nebegalėtų užduoti klausimų ministrei. Vadinasi, baimė atsakinėti į klausimus jau yra tokia didelė, kad griebiamasi net tokių kraštutinių priemonių, kaip cirko Seime pasirodymas. Tai turbūt parodo suvokimo, kaip reikia dirbti politikoje, lygį“, – ironizavo politikas.

V.Ąžuolo teigimu, politinė tokio šou nauda esanti akivaizdi, nes ministrė A.Armonaitė bijo klausimų. „Peršasi klausimas – gal ir ateityje bus tas pat daroma, tik su kitu atlikėju? Mane stebina vien tai, jog ministras pyksta dėl to, kad jam užduoda klausimus. Bet juk tam ir esi ministras, kad atsakytum į klausimus, nesvarbu, kas juos užduoda – Seimo narys, verslo asociacija, eilinis žmogus. Atsakinėti į klausimus – tavo pareiga. Tačiau nusiritome iki „TikTok“ (keitimosi trumpais vaizdo įrašais programėlė, itin populiari tarp paauglių, – red. pastaba) kartos ministrų, kuriems klausimų užduoti negalima“, – sakė V.Ąžuolas.

Politiko manymu, pagrindinė bėda yra ta, kad diskutavimas apie cirką Seime ar apie šalies vadovų leksiką po to, kai Lietuvos kandidate į NATO generalinius sekretorius žadama kelti premjerė I.Šimonytė Seimo opozicijos atstovei A.Širinskienei viešai pareiškė, jog „šūde maudytis yra jūsų asmeninis pasirinkimas“, tampa politine dūmų uždanga.

„Nebereikia kalbėti, kad lėtėja ekonomika, kad Vakaruose braška bankai, kad reikia greitų sprendimų. Šitie dalykai lieka antrame plane. Štai kas liūdniausia. Į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą pasikvietėme Lietuvos banko vadovą: komiteto nariai paprašė, kad jis ateitų ir pristatytų realią situaciją. Juk susidaro vaizdas, kad Šveicarijos ir JAV bankų krizė Lietuvos neliečia, kad viskas praplauks pro šalį. Bet prisimename 2008 metus, kai dalis ekonomistų irgi sakė, kad ta krizė mūsų nepalies, o, pasirodo, palietė, ir dar kaip. Todėl dabar tokius klausimus turėtų kelti premjerė, ministrai, Seimo komitetų pirmininkai. Būtina greita valdančiųjų reakcija į kylančias grėsmes. Jie turi priimti sprendimus nevėluodami. O dabar išeina, kad vis bėgame paskui nuvažiuojantį traukinį. Kadangi tas žanras – dūmų uždanga – traukia dėmesį, nes jau kurį laiką diskutuojame apie patyčias Seime, tai, matyt, ateityje, kai ekonomika, bankai pradės dar labiau griūti, tokių išsišokimų turėtume sulaukti dar ne vieno“, – prognozavo V.Ąžuolas.