Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Klimka turi naują prognozę vasarai

Vos prasidėjusi vasara greičiausiai bus labai kontrastinga. Orų ilgiau nei mėnesiui prognozuoti nelabai nori nei etnologai, nei gamtos tyrinėtojai, nei patys meteorologai. Prognozuojant oro masių judėjimą, sunku įvertinti visus faktorius, kurie dabar veikia ciklonų ir anticiklonų kaitą gamtoje. 

Pakalbintas apie tai, kokia bus ši vasara, profesorius Libertas Klimka sako, kad dabar gana gerai veikia tik trumpalaikiai spėjimai, nes yra labai daug geofizinių faktorių, kurie ilgalaikes prognozes labai išbalansuoja. Atlikęs gamtos stebėjimus dar nuo pavasario, nuo Velykų, žinomas gamtos mokslų daktaras ir etnologas kiek drąsiau dalinasi savo įžvalga trumpajam laikotarpiui: „Pirmoji vasaros pusė bus labai kontrastinga: ir lietinga, ir vėjuota, o antroji bus kiek pastovesnė.“ Kas gi labiausiai trikdo orus?

Orams įtakos turi daug faktorių

„Galima išvardinti ir į maksimumą kopiantį saulės aktyvumą (kas 11 metų itin padidėja saulės dėmių ir žybsnių, sukeliančių žemėje geomagnetines audras ir šiaurės pašvaistes), ir didėjantį ugnikalnių aktyvumą, kalnų ledynų ir poliarinių Žemės kepurių (Arkties, Grenlandijos ir Antarktidos) tirpsmą, mažėjantį Žemės magnetinio lauko stiprumą ir kitus reiškinius“, – sako L. Klimka.

Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies srovių necikliški pokyčiai, kurie sukūrė „El Ninjo“ reiškinį: kai pasikeitę vyraujantys vėjai nugena paviršinį vandenyno sluoksnį į rytus, o prie Australijos krantų vandens temperatūra krenta. „Visa tai sukelia ekstremalius klimato pokyčius. Pietų Amerikos pakrantes nusiaubia liūtys, o pietryčių Azijos – sausros ir miško gaisrai. Prie visų tų priežasčių reikia pridėti ir žmogaus veiklą, prie kurios prisideda vartojimą skatinanti reklama. Dėl to vis dar auga gamyklinė atmosferos tarša, visoje gamtinėje aplinkoje plinta mikroplastiko dalelės, gamta piktavališkai teršiama atliekomis, o beprotiškai siekiant pelno, kertami atogrąžų ir net mūsų Lietuvos miškai bei girios“, – įžvalgomis dalijasi L. Klimka.

 Karas Ukrainoje turi įtakos orams

 Profesorius mums primena „drugelio efektą“, kai maži trikdžiai atmosferoje gali sukelti milžiniškus klimato pokyčius. Tai atrado Šiaurės Amerikos meteorologijos teoretikas Edwardas Nortonas Lorenzas (1938–2008) aut. past.)

,,Ar seniai čia šluostėme nuo automobilių Afrikos dykumų smiltis?“ – iliustruoja teiginį klausimu L. Klimka. Turime nepamiršti ir karo Ukrainoje, kur kasdien atmosferos sluoksnius drasko balistinės raketos ir dūmais teršia degančios milžiniškos naftos saugyklos. ,,Visa tai trikdo įprastinę ciklonų ir anticiklonų kaitą mūsų padangėje, todėl sunku prognozuoti oro masių judėjimą“, – teigia profesorius. Dėl visų šių priežasčių net profesionalūs meteorologai yra atsargūs ir apie ilgalaikes prognozes dažniau kalba tik aptakiai. 

Birželis karštesnis ir lietingesnis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba viešai skelbiamoje ilgalaikėje orų prognozėje pateikia ekspertinę tik artimiausio mėnesio prognozę. Prognozuojama, kad birželio oro temperatūra bus iki 1 °C aukščiau standartinės klimato normos, o kritulių kiekis iki 15 % didesnis nei standartinė klimato norma, kuri yra 1991–2020 metų meteorologinių elementų vidutinė reikšmė Lietuvoje.

Antroje birželio mėnesio pusėje (nuo birželio 17 iki 24 d.) oro temperatūra pakils iki 2 °C aukščiau normos, o kritulių kiekis bus iki 5 % didesnis nei standartinė klimato norma. Prieš10 metų, 2014 m. birželio 1 dieną, 12 val., Dotnuvos meteorologijos stotis užfiksavo 14.0 °C oro temperatūrą ir buvo nedidelis lietus. Šių metų pirmąją vasaros dieną buvo mažiau debesuota, o oro temperatūra buvo 23.7 °C. 

Liepą lis arba nelis

 Prabėgs birželis ir, įžengę į liepą, pirmosios jo dekados pabaigoje nepamirškime patys pastebėti orų, kad pasitikrintume, kokia gi bus tolimesnė vasara. Gal ir pavyks nuspėti? Profesorius L. Klimka primena, kad liepos 10-oji yra Septynių brolių miegančių diena. Senovėje manyta, kad ji parodys antrosios vasaros pusės lietingumą. Jei šią dieną be perstojo lis, tai lis ir visas septynias dienas arba septynias savaites. Jei iš viso nelis, tai bus sausra. Ar tai tiesa, galite įsitikinti tik patys. Lietuvių etnožinijos sritis – orų spėjimai – pagrįsti objektyviai egzistuojančiais geoklimatiniais ypatumais ar gyvosios gamtos ryšiais. Ilgalaikiai numatymai remiasi orų stebėjimu per tradicines kalendorines šventes, atitinkančias iš esmės svarbius lūžio momentus gyvosios gamtos cikluose. ,,Dauguma šių spėjimų buvo paremti puikiu gamtos pažinimu, daugiamečiais jos stebėjimais ir patirties perdavimu iš kartos į kartą“, – sako etnologas L. Klimka.

 Lengviau nuspėti rytdieną

 Na, o trumpalaikės liaudiškosios orų kaitos prognozės yra gana patikimos. ,,Dažniausiai tai yra biologinių sistemų reakcija į atmosferos slėgio kitimus, oro įelektrinimo laipsnį, vandens ir oro temperatūros bei drėgmės svyravimus. Trumpalaikiai spėjimai iš esmės tėra atidus įsižiūrėjimas į tėviškės gamtos reiškinių priežasties – pasekmės ryšiu“, – sako profesorius ir pasidalina patarimu. – Naktį apie mėnulį atsiradęs šviesus ratas, vadinamas drigniu, rodo orų pasikeitimą. Jei jis didelis, pokyčių reikia laukti po trijų dienų, jei mažas – jau rytoj.“

Pernai šilčiausias buvo rugpjūtis 2023 m. vasaros vidutinė oro temperatūra buvo 0,7 °C aukštesnė už standartinę klimato normą. Šilčiausias metų mėnuo buvo rugpjūtis 19,5 °C, tapęs trečiu pagal šiltumą rugpjūčiu nuo 1961 m. (iki šiol šilčiausias rugpjūtis buvo registruotas 2022 m., 20,3 °C). 2023 m. aukščiausia paros oro temperatūra buvo registruota liepos 16 d. Kalvarijoje, kai oras įkaito iki 34,9 °C. Vienas iš šilumos rekordų fiksuotas ir Dotnuvos meteorologijos stotyje 2023 m. rugpjūčio 20 d. buvo 32,8 °C. 2023 metais birželio 7–liepos 5 dienomis, o bent trečdalyje Lietuvos birželio 12–17 dienomis miškuose buvo sausra. 2023 m. Lietuvoje vidutiniškai registruotos 42 vasariškos dienos, o tai yra net 11 dienų daugiau už standartinę klimato normą 31 dieną (vasariška diena laikoma tada, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ar viršija 25 °C.) Pagal metinį vasariškų dienų skaičių 2023 metai Lietuvoje buvo 6 vietoje iš 63 (skaičiuojant nuo 1961 m.) Iki šiol didžiausias vasariškų dienų skaičius registruotas 2018 metais. Tai buvo vidutiniškai 28 dienos Lietuvoje, o mažiausias 1962 metais (vidutiniškai vos 3,9 dienos Lietuvoje). 2023 metais visi sezonai (žiemos, pavasario, vasaros ir rudens) buvo šiltesni už 1991–2020 m. standartinę klimato normą. Maginiais veiksmais, kurie pakeistų orus mums palankiais, greičiausiai nebeužsiimsime, bet norėdami išvengti nemalonių temų, bendravimo sunkumų ar vengdami išprovokuoti nesantaiką tarp draugų ir artimųjų, pasirinkime kalbėti neutralia tema – apie orus – kaip tai daro santūrieji anglai.

Rekomenduojami video