Lietuva tuštėja, apie trečdalį jos gyventojų skursta, o išlaidos valstybės klerkams išlaikyti nuolat auga.

Seimo Audito komiteto pateikti duomenys rodo, kad, nepaisant to, jog valdininkų atlyginimai auga, jie dosniai dar apdalijami priemokomis ir premijomis, vis daugiau lėšų skiriama jų komandiruotėms ir kvalifikacijai kelti, jiems darbus nuveikti padeda samdyti ekspertai ir konsultantai.

Lyja premijomis ir priemokomis

Vyriausybės pažadai, kad nešvaistys milijonų ekspertams ir konsultantams kaip buvusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, – nieko verti. Ekspertams iš valstybės biudžeto pernai nutekėjo 11,2 mln. eurų – kone dvigubai daugiau nei 2014 m. (6,1 mln. eurų) ir maždaug keturgubai daugiau nei 2013-aisiais (2,9 mln. eurų). Daugiausia išlaidų ekspertams turėjo Energetikos ministerija – per 7,3 mln. eurų (ji pateikė paaiškinimus, kad daugiau kaip pusė šių išlaidų – 4,7 mln. eurų – skirta kreditiniam įsiskolinimui už teisines paslaugas sumokėti), Žemės ūkio ministerija – 470 tūkst. eurų, Finansų ministerija – 321 tūkst. eurų, Kultūros ministerija – 310 tūkst. eurų, Ūkio ministerija – per 252 tūkst. eurų.

Tad kokia ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų klerkų kvalifikacija, jei jie nesusidoroja su darbais ir užduotimis? Gal ne pagal savo gebėjimus jie patenka į valstybės tarnybą, kad prireikia brangiai samdomų ekspertų pagalbos? O gal valdininkai tinginiauja darbe? Pasirodo, jie pluša kaip bitelės. Štai už viršvalandžius pernai jiems sumokėta 7 proc. daugiau, priedams išleista 6 proc., išmokoms – 9 proc., o priemokoms – net 20 proc. daugiau nei 2014 m. Iš viso priemokoms pernai buvo atseikėta 40,7 mln. eurų. Daugiausia priemokų valdininkai nusipelnė už skubių, svarbių ar sudėtingų užduočių vykdymą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

Maža to, valstybės įstaigose lyja premijomis už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, už labai gerą darbą kalendoriniais metais. Tiesa, premijoms pernai išleista 3 proc. mažiau – iš viso 3,4 mln. eurų. Užtat įstaigų vadovai pernai savo premijoms skyrė 2,8 tūkst. eurų daugiau nei 2014 m. Pastebima tendencija: didėja tiek pareiginė įstaigų vadovų alga, tiek ir priedai, priemokos, premijos ir kitos išmokos. Iš ministerijų dosniausiai premijų pernai išmokėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – per 349 tūkst. eurų. O vadovams daugiausia premijų išdalijo Kultūros ministerija.

Ir valdininkų kvalifikacijai kelti išlaidos kasmet auga. Pernai jos padidėjo 17,3 proc., tačiau visokie mokymai nepadėjo – ekspertų paslaugoms apmokėti panaudota 85 proc. daugiau lėšų nei 2014 m. Mokesčių mokėtojams daugiau kainavo ir reprezentacinės bei transporto išlaidos. Joms pernai išleista atitinkamai 5,7 mln. eurų ir 40,9 mln. eurų.

Valdininkiją kasmet vis sunkiau išlaikyti. Remiantis Seimo Audito komiteto pateikta informacija, nuo 2012 m. išlaidos klerkų darbo užmokesčiui didėja, o pernai, palyginti su 2014 m., jos išaugo 43,5 mln. eurų. Kaip juos išlaikysime ateityje, jei Lietuvoje nuolat mažėja gyventojų?

Kas patenka į valstybės tarnybą?

„Susidaro įspūdis, kad mūsų valdininkai gyvena pagal principą: pinigų yra, reikia tik sugalvoti priežastį, kaip juos panaudoti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė.

Ir klerkai juos panaudoja ir dar leidžia uždirbti ekspertams bei konsultantams. „Užpernai buvo nustatyta atvejų, kai atskiros ministerijos samdė ekspertus, kad parengtų įstatymų projektus ir suorganizuotų ar konsultuotų viešųjų pirkimų vykdymą. Tai – absurdiškos situacijos, nes tokie darbai yra tiesioginė ministerijų specialistų veikla“, – priminė parlamentarė.

Daug kalbame apie valstybės tarnautojų kompetenciją, pretendentai rungiasi dideliuose konkursuose, o kas patenka į tarnybą? Anot J.Vaickienės, visi žino, kad valdininkiją kasmet vis sunkiau išlaikyti, tačiau ir toliau negailima lėšų visokioms jos reikmėms. „Nepaisant to, kad emigracija auga, daugeliui sektorių verkiant reikia didesnio finansavimo, valdžia ir klerkai išlaidauja. Išlaidos viskam auga, šiemet jos bus dar didesnės. Seimas tam neprieštaravo, biudžetą patvirtino. Įdomiausia tai, kad, Vyriausybei priėmus nutarimą, jog nebūtų skiriamos premijos, jas vis tiek sugebama išsimokėti“, – konstatavo J.Vaickienė.

Stebina užmojais

Seimo Audito komiteto pirmininkė tvirtino, kad atidžiau buvo nagrinėtos pernykštės komandiruotės, kurioms buvo ištaškyta dar daugiau biudžeto lėšų. Pernai klerkai „pravažinėjo“ 18,4 mln. eurų. Daugiausia važinėjo Krašto apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valdininkai. Jų išlaidos komandiruotėms (5,2 mln. eurų) gerokai pranoko Užsienio reikalų ministeriją, kuri šioms reikmėms išleido 1,7 mln. eurų.

„Stebina, kai į seminarus važiuoja 5–6 ministerijos darbuotojai, o po kelių mėnesių į tokį patį seminarą išlydimi dar kokie 7 specialistai. Ar tikrai reikėjo siųsti tiek žmonių? Populiarios ilgo savaitgalio komandiruotės, trunkančios nuo savaitės vidurio iki sekmadienio ar pirmadienio. Šalių, kur organizuojami tokie seminarai, geografija plati: nuo Afrikos iki Pietų Amerikos“, – sakė J.Vaickienė.

Komandiruočių mėgėjai stebina užmojais. Antai penkių Aplinkos ministerijos atstovų 5 dienų komandiruotė Portugalijoje mokesčių mokėtojams atsiėjo per 15 tūkst. eurų. Dviejų žmonių kelionė į Peru kainavo 6,5 tūkst. eurų. Keturi Ūkio ministerijos atstovai į Kiniją keliavo už 10 tūkst. eurų, o keturių valdininkų komandiruotė į Japoniją atsiėjo 12 tūkst. eurų. Tai – tik keletas pavyzdžių.

Auga valdininkų armija

Pernai Seimo Audito komitetas atliko Valstybės tarnybos departamento skelbiamų viešojo sektoriaus įstaigose esančių pareigybių analizę ir nustatė, kad nuo 2014 m. pradžios iki 2015-ųjų sausio 1 d. viešajame sektoriuje buvo įsteigta 1 430 naujų pareigybių. Beveik 800 iš jų – Vyriausybėje, ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose.

Vyriausybei buvo pasiūlyta išanalizuoti ir įvertinti tokio struktūros plėtimosi priežastis ir pagrįstumą. Tačiau, pasak J.Vaickienės, sulaukta tik krūvos popierių – Finansų ministerija surinko iš visų ministerijų skaičius, trumpus paaiškinimus ir, nepateikdama jokios analizės ir Vyriausybės vertinimo, numetė Audito komitetui.

„2015 m. pabaigoje ministerijose ir joms pavaldžiose institucijose kartu su pareigūnų etatais buvo 71 tūkst. etatų, o nustatytas leidžiamas maksimalus – 77 tūkst. Šiais skaičiais dažnai manipuliuojama. Atseit mažinama, tačiau biudžetas formuojamas pagal maksimalų leistinų etatų skaičių, kuris kažkada buvo patvirtintas neaišku kuo remiantis. Tikrai nėra būtinybės jų tiek pristeigti, juolab kad matome, kad ne visi etatai yra „užpildomi“. Galima daryti prielaidą, kad tokiu būdu padidinamas darbo užmokesčio fondas ir atsiranda iš ko mokėti premijas“, – konstatavo Seimo Audito komiteto vadovė.

Išlaidauja, nes turi pinigų

Rūta Vainienė, ekonomistė, lektorė, konsultantė

Negerai, kai valdininkijos išlaidos siejamos su ekonomine biudžeto padėtimi, o ne su poreikiais.

Vykti į komandiruotes ar samdyti konsultantus reikia tada, kai to iš tikrųjų reikia, o ne atsižvelgus į biudžetą. Susidaro įspūdis, kad išlaidos auga ne dėl naujų poreikių, o todėl, jog turima daugiau pinigų.

Jei gerokai – ne 5 proc., o 20 proc. – sumažėtų valstybės tarnautojų skaičius, tada galima būtų suprasti, kad jie nespėja atlikti užduočių. Jei, pavyzdžiui, neliktų Teisės departamentų, teisinių paslaugų samdymas būtų pateisinamas. Galbūt tokių paslaugų prireikia ir įgyvendinant naujus projektus, kur reikia naujų kompetencijų. Bet apie naujus pernai įgyvendintus projektus nieko negirdėjome. Gal reformavome „Sodrą“ ir kt.? Negalima pateisinti, kai kone kiekviena institucija nori turėti nuolatines sutartis su ekspertais. Negalima atmesti ir to, kad konsultantai gali būti samdomi norint jiems sumokėti už suteiktas kitas paslaugas.

Valdininkijai „ne“ negalioja?

Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas, sociologas

Jei auga ekonomika, proporcingai turėtų didėti atlyginimai visame viešajame sektoriuje: ir mokytojams, ir medikams, ir policininkas, ir dėstytojams ir kt. Buvo bandyta kurti tokią sistemą, bet jos išlaikyti nesiseka. Valdininkija, matyt, sugeba išsireikalauti ir įrodyti, kad jai reikia didesnių algų. Finansų ministerija dažnai sako „ne“ bet kokiam išlaidų didinimui, taip lengvai nepraleidžia, bet, matyt, aukščiausiame lygyje susitariama.

Kiti didesnius atlyginimus bando išsireikalauti streikais, pavyzdžiui, mokytojai. O tų, kurie nestreikuoja, uždarbiai taip ir lieka maži. Dėstytojams, pavyzdžiui, algos dar neatkurtos po krizės. Valstybės tarnautojai paprastai argumentuoja, esą jų daug mažiau nei mokytojų ar medikų, todėl išlaidos jiems neva yra nereikšmingos.

Sudėtinga vertinti ir pasmerkti valstybės tarnautojus dėl jiems skiriamų visokių priemokų, premijų, atlyginimų. Reikėtų išnagrinėti kiekvieną konkretų atvejį. Manau, ekspertų paslaugų gali prireikti įgyvendinant išskirtinius projektus, kurie reikalauja specifinių žinių, pavyzdžiui, atominės energijos klausimais. Tokie atvejai yra reti. Jei konsultantai samdomi eilinėms užduotims, tada galima svarstyti, kodėl neįdarbinami tarnautojai nuolatiniam darbui. Kai mokami valstybės biudžeto pinigai, privatus sektorius nesikuklina ir iškelia paslaugų kainas. Ypač kai prireikia specifinių gebėjimų.