Politinių permainų vėjai vis įžūliau klebena valdžios duris. Sėdintys viduje, regis, jau susitaikė su mintimi, kad rudenį rinkėjai jas išneš su vyriais, tačiau turbūt nesitikėjo, kad kai kuriems gali tekti eiti lauk ir grįžti į nevaldišką Lietuvos tikrovę jau po kelių savaičių.

Daugiau nei du?

Bene pirmasis ministrų kabineto duris paklebeno antrosios šalies vadovo kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda. Tą jis padarė jau kitą rytą po pirmojo prezidento rinkimų turo surengtoje spaudos konferencijoje. Kad prezidentas nusiteikęs ryžtingai, patvirtino jo žodžiai, jog jeigu bus perrinktas, Vyriausybės sudėtis turėtų keistis. „Nematau, kad ši Vyriausybė galėtų išlikti tokios pačios sudėties“, – žurnalistams sakė G.Nausėda, pridūręs, kad apie konkrečius ministrus kol kas nenori kalbėti: kol griovys neperšoktas, negalima sakyti „Op“. Taigi, gali būti, kad jau poryt vakare, iš rinkimų apylinkių pradėjus plaukti prezidento rinkimų antrojo turo rezultatams, arba vėlai naktį, jei paaiškės, kad dabartiniam prezidentui visgi pavyko peršokti rinkimų griovį, naujoje spaudos konferencijoje iš šalies vadovo bus galima išgirsti ne tik „Op!“, bet ir kai ką daugiau. Žinoma, spėlioti anksti, nes rinkimų kova, nors šįkart daugelio laikoma labai nuspėjama, vis dėlto baigsis tik tada, kai į urną bus įmestas paskutinis biuletenis. Ir nebūtinai jis bus už prezidentą, ir nebūtinai jis neturės jokios reikšmės rinkimų rezultatams...

Laukiant, kol įvykių tėkmė išplukdys aiškesnių porinkiminės politinės tikrovės ženklų, dėmesį blaško vis įkyresnis Vyriausybės rūmų durų klebenimas. Politinės retorikos šuorai jas stumdo tai iš vienos, tai iš kitos pusės. Antai prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas kitą dieną po valstybės vadovo išsakytos abejonės, ar Vyriausybė galėtų išlikti tos pačios sudėties, patikslino, kad Vyriausybėje gali būti daugiau nei du ministrai, kuriuos prezidentu perrinktas G.Nausėda norėtų pakeisti. Tačiau patarėjas paskubėjo nuraminti, kad premjerei Ingridai Šimonytei dėl savo posto esą nėra ko nerimauti. F.Jansonas patikino, kad prezidentūros pasisakymai apie Vyriausybės sudėties atnaujinimą nėra rinkiminiai gąsdinimai.

Apie juos prezidento vyriausiasis patarėjas prabilo neatsitiktinai: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prezidento G.Nausėdos pareiškimus, kad jį perrinkus šalies vadovu būtų peržiūrėta ir Vyriausybės sudėtis, pavadino savotišku perspėjimu. „Galbūt tai tam tikras perspėjimas toms dviem savaitėms į priekį, kad jei kova bus pernelyg arši, tai ir prezidentas vėliau neliks skoloje. Manau, kad tai yra rinkiminės kovos elementas“, – po pirmojo prezidento rinkimų turo svarstė Seimo pirmininkė.

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras, prezidento užuominas apie galimus pokyčius Vyriausybėje laiko jo bandymu mobilizuoti savo elektoratą. G.Landsbergio teigimu, ne prezidento, o premjerės prerogatyva yra nuspręsti, kokia turėtų būti Vyriausybės sudėtis.

„Tai yra premjerės atsakomybė, premjerė yra žmogus, kuris pasitiki arba nepasitiki ministrais. Ji sudaro ministrų kabinetą, tai yra jos konstitucinė atsakomybė. Visa kita yra normalios, politinės, bet ne teisinės diskusijos dalis, kuri vyko iki šiol“, – sakė konservatorių lyderis, pridūręs, kad nieko nekeičia ir aplinkybė, jog premjeras naujai išrinktam prezidentui turi grąžinti įgaliojimus. Tai esąs politinio kultūringumo gestas, besikeičiant prezidentams, kad Vyriausybė dirbtų ir su naujai įgaliojimus gavusio prezidento palaiminimu. G.Landsbergio teigimu, tokia tradicija Lietuvoje egzistuoja, bet tai išlaiko premjerui konstitucinę pareigą pačiam sudaryti Vyriausybės sudėtį.

Savo ruožtu premjerė I.Šimonytė prezidento ir jo patarėjo pasisakymus dėl ketinimų po rinkimų atnaujinti Vyriausybės sudėtį pavadino neetiškais. „Nėra etiška šitame etape tokius dalykus dėstyti taip, tarsi tai yra rinkiminės kampanijos dalis, – sakė ji LRT televizijai. – Procedūriškai Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas yra gana aiškiai aprašytas. Tai nėra ta situacija, kad formuojama iš naujo Vyriausybė, kai įgyjami įgaliojimai, kai tvirtinama nauja programa“, – teigė premjerė.

Jos teigimu, svarbu įvertinti ir iki kadencijos pabaigos likusį laiką. „Reikia pasižiūrėti į kalendorių ir įsivertinti, kiek laiko liko iki Seimo rinkimų ir kokios yra realios galimybės naujiems atėjusiems žmonėms kažką, sakykime, jau darbuose, kurių didžioji dalis yra labai toli nubėgusi savo laiko ašyje, imti ir pakeisti“, – sakė I.Šimonytė.

Du palikti, kiti – lauk!

Vyriausybės duris klebenantys Seimo opozicinių partijų retorikos gūsiai gerokai stipresni. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad, būdamas perrinkto prezidento G.Nausėdos vietoje, iki Seimo rinkimų paliktų dirbti tik du I.Šimonytės kabineto ministrus. Visus kitus esą reikėtų pakeisti. „Tęsti darbus galėtų krašto apsaugos ministras, neblogai visą kadenciją sekėsi Monikai Navickienei, o daugiau – reikėtų pakeisti“, – sakė ekspremjeras žurnalistams.

Jis pridūrė nesutinkantis su argumentais, neva likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos Vyriausybės narių keisti nereikėtų. „Nauja Vyriausybė, jeigu viskas vyks kaip numatyta, pradės dirbti gruodį, tai laiko yra dar daug. Negali pasakyti, kad mes 7–8 mėnesius nieko nedarysime, nes artėja rinkimai. Kasdienių darbų yra, juolab kad pati valdžia sako, jog esame įtemptoje situacijoje, tai tuos sprendimus reikia padaryti“, – pabrėžė S.Skvernelis. Kartu jis perspėjo, kad Vyriausybės sudėties atnaujinimo klausimas netaptų asmeninių sąskaitų tarp prezidento ir valdančiųjų atstovų suvedinėjimu. „Pats blogiausias dalykas bus, jeigu Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo procesas vėl taps asmeninių santykių arba rinkiminės kampanijos aštrių kampų suvedinėjimu“, – sakė S.Skvernelis.

Socialdemokratų atstovai, pabrėžę, kad jų partija remia prezidento G.Nausėdos užmojį atnaujinti Vyriausybės sudėtį, įvardijo penkis ministrus, kurių tinkamumas eiti užimamas pareigas jiems kelia abejonių. Dėl visą kadenciją energetikos sektoriuje nesibaigiančių skandalų socialdemokratai pareiškė nepasitikintys ministru Dainiumi Kreiviu, taip pat sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. „Sveikatos paslaugos dar niekada nebuvo taip nutolusios ir neprieinamos žmonėms. Medikai būriais išeina iš darbo. Ministerija spaudžia savivaldybes naikinti ar mažinti gydymo įstaigas. Sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra tragiški“, – tvirtino Socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnės pavaduotoja Orinta Leiputė.

Šios frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė priminė, kad socialdemokratai jau ne kartą reiškė nepasitikėjimą ir žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Nerimą esą kelia ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės veiklos rezultatai: ji pro pirštus tebežiūri į Migracijos departamentą kamuojančias problemas, slėptuvių problema numesta spręsti būsimai Vyriausybei, o Vidaus tarnybos statuto pataisos sukėlė iki šiol neatslūgusias didžiules nerimo bangas. Socialdemokratams pasitikėjimo nekelia ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, nes susisiekimo sektoriuje esą nebeliko net elementarios vadybos. „AB „Lietuvos geležinkeliai“ neišbrenda iš skandalų. Keliai ir tiltai griūva, negailestingai naikinami gyventojams svarbūs tarpmiestinių autobusų maršrutai. Rajonuose žmonės lieka be jokio susisiekimo“, – teigė O.Leiputė.

O Valstiečių ir žaliųjų sąjunga apsiribojo viešu raginimu prezidentui G.Nausėdai atkreipti dėmesį į žemės ūkio ministrą. Anot partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, juo nepatenkintas ne tik žemės ūkio sektorius – susirūpinimą esą išreiškė už žemės ūkio politikos įgyvendinimą atsakingos ES institucijos.

Akla gynyba švaisto laiką

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės sudėties keitimo klausimas keliamas su kiekvienais prezidento rinkimais. „Tas pat nutiko ir man būnant premjeru 2014 metais, kai prezidente buvo perrinkta Dalia Grybauskaitė. Tada taip pat buvo keliami klausimai, ar išrinktoji prezidentė reikalaus visai kitokios Vyriausybės sudėties, o gal Vyriausybė turės iš naujo pateikti savo programą, už kurią Seimas vėl turėtų balsuoti. Tačiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, išrinkus prezidentą, Vyriausybė naujos programos neteikia, o dėl atskirų ministrų keitimo prezidentas turi tartis su premjeru“, – sakė A.Butkevičius.

Pasak pašnekovo, premjerui suteikta teisė pateikti prezidentui tvirtinti kitos sudėties ministrų kabinetą, bet tokiu atveju esą yra dvi grėsmės. „Pirmoji – jeigu bus pakeista daugiau kaip pusė visų ministrų, tada Seime iš naujo prasidės Vyriausybės tvirtinimo procedūra, pradedant Vyriausybės programos pateikimu, baigiant jos svarstymu ir balsavimu dėl pritarimo. Tik tada Vyriausybė gaus įgaliojimus dirbti. Mano nuomone, dabar to nebus, nes iki Seimo rinkimų lieka per mažai laiko. O tada iki jų buvo likę pusantrų metų. Kitas dalykas – žinome apie Ministrės Pirmininkės ir prezidento santykius. Vis dėlto ministrų kandidatūras prezidentui teikia premjerė. Jeigu ji pasakys, kad nekeis nė vieno ministro, tai prezidentas turės aiškiai pagrįsti, kodėl netvirtina pateikto ministrų sąrašo. Jis turės pasakyti visuomenei, kokius reikalavimus kelia dėl vieno ar kito ministro, kurių nebenorėtų matyti Vyriausybės sudėtyje. Tad išvada yra tokia: praktiškai prezidento perrinkimas Vyriausybei didelių sunkumų nesudaro, jeigu pats Ministras Pirmininkas nėra nusiteikęs pakeisti daugiau kaip 50 proc. ministrų. Žinoma, kad dabartinė premjerė to nedarys“, – apibendrino A.Butkevičius.

Politikas pridūrė, kad prezidentas ir nelaukdamas rinkimų gali pareikalauti, jog Ministras Pirmininkas pakeistų Vyriausybės sudėtį. „Jeigu kuris nors ministras nevykdo Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, prezidentas gali Ministrei Pirmininkei pasakyti: jūs nepateisinote žmonių lūkesčių, nes eidami į Seimo rinkimus ir formuodami Vyriausybę prisižadėjote, jog bus įgyvendintos štai šitos priemonės. Ir jis gali tą pasakyti premjerei bet kurią dieną, tam nereikia laukti prezidento rinkimų. Priešingu atveju Vyriausybės sudėties klausimas gali būti politizuojamas. Kita pusė, dešinieji, kurie faktiškai pralošė šiuos prezidento rinkimus, galės sakyti, kad vyksta susidorojimas, kad jiems primetama politinė valia. Nežinau, ar prezidentas susitinka su premjere. Aš savo laiku kiekvieną pirmadienį susitikdavau su prezidente aptarti reikalų. Per tokius susitikimus, jeigu reikia, galima aptarti ir kiekvieno ministro kompetenciją, jam kylančias problemas. Bet įsivaizduokite, kas bus, jei į diskusiją, kuris ministras šioje Vyriausybėje yra geras, o kuris blogas, įtrauksime visuomenę?“ – klausė Seimo narys.

Galimą prezidento susirūpinimo, kad vienas ar kitas ministras nebesusitvarko su darbu, o premjerė į tai nekreipia dėmesio, reiškimą ekspremjeras pavadino elementariu procesų valdymu. „Praėjus kuriam laikui matyti, ar ministras supranta, kad gali įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus tikslus, ar ne. Jeigu prisižadėjai, kad iki tam tikro laiko įgyvendinsi suplanuotas priemones, bet to nepadarai, privalai labai aiškiai atsakyti, dėl kokių priežasčių. Dabar matau, kad kai kurie ministrai antradieniais ir ketvirtadieniais nuo pat ryto sėdi Seime: aš neįsivaizduoju, kaip tada galima sėkmingai organizuoti darbą ministerijose“, – stebėjosi A.Butkevičius.

Jo teigimu, visuomenei nepatinka kategoriškas premjerės nusistatymas trūks plyš išlaikyti savo komandoje nekompetentingus ministrus. „Tą žmonės pastebi ir labai neigiamai vertina. Pasaulis šiandien labai dinamiškas, laikas tapo brangiu ištekliu, kuris yra būtinas įgyvendinant ambicingus valstybių planus konkurencinėje kovoje. Nežinau, gal mes to dar nesuprantame dėl savotiško sovietinio mąstymo įšalo, nesuvokiame, kad vakar priimtas sprendimas šiandien gali būti jau pasenęs, kad jį reikia taisyti. Bet kai atkertama, kad esu su stuburu ir vakarykščio sprendimo neatšauksiu, kai negalvojama apie pasekmes, tai tokiais atvejais matau kvailo užsispyrimo, sovietinių laikų nuostatų suformuoto vos ne putiniško „tvirtumo“ požymių. Beje, tas „tvirtumas“, reikia pripažinti, daliai visuomenės vis dar patinka. Tie žmonės tiesiog nesupranta neigiamų jo pasekmių“, – pridūrė A.Butkevičius.

Prognozuoja minimalius pokyčius

„Mes iš tikrųjų turime laikytis taisyklių, nusistovėjusių teisės normų. Išrinkus naują prezidentą Vyriausybė nėra keičiama, jos atsistatydinimas – tik formalus, o naujai išrinktas prezidentas dažniausiai palieka tą patį premjerą“, – sakė politologas Lauras Bielinis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Kita vertus, pasak jo, jeigu yra kažkokie interesai, jei ministrai nenori dirbti toliau, niekas jų nesulaikys – jie gali išeiti, ir tiek. „Todėl manyčiau, kad visas tas kalbas apie tai, kad po prezidento rinkimų keisis Vyriausybės sudėtis, šiuo metu, kol rinkimai dar nepasibaigę, turėtume laikyti rinkimų kampanijos dalimi“, – pabrėžė pašnekovas.

Paklaustas, ką duotų tie 5 ar 6 mėnesiai, jei prastai dirbantis ministras būtų pakeistas nauju, galimai geresniu, profesorius atsakė, kad tokių atvejų Lietuvoje jau yra buvę, tačiau jis nemanantis, kad kažkas galėtų iš esmės pakeisti situaciją vienoje ar kitoje ministerijoje per likusius kadencijos mėnesius. Politologo teigimu, 5–6 mėnesiai naujo ministro veiklai įsibėgėti yra tikrai nedaug.

Paprašytas pasvarstyti, ar pasiteisino premjerės naudota aklos gynybos taktika saugant savo ministrus, kai opozicija ragindavo ją pakeisti vieną ar kitą, o gal tokia taktika buvo klaidinga, ir visuomenėje susikaupęs nepasitenkinimas atskirų ministrų darbu gali atsiliepti valdantiesiems per Seimo rinkimus, L.Bielinis sakė, kad gal ir galima atrasti niuansų, kad Ministrė Pirmininkė tiesiog bando išsaugoti savo ministrus. „Vėlgi – toks bandymas yra politinių jėgų tarpusavio stumdymosi išraiška. Valdantieji ir prezidentas, kaip žinome, yra tam tikroje konfrontacijoje. Dėl tos priežasties premjerė gali būti tiesiog nusiteikusi nepaleisti ministrų vien todėl, kad to nori prezidentas“, – sakė politologas.

Jo teigimu, nereikėtų priekaištauti Vyriausybės sudėtį pakeisti raginančioms opozicinėms partijoms, kad dalis jų nėra paskelbusios savo šešėlinės Vyriausybės narių, ir rinkėjai negali palyginti jų ir dabartinių ministrų kompetencijų bei patirties. „Partijos irgi pradeda savo rinkimų kampaniją skelbdamos žinią, kad pasibaigus prezidento rinkimų kampanijai pradės aktyviai reikštis Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose. Pirmieji – jau čia pat. O Seimo rinkimams politinės partijos ruošiasi itin kruopščiai“, – sakė L.Bielinis. Paprašytas paprognozuoti, ar po prezidento rinkimų tikrai matysime pasikeitimų Vyriausybės sudėtyje, profesorius atsakė, kad greičiausiai jie bus tik minimalūs.

Ar norės gilinti konfliktą?

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nario Kęstučio Masiulio, priklausančio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, teigimu, pirmiausia, ko jam norėtųsi – kad prezidentas mažiau konfliktuotų, daugiau bandytų būti taikytojas. „Jeigu kas nepatinka, galėtų pasakyti tai kitam vadovui šviesiai tiesiai. Politikoje yra galimybė arba viešai iš tribūnos parėkauti ir nieko nepasiekti, arba pasišnekėti akis į akį ir pasiekti. Ir tada nesusipyksti. Man atrodo, kad tos įtampos žmonėms labai nepatinka. Man – irgi. Taikus bendravimas yra daug rezultatyvesnis. Kaip ir kompromisų paieška. To labiausiai norėčiau iš prezidento, kuris niekada nepamiršta pabrėžti, kad jis čia pats svarbiausias. Jeigu pats svarbiausias, tai būk ir pats protingiausias, elkis taip, kaip priklauso. Juk negali būti pats svarbiausias ir kartu pats didžiausias vaikas, kuris tai susipyksta, tai įsižeidžia žaislo negavęs. Norėtųsi, kad būtų mažiau pasipūtimo, ambicingumo, daugiau produktyvaus darbo“, – pridūrė K.Masiulis.

Jo teigimu, galimas Vyriausybės sudėties keitimas po prezidento rinkimų priklausys ne tik nuo G.Nausėdos, jeigu jis laimės antrajame ture, bet ir nuo I.Šimonytės. „Visų pirma nuo to, ar Nausėda norės gilinti konfliktą. Jis jau yra pasakęs kažką panašaus, kad jeigu būtų perrinktas, tai šiuo požiūriu bus be galo griežtas. Galbūt jis tikrai norės gilinti konfliktą, įvedinėti Lietuvoje daugiau prezidentinės respublikos elementų, nors Konstitucijoje to nerasi nė su didžiausia lupa. Ši Vyriausybė ilgai nebus, o jeigu su kita pradėtų elgtis panašiai, tai prezidentas perkeltine prasme galėtų pradėti slysčioti ant Konstitucijos. Yra Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kaip turėtų būti tvirtinama Vyriausybės sudėtis jai grąžinus įgaliojimus po prezidento rinkimų. Pas mus galioja tvarka, kad tie grąžinti įgaliojimai vėl suteikiami tam pačiam Vyriausybės sąstatui. Kadangi trūksta vieno ministro, dėl jo kandidatūros, matyt, ir būtų galima tartis prezidentui su premjere. O jeigu, svarstant teoriškai, būtų keičiama daug ministrų, tai ir visa Vyriausybė tada turėtų keistis. Nemanau, kad tai būtų įmanoma. Reikia pasižiūrėti į Seimą: jame yra šita dauguma. Ar prezidentas išgalvos kitą Seimo daugumą? Jeigu reikės, niekas neišvažiuos į komandiruotes, ir ta dauguma Seimo salėje bus akivaizdi. Juk kai labai norisi atmesti prezidento veto, tai ir atmetame“, – priminė Seimo narys.

Ar ne vėlu reanimuoti?

„Vyriausybė prarado žmonių pasitikėjimą. Dabar ji permetinėja darbus būsimai Vyriausybei. Finansų ministrės grasinimai paduoti į teismą Europos Komisiją dėl sustabdytų mokėjimų – tai dabartinės Vyriausybės priešmirtinės agonijos ženklas“, – pareiškė Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė. Tai gal jau per vėlu reanimuoti šitą Vyriausybę prezidento reikalavimu keičiant ministrus, jeigu ji blaškosi politinėje agonijoje?

„Atsakydama galiu pateikti labai paprastą argumentą. Vyriausybė iš tikro darosi kaip ligonis, kurį beviltiška reanimuoti, tačiau vis dėlto negalvokime, kad Lietuva, mūsų žmonės yra nusipelnę gyventi su tokiais ministrais. Manyčiau, kad vien iš pagarbos žmonėms prezidentas turbūt nori duoti tokį niuksą, aiškiai pasakydamas: atsipeikėkite ir darykite kažką nors paskutinį pusmetį! Juk Vyriausybė dirbs iki gruodžio mėnesio. Per tuos pusę metų galima padaryti daug darbų. Aš esu tuo įsitikinusi, nes pati pusę metų dirbau finansų ministre. Tikrai žinau, kad jei dirbi nuoširdžiai, gali nemažai padaryti ir ką tik atėjęs į pareigas. Reikia tik turėti noro, pagarbos ir pasiryžimo kažką pakeisti toje srityje, į kurią ateini politiškai vadovauti. Tad esu labai už tai, kad tam tikri pokyčiai vyktų“, – sakė R.Budbergytė.

Jeigu Seimo socialdemokratų išvardinti ministrai taip prastai dirbo, tai kas trukdė prezidentui raginti keisti Vyriausybės sudėtį dar prieš 2–3 metus, o ne Seimo kadencijos pabaigoje? Socialdemokratų frakcijos vadovės teigimu, Konstitucijos požiūriu nėra jau taip paprasta imtis tokių pakeitimų.

„Kai ministras blogai vykdo pareigas dėl savo neveikimo, dėl to, kad jis tiesiog nieko nedaro, pareikalauti iš jo politinės atsakomybės yra praktiškai neįmanoma. Matyt, yra ne vienas toks ministras, nepajudinęs nė piršto, kad išspręstų įsisenėjusias problemas savo atsakomybės srityje. Galėčiau paminėti, pavyzdžiui, niekam neužkliūvantį kultūros ministrą, kuris nieko nepadarė, kad kultūros, meno darbuotojai nesijaustų esantys užribyje. Kaip gali prašyti, kad toks žmogus pasislinktų kur nors toliau nuo savo krėslo, jeigu, regis, jis nieko blogo nedaro? Bet jis nedaro ir nieko gero! Taigi, susiduriama ir su tokiomis dilemomis. Na, o jei ministrai ką nors daro, kad ir klaidas, arba kažką dirba blogai, tada atsiranda ir galimybė pareikalauti jų pasitraukti. Kaip buvo pakeistas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas? Pati premjerė jį patraukė, nes jis dirbo gal ir gerai, bet per lėtai. Todėl buvo pakeistas veržlesniu. Po prezidento rinkimų susidaro labai tinkama situacija, kai prezidentas galėtų pareikalauti pakeisti vieną ar kitą ministrą“, – sakė R.Budbergytė.