Savaitgalį ne tik Palangą sukrėtė tragiška nelaimė. Darbo vietoje žuvo medienos bendrovės darbininkas, kurį užgriuvę rąstai mirtinai sužalojo kartu dirbusio brolio akivaizdoje. Juodoji statistika rodo, kad mirtinų ir sunkių nelaimių darbe daugėja tiek pajūryje, tiek visoje šalyje.
Nors ugniagesiams
pranešta, kad nukentėjusiojo kūno išlaisvinti nepavyksta, jiems atvykus į
įvykio vietą, gelbėtojų pagalbos jau neprireikė. Kaip ir greitosios
medicininės pagalbos (GMP) brigados. Medikams liko tik konstatuoti
žmogaus mirtį.
Pasak Klaipėdos apskrities VPK atstovės Astos
Kažukauskienės, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tikslios mirties
priežasties nustatymo.
Žuvusysis Palangoje tik dirbo. Oficialią gyvenamąją vietą buvo
deklaravęs uostamiestyje.
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, tragiška nelaimė įvyko bendrovėje
„Eurogrupė“.
Daugiau nei dvidešimt metų veikianti įmonė užsiima rąstinių
ir karkasinių namų gamyba. Joje dirba per 30 darbuotojų. Įvykis sukrėtė
juos visus. Tačiau didžiausią šoką patyrė velionio brolis. Vyras net
tik taip pat dirba šioje bendrovėje, bet savo akimis matė kraupią
nelaimę.
Teigiama, kad vienas brolis darbavosi elektriniu krautuvu, o kitas
stovėjo šalia sukrautų rąstų. Pastarieji netikėtai pajudėjo ir užgriuvo
prie jų stovintį žmogų. Kūną išlaisvino į nelaimės vietą subėgę
bendradarbiai, tačiau sužalojimai buvo per sunkūs, kad žmogus liktų
gyvas.
Vakar į „Vakarų ekspreso“ skambutį atsiliepusi „Eurogrupės“ darbuotoja
informavo, kad bendrovės direktorius Vidmantas Plonis su žiniasklaida
kol kas nebendraus ir jokių komentarų dėl šio įvykio neteiks.
Mirtimi darbo vietoje pasibaigusios nelaimės aplinkybes aiškinasi ir
Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
„Įvykio aplinkybės iki galo dar nėra aiškios. Dirbame kartu su policija.
Tikimės, kad daug kas paaiškės pasikalbėjus su nelaimę mačiusiu broliu.
Pastarasis patyrė didžiulį šoką, tad kol kas su juo pabendrauti
nepavyko.
Surinkta pirminė informacija rodo, kad žuvusysis bendrovėje dirbo
legaliai. Aiškinsimės, kodėl tie sukrauti rąstai pajudėjo. Ar kas
prisilietė, ar kas pajudino. Matyt, kažkas buvo negerai, jei taip jau
atsitiko„, - “Vakarų ekspresui" sakė VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus
vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Vytautas Ročys.
Nuo metų pradžios tai jau dvyliktas žmogaus mirtimi pasibaigęs įvykis
darbo vietoje Klaipėdos apskrityje. Sunkių sužalojimų užregistruota
aštuoniolika.
„Daugiausiai tokių nelaimių įvyksta uoste, statybose, transporto ir
medienos apdirbimo sektoriuose. Apie penkis procentus nelaimių nukentėjo
neblaivūs darbuotojai. Dvi baigėsi mirtinai, dar dviejose žmonės
sunkiai sužaloti. Kad ir kaip būtų gaila, nelaimių darbe daugėja.
Palyginti su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, jų užregistruota
apie 15-20 procentų daugiau“, - teigė V. Ročys.
VDI nuo metų pradžios jau užregistravo daugiau nei tris dešimtis darbe
įvykusių nelaimių, kurios pareikalavo 38 žmonių gyvybės. Sunkiai
sužaloti 97 asmenys. Per tokį patį praėjusiųjų ir užpraėjusiųjų metų
laikotarpį žuvusiųjų darbe buvo mažiau - 29 ir 30.
„Neramu matyti augančius nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. Po ilgo
karantininių prastovų laiko į darbą grįžtantys darbuotojai galbūt yra
praradę budrumą ir įgūdžius, todėl darbų vadovai turi ypač atsakingai
priminti saugos taisykles, instruktuoti darbuotojus ir dar kartą
atidžiai patikrinti, ar visi yra aprūpinti reikalingomis saugos
priemonėmis.
Primenu, kad būtent darbdavys yra atsakingas už darbuotojų
saugumą darbo metu“, - sakė Lietuvos Respublikos vyriausiasis
valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didžiąją dalį
mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių šiais metais,
sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nepakankama darbuotojų
saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas darbų organizavimas.
Beveik ketvirtadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami
darbus darbuotojai nesilaikė jiems privalomų vykdyti saugaus darbo
instrukcijų ir taip rizikavo savo sveikata bei gyvybe.
„Atrodo, žmogus dirba ne metus, ne dvejus ir ne trejus, yra
supažindintas su darbų saugos taisyklėmis, aprūpintas visomis būtinomis
priemonėmis, tačiau vis tiek pasielgia neatsargiai. Reikia prikabinti
vienaip, paima ir prikabina kitaip. Tad ir pasekmės būna skaudžios“, -
stebėjosi V. Ročys.
Per praėjusius metus VDI gavo 33 pranešimus apie įvykius darbe, dėl
kurių darbuotojai mirė, ir 125, per kuriuos sunkiai pakenkta jų
sveikatai. Per 2019 metus gauti 39 pranešimai apie mirtinus įvykius
darbe ir 125 - apie sunkiai sužalotus žmones. Per 2018 metus šie
skaičiai buvo labai panašūs - 38 ir 126.
Autorius: Darius Čiužauskas.