Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kilo reali grėsmė krašto ugdymo įstaigoms

Reorganizacija, prijungimas, likvidavimas. Štai tokiomis nuotaikomis gyvena apie 80 visos šalies mažų mokyklų, kurias ruošiamasi sunaikinti pagal Vyriausybės nutarimą. Ne išimtis ir Kėdainių rajono savivaldybė – jau dabar ryškėja regiono ugdymo įstaigų paveikslas, kuriame pokyčiai bus neišvengiami.

Išimtys pereinamuoju laikotarpiu

Kaip Švietimo ir kultūros išplėstiname komiteto pasitarime, inicijuotame komiteto pirmininkės Nijolės Naujokienės, informavo savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė, prieš pat šv. Kalėdas Vyriausybės patvirtintame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlytame mokyklų tinklo pertvarkos plane numatytos griežtos taisyklės, kurioms pasipriešinti jėgų neturės jokia savivaldybė.

Tiesa, yra šiokių tokių nuolaidų pereinamuoju laikotarpiu. Jos taikomos kaimo vietovėse esančioms mokykloms.

„Mokyklų tinklo pertvarkos plane visi reikalavimai surašyti pamečiui. Pradedant 2022–2023 metais – šešeriems metams į priekį.

Yra nustatyti skaičiai, kiek mokinių kokiose klasėse mažiausiai turės būti. Vertinamas ir bendras visų moksleivių skaičius – jis turi būti ne mažiau kaip 60 mokinių visoje mokykloje.

Nuo šių metų rugsėjo 1-osios gimnazijų klasėse turės būti mažiausiai 31 vaikas – kitaip tariant, bent dvi gimnazinės klasės.

Išimtys taikomos mokykloms, esančioms kaimo teritorijose – ten gali būti mažiausiai 12 vaikų, – vardijo skyriaus vedėja. Tiesa, paaiškėjo, kad išimtys bus laikinos. – 2024–2025 metais minimalus vaikų skaičius bus jau 21, o nuo 2026 metų jokių išimčių nebelieka.“

Vadinasi, nuo 2026 metų net ir kaimo teritorijose esančios gimnazijos turės turėti bent jau po 11–12 klases.

Miesto mokykloms jokių išimčių nebus taikoma ir jau nuo šių metų rugsėjo mėnesio jos turės turėti mažiausiai 31 gimnazistą.

Jungtinių klasių kratosi

Jungtinės klasės – ugdymo modelis, kurio siekiama atsisakyti. Pradinis ugdymas taikant tokį mokinių jungimą dar įmanomas, tačiau nuo 5-os klasės jokių klasių jungimų nebebus galima daryti.

ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad pertvarka orientuojama į ugdymo kokybės gerinimą, o ne į pastatų išsaugojimą.

Pasak ministrės, Lietuvoje yra mokyklų, kur mokytojui tenka vos trys mokiniai.

Gerai dirbančiai mokyklai niekas neturi trukdyti, net ir tokie griežti Vyriausybės nutarimai.N. Naujokienė

Kiek vaikų?

Pagal Vyriausybės patvirtintą programą, jau nuo šio rudens 1–10 klasėse vienoje klasėje turės būti ne mažiau kaip 8 moksleiviai, gimnazinėse klasėse – ne mažiau kaip 12 vaikų.

Tiesa, jei mokinių mažiau, nors klasės ir negaus valstybinio finansavimo, išlaikymą galės užtikrinti pati savivaldybė.

„Valstybė tokiu atveju neskirs nė cento, viską turės finansuoti savivaldybė. Be to, finansuoti galima ne daugiau kaip vieną klasę vienoje mokykloje.

Kalbant apie vidurinį ugdymą (gimnazines klases), lyg buvo girdėti siūlymai tiesiog tokių klasių neformuoti, nes finansiškai išlaikyti jų nebus leista ir savivaldybėms. Vis dėlto šį dalyką reikėtų pasitikslinti“, – sakė V. Dobrovolskienė.

Yra saugių ir nelabai

Rengiant bendrą matymą dėl Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos plano buvo atsižvelgiama į Vyriausybės parengtus reikalavimus, savivaldybės Švietimo skyriaus bei pačių ugdymo įstaigų vadovų skaičiavimus, analizę ir planus.

Dalis ugdymo įstaigų yra visiškai saugios.

„Atžalyno“, Šviesiosios gimnazijos, „Ryto“, „Aušros“, J. Paukštelio progimnazijos, Lančiūnavos pagrindinė mokyklos veiks be struktūrinių pokyčių.

Kitos rajono gimnazijos vienais ar kitais mokslo metais, kaip matoma jau dabar, gali susidurti su problemomis, kai kažkurioje klasėje pritrūksta… vos vieno mokinio.

„Akademijos gimnazijoje matome, kad nuo 2024 metų jau yra grėsmė – III gimnazinėje klasėje planuojama turėti 20 mokinių, kai reikia mažiausiai 21.

Jei mokykla sugebės išlaikyti esamą mokinių skaičių ir pritraukti dar vieną gimnazistą, penkmečiui jokie pokyčiai nebus numatomi.

Juo labiau kad žvelgiant į ateitį mokinių skaičiaus reikalavimus gimnazija puikiai išpildys“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja.

Analogiška situacija susidaro ir Josvainių gimnazijoje, tik jiems grėsmingi metai – 2025-ieji. Pritrūks vieno vaiko III gimnazinėje klasėje. Dvyliktokų mokykla ketina turėti pakankamai, tiesa, paskutiniu etapu surinkti 31 gimnazisto gali ir nepavykti.

„Direktorius realistiškai žvelgia į situaciją ir supranta, kad ne visi mokiniai gali pereiti į gimnazines klases “, – tikslino V. Dobrovolskienė.

Vis dėlto vieno mokinio trūkumas dar nėra toks baisus, kaip gali pasirodyti. Mokyklos ruošiasi dėti daug pastangų tam, kad būtų išsaugoti esami mokiniai ir bandyti rasti tą vieną moksleivį, kurio trūksta.

Švietimo komitetas vieningai laikosi nuomonės, kad kaimo gimnazijas privaloma išlaikyti –toks turi būti prioritetas.Aut. past.

„Tikrai neisime tuo keliu, kad dėl vieno vaiko uždarytume ištisas klases. Kokia žinia pasklistų mokykloje – kad ji neperspektyvi?

Tikimės, kad mokyklos sugebės tą vieno vaiko problemą išsispręsti. Šios dvi gimnazijos, kaip ir visos kitos kaimiškos gimnazijos, aš neabejoju, kad turi likti ir turi turėti gerą perspektyvą“, – kalbėjo Švietimo komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė.

Ne tokia palanki Šėtos gimnazijos perspektyva.

2025–2026 mokslo metais vienuoliktoje klasėje būtų vos 18 vaikų – trimis mažiau, nei reikalaujama.

N. Naujokienė Šėtos gimnazijos situaciją įvardijo kaip „itin skausmingą“, reikalaujančią pedagoginio kolektyvo ir savivaldybės Švietimo skyriaus bendro darbo, kad šita gimnazija išliktų perspektyvi.

Jei galėtų, padėtų

Gimnazijų aruode sunkiausiai laikosi Krakės. Nepaisant to, kad ši gimnazija džiugina aukštais moksleivių pasiekimais, kasmet pastebima ir švietimo sistemos situaciją analizuojančių specialistų bei yra viena iš geriausių gimnazijų Lietuvoje, deja, pagal Vyriausybės nutarimus ir jos likimas – mažiausiai palankus.

„Jau nuo kitų mokslo metų gimnazija turi problemą. 11-oje klasėje bus tik 10 vaikų ir tai net neaišku, ar jie visi liks – yra tikimybė, kad du vaikai gali išeiti.

Vadinasi, galiausiai gimnazijoje trūktų 4 vienuoliktokų tam, kad klasė išliktų. Direktorius sakė dėsiantis visas pastangas, kad klasė būtų išsaugota“, – kalbėjo V. Dobrovolskienė.

Švietimo skyrius, vadovaudamasis Vyriausybės rekomendacijomis, siūlė ir variantą neformuoti 11 klasės, ir tiesiog laukti kitų metų – kai planuojama, kad vienuoliktokų jau bus pakankamai.

Vis dėlto toks metų tarpas gimnazijai be vienos gimnazinės klasės būtų itin skausmingas.

„Mums būtina išsiaiškinti, ar savivaldybė galėtų finansuoti gimnazinę klasę. Jei tai būtų leista, manau, čia mums ir reikėtų mesti visas pajėgas.

Mokykla visoje respublikoje ne pirmus metus pagal pokytį ir augimą pastebima kaip viena stipriausių, ji turi labai stiprų pedagoginį branduolį, stiprias mokyklines tradicijas.

Negalime palikti Krakių be 11 klasės, pagalvokime, kaip persiskirstys krūviai mokytojams, o dalis jų juk važinėja iš Kėdainių, ir ne bet kokie – geri mokytojai.

Direktorius sakė, kad jei klasė būtų neformuojama, tai sukeltų labai daug problemų ir paskleistų negatyvią žinią bendruomenėje, o to neturėtų būti. Gerai dirbančiai mokyklai niekas neturi trukdyti, net ir tokie griežti Vyriausybės nutarimai“, – akcentavo N. Naujokienė.

Ji pridūrė, kad mokykla turi padirbėti pati, tačiau visas Švietimo komitetas vieningai laikosi nuomonės, kad kaimo gimnazijas privaloma išlaikyti – toks turi būti prioritetas.

Naikinti?

Meironiškių skyriaus situacija apskritai kritinė. Šį rudenį ten turėtų būti vos vienas pirmokėlis, šeši antrokai, vienas trečiokas.

Siūlyta neformuoti pirmos klasės, mokinuką pavėžėti iki gimnazijos, kitas klases jungti.

Vyriausybės patvirtintame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlytame mokyklų tinklo pertvarkos plane numatytos griežtos taisyklės, kurioms pasipriešinti jėgų neturės jokia savivaldybė.Aut. past.

„Kokia mokyklos ateitis – du vaikai, ir ar jie bus, neaišku…

Ar ją laikyti kaip skyrių, o gal imtis griežtesnių priemonių?“ – klausimus Švietimo komitetui ir visiems krašto politikams kėlė V. Dobrovolskienė. 

Nekokios perspektyvos ir Pajieslio daugiafunkciam centrui – vaikų skaičius nuo 0 iki 2. Svarstyta, kad patalpas būtų galima perduoti seniūnijai, tačiau panašu, kad kaip ugdymo įstaiga funkcionuoti ji jau negalės.

Nustebino

Netikėtumą pateikė Dotnuvos pagrindinė mokykla.

„Lig šiol lyg ramiai buvo, niekam nekėlė galvos skausmo. Bet, pradėję nagrinėti vaikų skaičių, esame nustebę – vaikų skaičius ženkliai mažėja. Iki šiol neturėjusi jungtinių klasių mokykla turės jungti antrokus ir trečiokus“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Ir nors vėlesnėse klasėse su mokinių skaičiaus problemomis lyg ir neplanuojama susidurti, papildomos jungtinės klasės – anaiptol ne tai, ko nori savivaldybė, tėvai ir centrinė Lietuvos valdžia.

Viena ranka lyg ir leidusi jungti pradines klases, kita ranka už tokius dalykus ji ketina nurėžti iki 15 proc. skirto finansavimo, jeigu rajone daugės jungtinių klasių.

Jei tuomet būtume priėmę ryžtingą sprendimą, mokytojams nebūtų kilę problemų dėl įsidarbinimo, būtų mokytojai Šėtoje darbo gavę, o dabar, akivaizdu, bus sunkiau. P. Aukštikalnis

Reorganizavimo neišvengs

Miegėnų, Surviliškio ir Truskavos pagrindinės mokyklos reorganizavimo taip pat neišvengs. Tiesa, Surviliškis kol kas atrodo geriausiai, gali išlikti kaip pagrindinė mokykla, tačiau grėsmių yra – pirmoje klasėje ten planuojama turėti tik vieną mokinį.

Galimybė laikyti tik jungtines klases nežavi ne tik valdžios, bet ir tėvų. Dalis jų, išgirdę, kad, tarkime, jų ketvirtokas turės mokytis kartu su pirmokais, tiesiog apsisprendžia vaiką vesti net į kito rajono mokyklą.

„Truskavoje reorganizavimas neišvengiamas. Buvo siūlymas jungti prie Šėtos gimnazijos, bet ar išliks pradinės klasės, jei jose 3 ar 4 vaikai?“ – svarstė V. Dobrovolskienė.

Truskava, dėl kurios dar 2020 metais aistras kaitino viena rajono tarybos narė, dabar atsidūrė ant ledo. Jei anuomet senjorų ir tėvų, nevedančių savo vaikų į minėtą mokyklą parašais nebūtų užkišta rajono taryba, dabar mokiniai ir mokytojai turėtų ramesnį rytojų.

„Truskavoje situacija yra pati sudėtingiausia. Ši mokykla neatitinka daugelio Vyriausybės nuleistų kriterijų. Ir jungtinės klasės, ir mokinių skaičius čia yra visiškai be perspektyvos.  Mokykloje yra iki 60 mokinių, o dirba 40 darbuotojų, iš kurių 23 mokytojai. Vadinasi, mokykloje suaugusių darbuotojų yra kone tiek pat, kiek vaikų. Vieno vaiko mokymo kaina čia siekia beveik 6 tūkst. eurų.

Sudėtingiausia tai, kad, pavyzdžiui, į šios mokyklos penktą klasę, kaip ir į dalį kitų, neateina nė vienas vietinis mokinys iš Truskavos ar Pavermenio, visi jie yra iš Lančiūnavos. Situacija tikrai labai liūdna ir skausminga, bet bandoma ieškoti išeičių.

Prieš dvejus metus buvo siūloma priimti teisingą sprendimą ir prijungti šią mokyklą prie Šėtos gimnazijos. Kad toks sprendimas būtų buvęs teisingas, galima matyti jau iš dabartinės situacijos, kuri ne gerėjo, o blogėjo per tuos dvejus metus, kai buvo atidėtas reikalingo sprendimo priėmimas, – kalbėjo N. Naujokienė. Ji pridūrė, kad tuomet ryžtingais sprendimais būtų užkirstas kelias dabartinei situacijai. – Šiandien pagal Vyriausybės nutarimus turime pliką ir atvirą situaciją, iš esmės turime grįžti tuos dvejus metus atgal“.

Vicemeras Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad jau tada situacijos sprendimai buvo palankiausi, kokie tik buvo įmanomi.

„Analizavome situaciją tuomet. Buvo keista, kai parašai buvo tų tėvų, kurių vaikai net nelankė Truskavos mokyklos… Jei tuomet būtume priėmę ryžtingą sprendimą, tuomet ir mokytojams nebūtų kilę problemų dėl įsidarbinimo, būtų mokytojai Šėtoje darbo gavę, o dabar, akivaizdu, bus sunkiau“, – sakė vicemeras. 

Likusios rajono mokyklos ir jų skyriai yra saugūs – naujoji švietimo reforma jiems neturėtų skaudžiai kirsti. Švietimo ir kultūros komitetas toliau organizuoja diskusijas su pedagogų bendruomenėmis – komiteto nariai siekia išgirsti pačių bendruomenių lūkesčius.

Rekomenduojami video