Rotušės gatvėje esanti Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos „Caritas“ buveinė ketvirtadieniais sulaukia būrio lankytojų.

„Šiaurės rytų“ kalbinti vyrai ir moterys gyrė sriubą ir ją dalijančias moteris – į vienkartinius indus sriubą pilsčiusią „Caritas“ vedėją Sandrą bei lankytojus sutinkančias, jiems padedančias savanores.

Pasak Sandros, nemaža valgančiųjų dalis yra vyrai, gyvenantys vieni ir ne visada išsiverdantys šilto valgio. Tačiau kai kurie į „Caritas“ ateinantys ne tik pavalgyti ar drabužio paieškoti. Yra siūlančių pagalbą ir atliekančių įvairius darbus – ir žolę nupjaunančių, ir netgi per karščius gėlėms vandenį nešančių.

„Aš tiesiog nustebinta Rimanto gerumo – kiek jis darbų mums padeda atlikti“, - sako Sandra, gerų žodžių negailėjusi ir kitiems „Caritas“ lankytojams. Kalbinami žmonės buvo santūrūs, tačiau kupini dėkingumo.

„Labai skani sriuba. Kai gausiu pašalpą, tai nusipirksiu dujų ir gal pats išsivirsiu. Dabar ir pavalgau, ir dar į termosą įsipilsiu“, - kalbėjo pusamžis vyras. Vyresnis jo bičiulis godžiai valgė šiltą žirnienę ir sakė vėl ateisiantis kitą ketvirtadienį. Pasak kalbintų moterų, vasarą sriubos verdamos lengvesnės, o žiemą jos būna tirštos, mėsingos ir labai sočios.

Iš ryto į „Caritas“ traukęs valgytojų būrys prieš pietus mažėjo, tačiau salėje nuolat buvo žmonių ir juos aptarnavusiai savanorei darbo netrūko.

Jau metus organizacijai „Caritas“ vadovaujanti savanorė Sandra sakė tik galinti dėkoti Dievui už pagalbininkes ir bendramintes, iš kurių ji patirianti tikros krikščioniškos meilės bei tylaus darbštumo ir kantrybės pamokas. „Dėkoju Aukščiausiajam už Mirdzą Mikoliūnienę, Nijolę Jankauskienę, Genovaitę Bytautienę, taip pat Genovaites Savickienę, Valeckienę, savanorę pagalbininkę Eglutę, verslininkę Reginutę ir čia sutiktus kitus mylinčius bei tarnaujančius tiems, kam pagalbos reikia labiausiai“, - sako Sandra.

Sandra į Biržus gyventi atvyko dar būdama moksleive. Baigė antrąją vidurinę mokyklą, Kaune įgijo juvelyrės specialybę. Dirbo Druskininkuose, tuo metu buvusioje didžiulėje (740 darbuotojų) juvelyrinių dirbinių įmonėje „Ūla“, vėliau grįžo į Biržus. Dirbo ir laikrodžių taisykloje, ir kitose darbovietėse.

Sandra dabar džiaugiasi galėdama padėti kitiems. Jai įstrigo neseniai Krekenavoje girdėtos kunigo mintys apie tai, kad „Caritas“ savanoriai dažnai jaučia savotišką spaudimą iš aplinkinių. Pastariesiems atrodo, kad „caritiečiai“ turintys daryti daugybę darbų ir būti atsakingi už daugelį patekusių į bėdas.

„Kartais kitiems atrodo, kad tik jūs turite būti už viską atsakingi, lyg visi kiti neturėtų nei krikščioniškų vertybių, nei atjautos ar meilės artimui bei kaimynui“, - „caritiečiams“ kalbėjo dvasininkas. Pasak Sandros, ji laiminga matydama, kaip tyliai ir kantriai tikru, o ne parodomuoju krikščioniškumu spinduliuoja Mirdza, Nijolė ir kitos savanoriškai pagalbą teikiančios moterys.

Alfreda Gudienė

Biržų krašto laikraštis Šiaurės rytai