Atlikus 19 metų laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, kėdainiečiui Gediminui Konteniui (29 m.) gali tekti keliauti į kalėjimą Vokietijoje. O štai šiauliečio Laimono Kirnos (32 m.), kuris šiuo metu atlieka 4 metų laisvės atėmimo bausmę Švedijoje, laukia pataisos namai ir Lietuvoje. Abu šie jauni vyrai gerai žinomi teisėsaugininkams, nes nusikaltę ne pirmą kartą, o ir kai kurie jų nusikaltimai – gan žiaurūs.

Tai, kad G. Kontenis su Monika Kaziukaityte nuteisti už Matuko nužudymą, Lietuva prisimins dar ilgai, nes su Matuku siejami vėliau Seimo priimti įstatymai, draudžiantys skriausti vaikus. Tragedija supurtė vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje, išjudino didelį būrį biurokratų, kurie, atrodytų, staiga praregėjo ir iškart nutarė skubiai ieškoti naujų kelių.

Matuko tragedija – smurto artimoje aplinkoje rezultatas. Vaikas, jo mama ir patėvis G. Kontenis Kėdainiuose kartu pagyveno vos 5 mėnesius, bet to užteko, kad namie neretai tvyrodavusi smurto atmosfera staiga praplyšo kaip maišas ir baigėsi mažylio nužudymu.

Bene šiurpiausia, kad šioje šeimoje anksčiau smurtautojo auka būdavusi Matuko mama M. Kaziukaitytė galop pati tapo smurtautoja – kartu su sugyventiniu nužudė savo vienturtį sūnelį. Taip neseniai paskelbė Kauno apygardos teismas (KAT), kuris nusprendė, kad anksčiau jau teistas G. Kontenis privalo už grotų kalėti 19 metų, o pirmą kartą su Temide susidūrusi jo bendrininkė M. Kaziukaitytė – 16 metų. Abu jie nelaisvėje, tik, žinoma, jau ne kartu, gyvena nuo 2017-ųjų sausio pabaigos, kai tik buvo suimti iškart po nusikaltimo.

Beje, pavojingu recidyvistu KAT nuosprendžiu pripažintas G. Kontenis pirmuosius 5 bausmės metus turi praleisti kalėjime, o po to jam turėtų būti suteiktos jau kiek lengvesnės kalinimo sąlygos – pataisos namuose. Tokį sprendimą lėmė ir ankstesni G. Kontenio teistumai, ir žiauresnis buvęs jo elgesys „auklėjant“ Matuką, ir pozicija, pasirinkta tyrėjams aiškinantis nusikaltimą.

Sprendimas nuvylė

Dabar dar paaiškėjo, kad G. Kontenis gali būti nusikaltęs ir Vokietijoje. Jis yra įtariamas, kad šioje šalyje 2015 metais apiplėšė juvelyrinių dirbinių parduotuvę „Marc“ Bochumo mieste. Kartu dar su dviems bendrininkais, panaudodamas ginklą, jis pagrobė juvelyrinių dirbinių už 61 000 ir dar 3000 eurų grynųjų. Vokietijoje vyksta šios bylos ikiteisminis tyrimas ir tyrėjai su Europos arešto orderiu kreipėsi į Lietuvą, kad G. Kontenis būtų išduotas Vokietijai.

Prašymą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas (VAT). Bylą išnagrinėjęs teisėjas Alenas Piesliakas sutiko jį išduoti vokiečių teisėsaugai, tačiau tik tada, kai G. Kontenis atliks Lietuvos teismo jam paskirtą 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Iki to laiko G. Kontenis į Vokietiją galės būti nuskraidintas nebent trumpam. Tik tiek, kiek jis bus reikalingas tyrėjams, kurie aiškinasi apiplėšimą Bochumo mieste.

Ko gero, G. Kontenį toks teismo sprendimas nuvylė, nes jo elgesys teisme, nagrinėjant perdavimo Vokietijai klausimą, liudijo, kad vyras norėtų į šią šalį iškeliauti visam bausmės atlikimo laikui. Iš Lukiškių atvežtas į posėdį jis iš karto pareiškė sutinkantis būti perduotas Vokietijai. Įprasta, kad nusikaltėliai dažniausiai nenori būti perduoti kitos šalies pareigūnams ir susigalvoja daugybę priežasčių, kodėl jų nereikia grąžinti į šalį, kurioje darė nusikaltimus. O G. Konteniui kilo visai kitokio pobūdžio klausimai: kokio svorio bagažą jis galės vežtis į Vokietiją ir kiek kainuotų, jei vežtųsi daugiau daiktų nei leidžiama. Jis taip pat teiravosi, ar iš Vokietijos jis galės vaizdo ryšiu dalyvauti Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, kai bus nagrinėjamas jo skundas dėl prastų gyvenimo sąlygų.

Platino „bumbulus“

Beje, pavojingu recidyvistu Lietuvoje pripažintas G. Kontenis ir Vokietijoje gali sulaukti griežtos bausmės – baudžiamasis kodeksas numato iki 15 metų nelaisvės. Ir Lietuvoje, kai G. Kontenis buvo teisiamas narkotikų byloje, atrodė, jog jis sės už grotų ilgam, nes vienintelis iš keturių teisiamųjų buvo areštuotas visą ikiteisminio tyrimo laiką ir tol, kol buvo nagrinėjama byla, tačiau Panevėžio apygardos teismas (PAT) jam skyrė švelniausią bausmę. 2014 metų balandį PAT narkotikų prekeivių gaujos narį G. Kontenį nuteisė kalėti 3 metus, o tos pačios gaujos nariui Mindaugui Urbonavičiui teismas skyrė 10 metų, Algimantui Stašinskui – 16 metų, Dariui Lekavičiui – 11 metų laisvės atėmimo bausmes.

Kontenis buvo ilgai sekamas pareigūnų. Slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad pareigūnui Tomui, apsimetusiam narkotikų prekeiviu, paprašius narkotikų, G. Kontenis paskambino A. Stašinskui, kuris tuoj pat nuvažiavo į garažų kooperatyvą ir, atsirakinęs vieno garažo duris, įėjo į vidų ir paėmęs kažkokį ryšulėlį įsidėjo į automobilį. Po to tas nedidelis ryšulėlis buvo nuvežtas iki prekybos centro ir atiduotas G. Konteniui. O kai jis pateko pas pareigūnus, jame buvo rasta 61 amfetamino tabletė.

Kitą kartą, kai pareigūnai vėl paprašė narkotikų, A. Stašinskas buvo išvažiavęs iš Kėdainių ir žadėjo grįžti tik po pietų. Po pietų narkotikai ir vėl buvo perduoti G. Kontenui, kuris juos įdėjo į parduotuvės saugojimo spintelę. Kaip kurjeris po Kėdainius zujęs G. Kontenis iš dalies savo kaltę pripažino, tačiau A. Stašinsko neįdavė. Nors sekant buvo užfiksuota, kad, kai reikėdavo narkotikų, jis jam skambindavo, teisme G. Kontenis pasakojo pasakėles. Jis teigė tabletes radęs metaliname garaže: girdi, viduje pamatė šiukšlyną, o kampe rado tablečių maišą. Suprato, kad tai narkotikai ir pasiėmė saują. Vėliau jas ir pardavinėjo M. Urbonavičiui.

Slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad į G. Kontenio telefoną yra atsiųsta ne viena žinutė, kad „reikia žvyro“ arba „sniego“, tačiau dažniausiai jo buvo prašoma „bumbulų“. Pats G. Kontenis kažkam siūlė pirkti „šarnyriukų“, teigė, kad verkiant reikia pingų. Kitą kartą jis net 6 adresatams pasiuntė žinutę, kad „20 bumbulų už 150. Tipo, gal kam reikia“. Po kurio laiko vėl keletui pažįstamųjų pasiunčiama žinutė: „norėjau pranešt, koroče, kad viskas normaliai, vėl turiu „bumbulų“.

Paliko laisvėje

Kadangi didžiąją dalį jam skirtosios bausmės G. Kontenis jau buvo atlikęs, tai po nuosprendžio paskelbimo jis labai greitai išėjo į laisvę. Dabar aiškėja, kad grįžęs jis ir vėl siautėjo po Kėdainius – suniokojo 8 automobilius, iškūlė parduotuvės langą ir surengė egzekuciją savo buvusiai draugei. Pamatęs ją su kitu vaikinu G. Kontenis įsiuto ir sumušė merginą gatvėje, prie prekybos centro. Šalia parduotuvės stovintį jos automobilį irgi sudarkė – nulaužė valytuvą ir ant variklio dangčio raktu išraižė savo ir merginos vardus, prie kurių parašė „Karšta meilė“.

Policijai atliekant tyrimą, mergina tvirtino iš G. Kontenio sulaukusi grasinančių žinučių, kuriose jis reikalavo atsiimti pareiškimą. Nepaisant brutalaus merginos užpuolimo ir neišnykusio teistumo dėl narkotikų, Kėdainių rajono apylinkės teismas už tai jam paskyrė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo. Matyt, tuoj po to jis išvažiavo į Vokietiją, kur, įtariama, apiplėšė juvelyrinę, o grįžęs užmezgė draugystę su M. Kaziukaityte. Buvo išvykęs ir į Ispaniją, o paskui jį buvo išlėkusi ir Monika. Emigracijos metu vaiko globa buvo paskirta netoli Baisogalos gyvenančiai Monikos motinai Jolantai K. Ispanijoje pora ilgai neužsibuvo ir sugrįžę apsigyveno giminaičių bute Kėdainiuose. Kartu pasiėmė ir keturmetį Monikos sūnelį. Yra duomenų, kad jau tuomet pora vartojo narkotikus. Prie ko privedė toks gyvenimo būdas, dabar jau aišku.

Mušė stadione

Kirna, kalėdamas Švedijoje, paskutinėmis spalio dienomis išgirdo Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, kurį išklausė per vaizdo ryšio priemones. Per jas vyko ir teismo posėdžiai. Pirmojo posėdžio metu L. Kirna, kaip ir kartu su juo teisiamas Domantas Markauskas (33 m.), buvo teismo posėdžių salėje Šiaulių teismo rūmuose. Šių metų pradžioje Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius apklausė proceso dalyvius ir paskyrė ekspertizę. Kol buvo atliekama ekspertizė, laisvėje paliktas L. Kirna išvyko į Švediją ir ten buvo sulaikytas dėl disponavimo kvaišalais. Už šį nusikaltimą Švedijos teismas L. Kirnai skyrė ketverius metus nelaisvės. Beje, nusikaltimą, už kurį su D. Markausku L. Kirna teisiamas Šiauliuose, pastarasis padarė dar nebaigęs atlikti bausmės už nužudymą.

Daivarą L. (22 m.) Kirna su draugužiais žiauriai sumušė 2007-ųjų balandžio 29-osios popietę. Vaikinukas buvo sumuštas mokyklos stadione, šalia kurios stovi daugiabučiai, todėl atsirado ne vienas šio žiauraus įvykio liudytojas. Pakraupę žmonės policininkams netrukus pasakojo matę, kaip į mokyklos stadioną įskuodė Daivaras, o paskui jį lėkė rusvas automobilis „Volkswagen Golf“. Bėglys iš paskutiniųjų mėgino pasiekti tėvų namą ir jame pasislėpti, bet nespėjo – prisivijęs automobilis taip stuktelėjo, kad vaikinas per variklio dangtį nusirito kūliais.

Iš sustojusio golfo iššokę keli trumpai kirpti ir treninguoti vyrai pripuolė prie partrenkto bėglio ir ėmė jį spardyti, tvatyti kumščiais, o pats aršiausias kelis kartus beisbolo lazda smogė į galvą.

Visa tai per daugiabučio langus matė keli pašiurpę šiauliečiai. Kai kažkokia moteris ėmė per langą klykti, banditai šoko į du automobilius – rusvąjį golfą bei atriedėjusį mėlyną opelį– ir nurūko į skirtingas didmiesčio puses. Sukrėsti liudytojai nenutylėjo – atsirado kas paskambino į policiją ir pasakė vieno automobilio valstybinį numerį.

Greitoji medicinos pagalba dar buvo nespėjusi išvežti merdinčio vyruko į ligoninę, kai policijos patruliai už poros kvartalų, Vilniaus gatvėje, sulaikė golfą ir jame važiavusius tris šiauliečius su treningais. Visi trys pareiškė nieko nematę ir nemušę, bet čia pat krūmuose policininkai rado išmestą labai svarbų įkaltį – beisbolo lazdą, išteptą, kaip vėliau nustatyta, Daivaro krauju.

Kraupi diagnozė

Policijos komisariate išsiaiškinta, kad golfą vairavo tada dar neteistas L. Kirna (tuo metu 22 m.). Kartu su juo įkliuvo 6 nuosprendžius už plėšimą, žmogaus sužalojimą, netikrų pinigų platinimą ir eismo įvykį išklausęs Rimas Krivickas (28 m.) ir 5 kartus už vagystę, plėšimą ir chuliganizmą teistas Renaldas Taločka (36 m.).

Įtariamųjų padėtis komplikavosi, nes medikai pranešė, kad į ligoninę atvežtas Daivaras sužalotas itin sunkiai – nuo smūgio beisbolo lazda ties smilkiniu lūžusi kaukolė ir ant smegenų gausiai išsiliejęs kraujas. Neurochirurginę operaciją atlikę chirurgai vaikino motinai pranešė, kad reikėtų nusiteikti laidotuvėms – smegenys negrįžtamai pakenktos. Vis dėlto jaunas organizmas atlaikė, sužalotasis nemirė. Po kiek laiko suaugo ir sutrupinta kaukolė, tačiau vaikinas taip ir neatgavo sąmonės. Ilgainiui ėmė nykti jo raumenys, išsiklaipė sąnariai, ėmė silpti imunitetas.

Susipyko dėl niekų

„Nuo sumušimo Daivaras taip ir nebuvo nė sekundei atgavęs sąmonės. Visiškai nesveiko, jo gyvybė ruseno tarp paklodžių ir sauskelnių, – kartą žurnalistams pasiguodė invalido motina. – Ištisus trejus metus kas valandą jį vartydavau, maitinau trintu maistu per zondą tiesiai į skrandį...“

Kirna, R. Krivickas ir R. Talačka buvo suimti ir apkaltinti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi dėl gausybės įkalčių bei liudytojų jiems buvo beprasmiška toliau išsisukinėti, kaltę vienas už visus prisiėmė L. Kirna.

Atseit, tai jis Daivarą sumušęs lazda, o jo draugai tik dalyvavę gaudynėse, bet nemušę. Dėl ko gaudė? Ogi, girdi, apibraižęs mašiną, kuria važinėjosi L. Kirna.

Tačiau Šiauliuose buvo kalbama, kad Daivaras, dar žinomas Puciaus pravarde, buvo susipykęs su Šiaulių „bachūriukais“, su kuriais anksčiau draugavo ir vakarais tame pačiame Dubijos mokyklos stadione gerdavo alų. 2007-ųjų pavasarį jis neva atėmęs kažkieno cigaretes, neva kažką įžeidžiai pasakęs. Šiaip ar taip, vos dėl kelių litų ar žodžio Daivaras buvusiems draugams tapo mirtinu priešu.

Mušdamiesi neišsiaiškino

2007 metų balandžio 24-ąją Daivaras akis į akį susitiko su L. Kirna nuošalioje vietoje prie Talšos ežero kapinių ir pamėgino „vyriškai“ kumščiais išsiaiškinti. Tačiau besimušančiuosius išskyrė praeivių iškviesti policijos patruliai. Daivaras su L. Kirna atsisakė policininkams ką nors aiškinti, todėl oficialaus tyrimo nebuvo.

Po šio įvykio Daivarą pradėta persekioti. Balandžio 27-ąją prie jo motinos namų stabtelėjo lengvasis automobilis, kuriame sėdėjo keli jauni vyrai – tikėtina, tie patys vėliau Daivarą sumušę jo priešai. Vienas jų pro mašinos langą vyruką išvadino „gaidžiu“ bei „putpele“ ir pagrasino užmušti.

Jau po poros parų išaiškėjo, kad tai būta ne šiaip pajuokavimo, o rimto grasinimo. Balandžio 29-ąją vyrai Daivarą pagaliau užklupo prie jo namų. Jis, matyt, nesitikėjo, kad priešai ryšis jį užpulti vidurdienį po daugiabučių langais, todėl, praradęs budrumą, pakliuvo į pasalą.

Keli nuosprendžiai

Pirmas teismas užpuolikams įvyko 2008-ųjų balandį. Beisbolo lazda sužalojusiam L. Kirnai skirta kalėti pusketvirtų metų. R. Krivickas su R. Taločka buvo nuteisti tik už chuliganizmą, todėl jiedviem skirtos bausmės – vos po pusantrų metelių. Pasipiktinę, jų nuomone, iki patyčių švelniu nuosprendžiu, Daivaro artimieji jį apskundė Apeliaciniam teismui. Pastarojo teisėjai panaikino Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir teisiamiesiems skyrė žymiai griežtesnes bausmes: R. Krivickas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo buvo nuteistas kalėti 6 su puse metų. R. Taločkai už tokius pat nusikaltimus skirti 6 metai, o L. Kirna dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nuteistas kalėti 5 su puse metų.

Tuo metu R. Taločka jau buvo atsėdėjęs Šiaulių apygardos teismo paskirtus pusantrų metų. Tačiau laisvėje, vos apšilęs kojas, šis ūmaus būdo šiaulietis ir vėl prisidirbo – besilinksmindamas užstalėje, kažko supykęs ant sugėrovo (24 m.), išmušė jam 3 dantis, sukrėtė smegenis, sulaužė šonkaulį. Išgirdęs, kad didesnę bausmę paskyrė ir Apeliacinis teismas, iki teismo laisvėje paliktas R. Taločka nutarė sprukti. Kurį laiką slapstėsi Ispanijoje, bet įkliuvo ir buvo parvežtas į tėvynę.

O Daivaras visiškai sunykęs, per trejus ligos metus taip nė akimirkai neatgavęs sąmonės, mirė.

Taigi, nuteistų smurtininkų padėtis komplikavosi – jiems buvo pateikti kaltinimai dėl tyčinės žmogžudystės. Šiaulių apygardos teismas paskelbė naujus nuosprendžius. R. Krivickui teismas skyrė 11 metų nelaisvės. Subendrinus nuosprendį su anksčiau neatliktomis bausmėmis, galutinė bausmė – 15 metų. R. Taločkai teismas taip pat skyrė 11 metų už grotų. L. Kirna buvo nuteistas kalėti 10 metų.

Panižo delnai

Kirna į laisvę anksčiau laiko buvo paleistas 2015 metais. Lygtinio paleidimo terminas jam turėjo baigtis 2017 metų balandžio 29 dieną, tačiau jis 2016 metų rugsėjo 4 dieną įsivėlė į muštynes bare. Tą dieną su dar vienu pažįstamu į barą užsukę D. Markaukas ir L. Kirna sumušė čia su kompanija laiką leidusį Ramūną K. (36 m.) D. Markauskas Ramūnui K. stikliniu bokalu į galvą trenkė 13 kartų, o L. Kirna šį vyrą puolė kumščiais – į galvą smogė 7 kartus. Nuo smūgių nukentėjusiajam lūžo nosis.

Po šių muštynių baudžiamojon atsakomybėn patraukti D. Markauskas su L. Kirna kaltais neprisipažino. Jų žodžiais tariant, tai juos bare užpuolęs girtas vyras iškeikė, užstojo praėjimą. Neturėjęs kitos išeities D. Markauskas ir smogęs jam bokalu. O L. Kirna tvirtino, kad bare išvis nieko negėrė, nes turėjo vairuoti automobilį, ir kaltę neigė. Pasak nukentėjusiojo, kuris neneigė, jog buvo išgėręs, kivirčas kilo, kai jis išgirdo pastabų dėl savo išvaizdos. Priėjus pasiaiškinti, pasak nukentėjusiojo, vienas vyras smogė jam bokalu į galvą.

Šiaulių apylinkės teismas viešosios tvarkos pažeidimu kaltintam L. Kirnai skyrė vienus metus nelaisvės. Subendrinus šią bausmę su už žmogžudystę dar neatliktos bausmės dalimi šiauliečiui už grotų teks praleisti dvejus metus. Anksčiau neteistam D. Markauskui teismas skyrė 100 MGL (3766 eurų) baudą.

Atlikęs jam skirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę Švedijos kalėjime, L.Kirna laisve nesimėgaus, o bus perkeltas į Lietuvos pataisos namus.

Petras KURMELIS