Vyriausybės Seimui svarstyti pateiktas patikslintas šių metų valstybės biudžeto projektas, kuriuo siekiama švelninti didžiausios ES infliacijos smūgį gyventojams, opozicijos buvo įvertintas kaip smarkiai vėluojantis ir neturėsiantis realaus poveikio. Tiesa tai ar ne, parodys gyvenimas. Kol kas panašu, kad išeities sunkmečiu valdžia ieško tik didindama valstybės skolą.

Didins pajamas

Vos prieš 4 mėnesius priimtą 2022 m. valstybės biudžetą peržiūrėti prireikė, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, dėl trijų priežasčių: siekio sušvelninti infliacijos padarinius ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, poreikio teikti pagalbą karo pabėgėliams, palaikyti kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir krašto saugumą. Finansų ministerija patikslino biudžeto pajamas, kurios kartu su ES ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų – 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų, daugiau, nei galiojančiame biudžete.

Tikslinamame biudžeto projekte numatoma skirti 976 mln. eurų infliacijos padariniams sušvelninti ir energetinei nepriklausomybei stiprinti, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų. Pagalbai karo pabėgėliams iš Ukrainos numatyta skirti 370 mln. eurų. Saugumui ir geležinkelių infrastruktūros palaikymui numatyta dar 158,3 mln. eurų. Dėl visų peržiūrimame biudžeto projekte numatytų priemonių valdžios sektoriaus deficitas šiais metais sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Siekiant didinti gyventojų pajamas, maksimaliai taikytino neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų, iki 540 eurų, numatoma skirti 103 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą, lyginant su praėjusiais metais. Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui, NPD per kiek daugiau nei metus padidėtų 35 proc.

Biudžeto tikslinimo projekte senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikštų 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį turintiems būtinąjį stažą. Lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai paaugtų 69 eurais. Didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyta skirti per 30 mln. eurų, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui planuojama dar 72,75 mln. eurų. Visų šių išmokų dydžiai, lyginant su 2021 metais, augtų apie 15 procentų.

Išaugus energijos kainoms, numatoma 120 mln. eurų parama verslui ir papildoma, prie ES skiriamų 7,3 mln. eurų, tikslinė 9,3 mln. eurų pagalba nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui

Valstybės skolos nesureikšmina

Valdančiųjų atstovai teigiamai įvertino Vyriausybės siūlomą valstybės biudžeto tikslinimo planą. Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, jeigu Seimas pritars tokioms biudžeto korekcijoms, skirtoms infliacijos poveikiui švelninti, gyventojai jų poveikį pajus vasarą. „Antrą šių metų pusmetį kiekvienas žmogus pajus tas priemones, tą sušvelninimą, kuris dabar yra labai būtinas, vertinant pasaulinį kontekstą ir tai, kokia yra infliacija“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Manau, mažesnių pajamų gavėjams priemonės yra pakankamos, kad perkamoji galia nenukentėtų“, – Seime pristatydama patikslintą biudžeto projektą pareiškė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji taip pat sakė didėjančios valstybės skolos nesureikšminanti, nors biudžeto deficitas, Seimui pritarus Vyriausybės patvirtintam jo projektui, sudarytų beveik 5 proc. „Lietuvos skola, žiūrint į bendrą kontekstą, Europos Sąjungos kontekstą, atrodo pakankamai konstruktyviai ir nėra pernelyg didelė“, – teigė G.Skaistė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad patikslintas biudžeto projektas atliepia esminius visuomenės poreikius – suvaldyti kainų augimą ir švelninti infliacijos poveikį labiausiai pažeidžiamiems gyventojams. Jis pabrėžė, kad siūlomas antiinfliacinių priemonių paketas, siekiantis maždaug 2 proc. BVP, yra didžiausias Europos Sąjungoje, nes ir infliacija Lietuvoje didžiausia ES.

Tačiau Seimo opozicijos atstovai sako esantys nusivylę Vyriausybės antiinfliaciniu planu: Darbo partijos frakcijos teigimu, tai tik didelis pažadų burbulas, nepateisinantis gyventojų lūkesčių. Didžioji šio plano dalis esą neturi nieko bendro su infliacijos mažinimu, priešingai – gali dar labiau išauginti ir taip sparčiausiai ES augančias kainas. „Darbiečių“ teigimu, gyventojams tenkanti našta nebus kompensuota pateiktais siūlymais: finansų ministrės realiu vadinamas 10 proc. metinis kainų augimas, vien vertinant šių metų trijų mėnesių skaičius, bus viršytas, todėl akivaizdu, kad ir pensijų didinimas ar simboliškas vaiko pinigų pakėlimas tiesiog neatsvers gyventojų patiriamų išlaidų.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis perspėjo, kad Seimui pritarus 2,6 mlrd. eurų vertės infliacijos poveikio švelninimo paketui, biudžeto deficitas išaugs iki 4,5 proc., o tokio neigiamo pajamų ir išlaidų balanso, pasak ekspremjero, ilgą laiką toleruoti nebus galima. „Nėra kalbama apie tvarų pajamų į biudžetą užtikrinimą. Tai yra didžiulis iššūkis, su kuriuo mes susidursime. Visą laiką gyventi į skolą nebus įmanoma. Galiausiai ta skola pradės mus smaugti“, – sakė S.Skvernelis „Žinių radijui“. Politikas ragino valdančiuosius peržiūrėti mokesčių sistemą, įvertinti įvairias lengvatas, apmokestinimo netolygumus, svarstyti kapitalo, tam tikrų prabangos dalykų apmokestinimą, didesnį mokesčių progresyvumą, kad būtų didinamos įplaukos į biudžetą.

Neveiklumas kainuoja

„Iš tiesų labai liūdna, kad dabartiniai valdantieji viską daro labai smarkiai vėluodami. Antiinfliacinių priemonių paketas, elektros, kitų energijos išteklių brangimo švelninimo priemonės... Kitos šalys jau leidžia po antrą ar trečią tokį paketą, o mes dar tik sugalvojome, ką su pirmuoju darysime. Visa tai gražiai iliustruoja ir PVM tarifo šildymui sumažinimas: kai šildymo sezonas baigiasi, tada sugalvojome mažinti. Tai parodo mūsų gebėjimą greitai dirbti“, – svarstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, LVŽS šešėlinės Vyriausybės finansų ministras.

Politiko teigimu, jis suprantąs Finansų ministerijos norą pasigirti, nes vadinamojo antiinfliacinio paketo apimtis viršija 2 milijardus eurų. „Bet kai realiai pasižiūri, kai atimi iš jo renovacijas, paramą saulės elektrinėms, elektromobiliams – juk čia darbai, kurie vis tiek būtų daromi, būtų infliacija ar jos nebūtų – tada lieka nepilnas milijardas. O liūdniausia, kad Vyriausybė savo darbo broką bando išpirkti visokiomis kompensacijomis ir kitais dalykais. Pavyzdys – priemokos už vaistus. Giriasi, kad pensijos padidės vidutiniškai 20–24 eurais. Aišku, gerai, kad padidės, bet pensininkai realybėje pamatė, kad priemokos už kompensuojamus vaistus jiems išaugo 2–3 kartus. O čia jau yra Sveikatos ministerijos nesugebėjimas atlikti savo darbą“, – sakė V.Ąžuolas.

Politiko teigimu, tą patį galima pasakyti ir apie elektros energijos kainą. „Energetikos ministerija žada sušvelninti elektros kainą, atseit, ji bus šiek tiek mažesnė, nei galėjo būti. Bet viso to gal net nebūtų reikėję daryti: juk vartotojai už visuomeninę elektros energiją moka po 17 centų, o tie, kurie pasirinko nepriklausomus elektros tiekėjus – daugiau nei po 30. Mes pateikėme jau tris pataisas dėl elektros ūkio liberalizavimo, pirmąją – dar pernai pavasarį, bet visus tris kartus valdantieji jas atmetė, nes, atseit, viskas bus gerai, didelė tiekėjų konkurencija užtikrins geras kainas. Bet pamatėme, kas atsitiko: viskas tapo atvirkščiai, kainos smarkiai šoko į viršų. Vadinasi, jei prievartinį elektros rinkos liberalizavimą mano siūlymu būtų atšaukę, žmonės būtų galėję toliau naudotis valstybiniu elektros tiekimu už tuos 17 centrų. Kiti vartotojai, kurie būtų norėję pereiti pas nepriklausomus tiekėjus, būtų galėję tą padaryti, bet tada būtų bent jau kažkokia konkurencija. Juk dabar nepriklausomas elektros tiekėjas žino, kad valstybė nubaus tuos, kurie nepasirinko didesnių elektros kainų. Taigi, dabartinės antiinfliacinės priemonės tėra valdančiųjų nenoro tvarkytis savo ūkyje kompensavimo būdas“, – konstatavo pašnekovas.

Politiko teigimu, neveiklumas išvirsta į tai, kad reikia skolintis ir bandyti Vyriausybės negebėjimą dirbti kamšyti skolintais pinigais. „Atsimenu amžiną atilsį Kęstučio Glavecko, su kuriuo teko dirbti Biudžeto ir finansų komitete, žodžius. Kai konservatoriai atėjo į valdžią, po pirmųjų mėnesių jis pasakė, kad jie daro lygiai tą patį, ką darė praeitos krizės metu. Užuot ieškoję būdų, kaip padėti valstybei, kaip išsaugoti darbo vietas, jie darė atvirkščiai, viską skandino. Per praėjusią krizę mūsų ekonomikos kritimas buvo didžiausias Europoje, o dabar infliacija didžiausia Europoje. Vadinasi, tai yra tiesiogiai susiję su valstybės veiksmais, su tuo, kaip valdantieji dirba ir ką jie daro. Žmonėms teks brangiai mokėti už valdžios negebėjimą dirbti“, – sakė V.Ąžuolas.

Ne laikas keisti mokesčius?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Butkevičiaus pasiteiravome, kas, jo manymu, matyti Lietuvos viešųjų finansų horizonte – ar jau žaibuoja, telkiasi audra, o gal artėja uraganas?

„Nepasakyčiau, kad ateina uraganas, bet stebint viešųjų finansų valdymą nerimą kelia du dalykai. Pirma, dar pernai rudenį Seime svarstant šių metų biudžetą buvo iškilęs labai svarbus klausimas – nacionalinio biudžeto išlaidų didinimas neturint pastovių finansavimo pajamų ilguoju laikotarpiu. Finansų ministerija buvo prisižadėjusi, kad parengs naują mokesčių reformą ir šios sesijos pradžioje pateiks jos projektą, bet to nepadarė. Kai Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikė šių metų biudžeto įstatymo pataisas, vėl paklausėme, kur mokesčių įstatymų projektai? Išgirdome, kad dabar ne laikas juos teikti, nes keičiasi geopolitinė situacija. Paprašėme, kad pateiktų nors tuos pirminius variantus, kurie buvo ruošiami dar neprasidėjus karui – gal juos galima patikslinti, patobulinti atsižvelgus į besikeičiančią situaciją.

Antras dalykas – dabar jie ruošiasi vėl didinti kai kurias išlaidas, iki 4,5–4,6 proc. BVP didinti fiskalinį deficitą ir valstybės skolą. Problema ta, kad daugelis žmonių nesupranta, kokios gali būti fiskalinio deficito didinimo pasekmės viešajam sektoriuj, kai Europos Sąjungoje pradės veikti Stabilumo ir augimo paktas – tam tikros fiskalinės politikos taisyklės, numatančios valstybės biudžeto deficito bei skolos ribas, siekiant užtikrinti patikimus viešuosius finansus“, – sakė A.Butkevičius.

Jis pabrėžė skirtumą tarp vadinamojo bendrojo, arba nominalaus, fiskalinio deficito, ir struktūrinio. „Kai auga bendrasis fiskalinis deficitas, reikia žiūrėti, ar jis didėja dėl trumpalaikių papildomų išlaidų, kurios numatytos finansuojant tam tikras priemones ir programas. Pavyzdžiui, iškilo sunkumų, skolinamės lėšas, bet po pusmečio tie sunkumai pasibaigė, situacija pasikeitė, ir jau nebereikia kažko papildomai skolintis ir finansuoti. Struktūrinis fiskalinis deficitas, kai nacionalinio biudžeto išlaidos didinamos ilguoju laikotarpiu, reiškia, kad tos išlaidos nėra padengtos ilgalaikėmis tvariomis struktūrinėmis pajamomis. Ir čia yra blogai. Pernai apie 500 milijonų tokių išlaidų, neužtikrintų ilgalaikėmis pajamomis, patvirtinome, ir dabar, keisdami biudžetą, jas didiname, o tai reiškia, kad didiname valstybės skolą. Nes jeigu ilguoju laikotarpiu neturi tvarių pajamų, o išlaidų augimas yra patvirtintas įstatymu, turėsi didinti valstybės skolą papildomai skolindamasis. Būtent tai man labiausiai kelia nerimą, kalbant apie viešųjų finansų valdymą“, – sakė A.Butkevičius.

Jo teigimu, kol kas viskas daroma remiantis gyvenimu skolon. Esą buvo neatsakingai pasielgta didinant 2022 m. valstybės biudžeto išlaidas. „Jei pažiūrėtume į Europos Komisijos komunikatą, kuriame nurodyta, kaip euro zonos šalyse didėjo nacionalinės išlaidos, lyginant su BVP, pamatytume, kad Lietuvoje yra pats didžiausias atotrūkis tarp realiojo BVP augimo ir nacionalinių išlaidų didėjimo. Tai reiškia, kad mes labiausiai padidinome išlaidas, prasilenkdami su realiu ekonomikos augimu“, – pridūrė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.

Pasigedo lyderystės

A.Butkevičius sakė nesistebintis, kodėl kai kurie ekonomistai žiniasklaidoje tvirtina, kad mūsų valstybės skola dar yra palyginti nedidelė, lyginant su kitomis ES šalimis, tad, girdi, galima dar skolintis ir skolintis...

„Aš puikiai suprantu, kodėl taip kalba komercinių bankų ekonomistai. Ką reiškia skolos augimas arba teiginys, kad mūsų valstybės skola nėra tokia didelė? Pažiūrėkime, kiek pastaruoju metu mes valstybės skolą išauginome – iki 46 proc. BVP. Antras dalykas – reikia įvertinti, kokia atvira yra mūsų valstybės ekonomika ir tai, kad ji nedidelė, orientuota į eksportą. Jeigu, pavyzdžiui, Vokietijai ir 100 proc. BVP siekianti valstybės skola nėra pavojinga, tai ekonominės krizės sąlygomis mums grėsmingas ir 60 proc. BVP skolos lygis. Įsivaizduokite, jei atsitiktų kokia didesnė finansų krizė – tai mums būtų didžiulis smūgis, turėtume iškart išauginti nacionalinę skolą. Turime būti labai atsargūs. Reikia vengti, kaip sakau, tam tikrų buhalterių vertinimo be analizės, kas galėtų laukti ateityje. Jeigu kas nors galima Vokietijai, Prancūzijai ar Jungtinėms Valstijoms, tai dar nereiškia, jog tai galima ir Lietuvai. Juk mūsų ekonomikos varomoji jėga – eksportas. O jeigu rinkos, į kurias eksportuojame, užsidaro, jei neateina investicijos – ką tada darysime?“ – klausė A.Butkevičius.

Jis sakė labai neigiamų pasekmių, Seimui patvirtinus Vyriausybės pateiktą šių metų biudžeto patikslinimą, kol kas neprognozuojantis, bet tik su sąlyga, kad Lietuvos ekonomikos augimas išliks tokiame pačiame lygyje, kaip dabar. „Tačiau metų viduryje mes turbūt įžengsime į ekonomikos recesiją, nes matome, kad bendrojo BVP augimo prognozė mažėja. Jei ekonomikos augimas išliks teigiamas, sieks apie 2 proc., su patikslintu biudžetu dar išgyvensime – bet su sąlyga, kad Finansų ministerija šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje ateis į Seimą su nauja mokesčių sistemos reforma“, – svarstė pašnekovas, prisipažinęs, kad mintys dėl viešųjų finansų perspektyvų nelabai ramios.

„Mane labai stebina, kad nuo praeitų metų lapkričio, kai jau kalbėjome apie labai sparčiai augančią infliaciją, iki pastarosios savaitės nematėme jokios Finansų ministerijos lyderystės. Apie infliaciją daugiausia kalbėjo įvairių institucijų ekspertai, dalino įvairiausias prognozes, bet tik pirmąją balandžio savaitę finansų ministrė pirmą kartą per pusantrų metų atėjo į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą“, – sakė A.Butkevičius.

Neadekvati parama

„Aišku, kad tai yra vėluojantys dalykai. Kainos šuoliuoja jau kuris laikas, o antiinfliacinių priemonių įgyvendinimas net ir priėmus sprendimą nusikels, matyt, į birželį, kol bus parengti poįstatyminiai aktai, kol žmones pasieks pinigai – ar tam tikrų išmokų pavidalu, ar todėl, kad dėl taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidės atlyginimai“, – taip Vyriausybės parengto antiinfliacinio paketo pateikimą Seimui apibūdino Gintautas Paluckas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas.

Be to, pasak jo, šios pagalbos apimtis yra gerokai mažesnė, nei manipuliuodama bando skelbti pati Vyriausybė. „Juk prieš tai buvo komentarų, kad infliacijos padariniams įveikti skiriami 2 milijardai, tačiau realybėje tiesiogiai bus skirta tik apie 750 mln., iš kurių beveik 500 mln. atiteks energetikos įmonėms kainoms stabilizuoti. Taigi, realiai pensijoms, socialinėms išmokoms ar atlyginimams didinti dėl pritaikyto NPD papildomai skiriama apie 230–250 mln. Dirbančių už minimalią algą ar panašiai atlyginimas padidės apie 16 eurų, kai tuo tarpu būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina jau pirmajame metų ketvirtyje padidėjo 30–40 proc. Atskirai reikia paminėti, kad pagalbos savivaldybėms šiame biudžeto pakeitime numatyta labai mažai. Dėl karo Ukrainoje jose daugėja pabėgėlių, ir savivaldybės ant savo pečių neša tą naštą. Ypač daug yra vaikų, apie 20 tūkstančių, bet neskirta lėšų nei jų ikimokykliniam ugdymui, nei pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo krepšeliui. Absoliučiai nieko nėra. Tai palikta pačioms savivaldybėms“, – sakė G.Paluckas.

Pasak jo, vaiko pinigai, kurie didėja dėl valstybės remiamų pajamų dydžio pakeitimo, padidės apie 9–10 eurų, ne daugiau. „Tai va tokia ta pagalba. Neadekvati tiems pokyčiams, tai infliacijai, toms kainoms, kurios šiandien šuoliuoja į priekį. Ypač tiems, kurie gauna labai mažas pajamas, arba tos pajamos priklauso nuo Vyriausybės sprendimų – tai įvairios socialinės pašalpos, neįgaliųjų slaugos išmokos ir kt. Sakydami, kad vidutinė metinė infliacija yra apie 10 proc., tik apgaudinėjame save. Yra ir asmeninė infliacija, arba infliacijos pojūtis. Jeigu savo pajamas išleidi komunalinėms paslaugoms, kurui, maistui ir šiek tiek drabužiams, tavo atveju infliacija siekia 30–40 proc., o ne 10, kaip aiškina. Čia tik manipuliavimas skaičiais“, – pabrėžė politikas.

G.Palucko teigimu, milijardas, numatytas investicijoms iki 2030 m. į atsinaujinančią energetiką, nėra niekaip susijęs su šių dienų realijomis, su tuo, kaip žmonėms išgyventi dabar. „Kai sako, kad antiinfliaciniam paketui skirti 2 milijardai, bet 1,2 mlrd. iš jų – iki 2030 metų, tai tik žaidimas skaičiais. Tokiu būdu galėčiau ir 10 milijardų nupiešti“, – pridūrė pašnekovas.

Lįsti gilyn į valstybės skolą tikrai nėra vienintelis kelias, sprendžiant dabartines Lietuvos gyvenimo problemas, mano politikas. „Priminsiu, kad jau beveik pusantrų metų dirba Vyriausybės sudaryta Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė, bet per šį laikotarpį ji taip ir nesugebėjo nieko pateikti, išskyrus fragmentinius pasamprotavimus, jog galbūt kažką reikėtų daryti. Yra žmonių, kurie nė nemirktelėję dėl tos infliacijos perka ir „ferarius“, ir „bentlius“, ir kitokius automobilius, kurių nepamatysime net Vakarų Europoje. Valstybėje didelė nelygybė, kurios niekas nesiima mažinti mokestinėmis priemonėmis. Yra žmonių, kurie galėtų didesnę naštą panešti, bet į juos niekas nesidairo ir mokesčių pertvarkos niekas nesiruošia daryti. Aš jau nekalbu apie PVM lengvatą maistui, kuri yra visoje Europoje, išskyrus 3 šalis – Lietuvą, Estiją ir Daniją. Siūlymas dėl mažesnio PVM tarifo baziniams maisto produktams yra kritiškai svarbus. Maistas – toks dalykas, kurį visa Europa supranta kaip neišvengiamą poreikį: gali mažiau važinėti dėl pabrangusio kuro, jei situacija sunki, gali atostogauti sode, ne užsienyje, bet nevalgyti negali“, – sakė G.Paluckas.