Kėdainiečio Mariaus Minkevičiaus (33) gyvenimo istorija yra neeilinė. Iš visiško gyvenimo dugno, alkoholizmo ir benamystės liūno pakilęs jaunas vyras padeda panašioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms. Marius tiesia ranką narkomanams, alkoholikams, benamiams, valkatoms ir ragina juos eiti gėrio keliu, ragina juos keltis, pradėti mylėti save ir kitus. O dar prieš porą metų vyriškis jau buvo praradęs gyvenimo džiaugsmą, ir, jei ne geri žmonės, ištiesę pagalbos ranką, kažin, ar jaunas vyras dar vaikščiotų šioje žemėje.

Dirba Anglijoje

Marius, daugiau nei metus gyvenęs priklausomybės centre Pikeliuose, užsitarnavo bendruomenės palaikymą, įrodė, kad pasikeitė ir nori padėti kitiems. Vyriškis jau keletą mėnesių sėkmingai dirba viename Anglijos miestų. Jis tiesia ranką likimo draugams.

„Laikausi gerai, kryptingai, pasikeitimų nėra, tik 1 kartą per savaitę einu į gatves, benamius aplankau, žmones evangelizuoju. Anglijoje jau darbuojuosi keletą mėnesių. Gyvenu Colcesterio miesto pašonėje esančiame reabilitacijos centre „Alfa“. Ten ir darbuojuosi – esu atsakingas ir vedu dvasinę programą „Teen Challenge“. Ją dėstau, skaitau įvairias paskaitas dvasinėmis ir blaivybės temomis. Taip pat konsultuoju žmones dvasinėmis ir blaivybės temomis, viską stengiuosi perteikti per savo patirtį. Tarnystę atlieku 5 dienas per savaitę, savaitgaliais būnu laisvas“, – apie dabartinį savo gyvenimą pasakoja Marius.

Padeda benamiams

„Laisvą laiką skiriu sau. Susipažįstu su Londonu, su Anglijos apylinkėmis. Susipažįstu su naujais žmonėmis. Neseniai praėjau Anglijoje „Teen Challenge“ gatvės evangelizacijos kursus, tai dabar savaitgaliais padedu gatvėse gyvenantiems benamiams. Kartu su komanda juos maitiname, bendraujame, nukreipiame į pagalbos centrą.

Viskas, kuo užsiimu ir ką darau, sekasi puikiai. Padėdamas žmonėms jaučiu pareigą ir malonumą, į tai žiūriu atsakingai. Esu įsitikinęs, kad tai mano kelias nešti žmonėms Kristų ir padėti tiems, kurie yra pavergti priklausomybių. Tam aš atsiduodu šiandien. Tai darysiu ir toliau, nes nėra didesnio džiaugsmo, kai matau, kada žmogus keičiasi, keliasi iš to purvo, pradeda gyventi blaiviai. Ir kada prie viso šito gali prisiliesti, padėti – negaliu žodžiais apsakyti to jausmo. Aišku, noriu pabrėžti, kad viskas ne mano jėgomis, ne iš manęs, o iš Dievo, o aš esu tik jos įrankis“, – pasakojimą tęsia vyriškis.

Sunku patikėti

Kalbant su Mariumi, sunku patikėti, kad visai neseniai vyras pats miegojo Kėdainių gatvėse, pas draugus, landynėse, net pakrūmėse, lauke šąlant. Jam jau buvo viskas vienodai. Jam buvo nesvarbu, kur nugrius, kur miegos.

„Aš buvau niekas, nemylėjau savęs, man viskas buvo neįdomu. Nesvarbu, pabusiu rytoj ar ne, man niekas nerūpėjo. Buvau niekas“, – atsidūsta vyriškis.

Atsidūrė gatvėje

Marius gatvėje atsidūrė po to, kai jam teko palikti vaikų globos namus, kuriuose jis augo visą savo gyvenimą. Klystkeliais jauną vyrą nuvedė tuometiniai draugai.

„Aš visą gyvenimą gyvenau vaikų namuose. Deja, kai suaugau, teko tuos namelius palikti. Tuomet išėjau laimės ieškoti į platųjį pasaulį. Deja, mano laimės paieškos baigėsi pas blogus žmones. Susidėjau su geriančiais ir valkataujančiais žmonėmis, kurie ir tapo mano geriausiais draugais. Gėriau, valkatavau, basčiausi, dariau labai blogus dalykus. Esu tiek daug blogo žmonėms pridaręs, labai gailiuosi“, – atvirai dėstė Marius.

Buvo klajoklis

„Tos mano klajonės tęsėsi ilgai. Ilgai basčiausi, trainiojausi, gyvenau labai netinkamą ir žalingą gyvenimą. Nė pats nepastebėjau, kada mane pradėjo valdyti alkoholis. Ne aš vadovavau savo gyvenimui, bet alkoholis vadovavo manajam. Turbūt taip būna visiems alkoholikams. Buvo išties prastai, nes gerti reikėjo kiekvieną dieną, o pinigų būdavo ne visada. Tada tekdavo prašyti draugų, kažkaip prasimanyti pinigų. Visko gyvenime buvo ir viskas per tą prakeiktą alkoholį“, – aiškina jaunas vyras.

Nugrimzdo į dugną

Marius pasakoja, kad greitai jis nugrimzdo į visišką dugną. Buvo žmonių, kurie jo jau nelaikė žmogumi. Marius atviras – jam niekas nepadėjo, nesulaukė jis jokios pagalbos. O jam reikėjo visai nedaug, reikėjo tik ištiesti pagalbos ranką.

„Man padėdavo draugai. Duodavo išgerti. Aišku, kokia čia ta pagalba. Išgeri vieną kartą, tuoj vėl reikia išgerti. Jei neišgerdavau, tai buvo labai bloga, galvodavau, kad mirsiu. Alkoholis žudo žmogų, iš lėto ir tyliai žudo. Tai jums gali patvirtinti bet kuris alkoholikas. Turbūt visi alkoholikai tai pripažįsta, tačiau jiems sunku iš to liūno išlipti, išbristi. Žmonėms reikia pagalbos. Juk tuo metu tu neturi nieko, visiškai nieko, esi visiškai vienas“, – prisiminimuose paskendo jaunas vyras.

Ištiesė ranką

Vieną dieną Marių visiškai atsitiktinai pastebėjo pagalbos ranką tiesiantys žmonės. Marius mielai priėmė jų pagalbą. Vyriškis buvo apgyvendintas Kėdainių rajone esančiame priklausomybės ligų centre. Per metus vyras pasikeitė neatpažįstamai, praėjo visus gydymo etapus ir užsitikrino reabilitacijos centro kolektyvo paramą ir pasitikėjimą. Marius pripažino, jog šiame gyvenime padarė labai daug blogų dalykų, todėl visą likusį savo gyvenimą vaikinas nutarė pašvęsti kitų gelbėjimui.

„Tai yra mano sprendimas. Daug blogų dalykų padariau, bet man pavyko išsikapstyti. Man pavyko išbristi iš liūno. Dabar noriu labai padėti tokiems pat kaip aš. Noriu padėti žmonėms sugrįžti į normalų gyvenimą. Aš juk visą šį kelią esu praėjęs, žinau, kaip galima padėti. Mano visas likęs gyvenimas turi būti pašvęstas kitų gelbėjimui. Tikiu, kad taip ir bus“, –  ryžtingai kalbėjo vyriškis.

Dimitrijus KUPRIJANOVAS