Skinderiškio parkui oficialiai suteiktas Kęstučio Kaltenio dendrologinio parko pavadinimas

Kėdainiečiai, susirūpinę Skinderiškio parko likimu, parengė peticiją Aplinkos ministerijai. Joje prašoma išsaugoti Kęstučio Kaltenio dendrologinį parką ir skirti jam nuolatinę tinkamą priežiūrą. Kaip pastebi Krakių seniūnas Ernestas Barčas, parke „neatidėliotinai reikia spręsti grėsmingai plintančio Sosnovskio barščio klausimą. Būtina inventorizuoti visus augalus. Kol kas apie parką labai įdomiai pasakoja parko prižiūrėtojas Juozukas, bet kas atliks šį darbą, kai jis išeis užtarnauto poilsio (nesprendžiamas patirties perėmimo klausimas)?“. Beje, gegužės 22 d. paaiškėjo, kad Vyriausybė Skinderiškio parkui oficialiai suteikė Kęstučio Kaltenio dendrologinio parko pavadinimą. Dėl tokio sprendimo į Vyriausybę buvo kreipusis Kėdainių rajono savivaldybė.

Kviečia prisidėti savanorius

Anot Krakių seniūno, Radviliškio miškų urėdija, kuriai šiuo metu ir priklauso parkas, tiesiog fiziškai nespėja juo tinkamai pasirūpinti: „Vienkartinis parko nušienavimas ir šakų surinkimas duos tik trumpalaikį efektą (esant šilumai ir lietui po geros savaitės neliks šienavimo pėdsakų) –tai kaip ligonį gydyti morfijumi. Nupjauti minimus 70 ha nėra paprasta, kalbu iš patirties, nes seniūnijos komanda šienauja apie 66 ha“.

Todėl visi Skinderiškio parkui neabejingi kėdainiečiai ir tie, kas nori jį išsaugoti tokį, kokį įsivaizdavo jo įkūrėjas K. Kaltenis, kviečiami prisidėti jau dabar, kas kuo gali.

Skinderiškio parko istorija ir augalija

Kada tiksliai įkurtas parkas, įrašų nėra. Tačiau, kaip aprašoma Mindaugo Navasaičio knygoje „Skinderiškio dendroparkas“, jo pradininkas, ilgametis puoselėtojas, miškininkas Antanas Kęstutis Kaltenis nuo 1966 metų eiguvos sodyboje pradėjo sėti dekoratyvinius medžius ir krūmus. Sėklas rinko botanikos soduose bei buvusių dvarų parkuose.

1971 m. A. K. Kalteniui buvo patikėta sutvarkyti ir performuoti 125 ha ganyklų plotus šalia Šušvės, buvusios Skindieriškio dvarvietės vietoje. Taip palaipsniui augalų kolekcija didėjo, o parkas plėtėsi. Skaičiuojama, kad dabar jame auga apie 1 300 skirtingų rūšių, formų ir veislių sumedėjusių augalų. Iš jų 1150 lapuočiai ir 150 spygliuočiai.

125 ha teritoriją užimantis Skinderiškio dendroparkas suskirstytas pagal geografines augalų kilmės zonas: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Kinijos – Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų. Parkas pagal dendrologinę vertę prilygsta botanikos sodams.

Už vieną gausiausių dendrologinių kolekcijų turinčio parko sukūrimą ir puoselėjimą A. K. Kaltenis 1993 m. buvo įvertintas Valdo Adamkaus premija, o 2011 m. jam skirta Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija už atsidavimą savo profesijai, darbą puoselėjant miškus.

Deja, praėjusį rudenį, spalio mėnesį, Skinderiškio dendroparko įkūrėjas ir puoselėtojas A. K. Kaltenis iškeliavo Anapilin rūpintis Rojaus Sodo augalija…

Su peticija plačiau susipažinti ir ją pasirašyti galite paspaudę šią nuorodą: https://www.peticijos.lt/visos/83608/prasome-issaugoti-kestucio-kaltenio-dendrologini-parka-ir-skirti-jam-nuolatine-tinkama-prieziura-kedainiu-raj/

Peticijoje skelbiama, kad žmonės už Kęstučio Kaltenio parko išsaugojimą ir nuolatinę tinkamą priežiūrą gali pasirašyti iki rugpjūčio 16 d.