Viena „Rinkos aikštės“ skaitytoja po apsilankymo Jonavoje grįžo susimąsčiusi ir, kaip ji pati sako, su daugybe klausimų galvoje. Skaitytoja teigė, jog Kėdainiai dabar nuolat lyginami su Jonava, nes abu miestai pramoniniai, panašaus dydžio, panašioje lokacijoje ir su panašiu gyventojų skaičiumi. Jonava, pasak skaitytojos, pradėjo gražėti, o Kėdainiuose viskas sustojo. Taip, jos teigimu, galvoja dauguma kėdainiečių. Tiek į skaitytojos, tiek ir į kitus svarbius kėdainiečiams klausimus diskusijos metu bandėme atsakyti kartu su vyriausiuoju Kėdainių miesto architektu Ryčiu Vieštautu.

Kėdainių senamiestis turi tapti miesto ašimi

„Nemanau, kad esu pakankamai įsigilinęs į tai, kas vyksta Jonavoje, kad galėčiau objektyviai vertinti procesus, kurie ten vyksta, bet kadangi yra tekę pabendrauti su kolegomis iš Jonavos ir jie šiek tiek pristatė savo miesto įdomiausias vietas, gal ir galėčiau leisti sau išsakyti, kaip visa tai matau architekto žvilgsniu“, – pokalbį pradėjo R. Vieštautas.

Pirmiausia jis atkreipė dėmesį, kad mūsų miestai yra ne tik kaimynai, bet patys rajonai ir pagrindiniai abiejų rajonų miestai yra struktūriškai panašūs. Taigi sprendžiant iškilusias problemas galimai iškyla panašūs iššūkiai ir tikrai gali būti labai naudinga pasilyginti ar pasitarti.

„Mano palyginimai bus labiau apie urbanistinius procesus, vykstančius abiejuose miestuose. Pradėkime nuo Jonavos ir Kėdainių miestų urbanistinės struktūros ir raidos. Nors abiejų miestų raida per istoriją turėjo panašių vystymosi laikotarpių, ypač tarybiniu laikotarpiu, abiejuose miestuose buvo vystoma stambioji pramonė, statomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai, bet vis tik Kėdainiai yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų ir būtent tai abiejų miestų struktūrą ir urbanistiką labiausiai atskiria, – pastebėjo architektas. – Todėl, norint lyginti abiem miestams iškilusius svarbiausius urbanistinius uždavinius, reikia vertinti abiejų miestų istorinio palikimo iškeltus iššūkius ir tikslus.“

Pasak pašnekovo, vertingiausia Kėdainių miesto dalis yra senamiestis ir būtent čia tikslingai turi būti formuojama urbanistinė miesto ašis, apie kurią turėtų būti kuriama visa Kėdainių miesto struktūra.

„Turėdamas savo miesto viziją norėčiau konstatuoti, kad kol kas Kėdainiams dar nepavyko paversti senamiesčio tikrąja miesto ašimi, nors nuo nepriklausomybės atgavimo skirtingais laikotarpiais sparčiau ar lėčiau nuolat dirbama, kad senamiestis ja taptų. Kol kas tikrai atsilikome nuo Lietuvos didmiesčių, kuriuose senamiesčiai jau yra tapę ta vertingiausia miestų erdve nuo ryto iki vakaro pulsuojančia gyvybe“, – kalbėjo R. Vieštautas.

Mieste turi būti ašis

Kalbant apie Jonavą, architektas pažymėjo, kad ten per istorija nesusiformavo ir neišliko toks senamiestis, kuris, kaip kad Kėdainiuose, turėtų perspektyvų tapti tikrąja miesto ašimi. Būtent atsižvelgdami į šiuos istorijos suformuotus skirtumus Jonava ir Kėdainiai neišvengiamai turi rinktis ir renkasi skirtingus urbanistinius miesto formavimo principus.

„Ateityje, vertinant sulėtėjusią senamiesčio procesų eigą, bus labai svarbu rasti vis naujų būdų, kaip į senamiestį pritraukti daugiau gyventojų ir daugiau verslo, kurie įveiklintų vis dar apleistus senamiesčio pastatus. Ir čia svarbu surasti ne tik finansų, bet kurti strategijas, kaip įtraukti visuomenę į svarbiausios miesto dalies suklestėjimo procesus. R. Vieštautas

Pagrindinė Kėdainių užduotis yra puoselėti tai, kas yra vertingiausia – Kėdainių senamiestį, o Jonavai iškilusi užduotis – susikurti naują erdvę ir ją įtvirtinti kaip naują pagrindinę miesto ašį.

„Kadangi žmonės skirtingai mato pasaulį, tokie užduoti kriterijai ne visiems gali būti priimtini, bet, norint siekti objektyvumo, gal galėtume sutarti, kad miesto ašies formavimas yra pagrindinis miesto tikslas ir identifikuoti šią užduotį kaip pagrindinę, – svarstė pašnekovas. – Taip galėtume sąlyginai objektyviai palyginti, kas sėkmingiau – Jonava ar Kėdainiai – įgyvendina pagrindinę savo misiją. Kartu nereikėtų užmiršti ir kitų miestų dalių.“

Žvelgdamas savo, profesionalo, žvilgsniu R. Vieštautas pažymėjo, jog miestai yra sudėtingi organizmai ir būtinai reikia vertinti kaip ne mažiau svarbų kriterijų – miesto svarbiausios dalies integracijos bendrajame miesto kontekste. Kartu bendros viso miesto urbanistinės struktūros organizavimą.

„Sutarus dėl palyginimo kriterijų galima pabandyti įvertinti, kas kokiais laikotarpiais yra nuveikta. Objektyvesniam vertinimui, žinoma, reikėtų atlikti daug išsamesnius tyrimus, bet iš tos informacijos, kuria disponuoju, manau, galiu sau leisti pafilosofuoti ir įvertinti, kuris miestas sėkmingiau įgyvendina sau išsikeltus uždavinius“, – kalbėjo R. Vieštautas ir pasiūlė pradėti nuo Jonavos.

Jonavos pokyčiai – akivaizdūs

„Jonava per pastaruosius penkiolika metų atliko daug svarbių žingsnių įgyvendinant savo pagrindinį uždavinį ir susikūrė naują miesto urbanistinės struktūros ašį. Joninių slėnis ir aplink jį atsiradę visuomeninės infrastruktūros objektai, 2010 renovuotas stadionas, 2012 sutvarkyti Joninių slėnio takai, 2015 Joninių slėnio scena, 2017 pastatyta Jonavos arena, 2021 kalnų dviračių parkas su keltuvu, pastatytas modernus pėsčiųjų viadukas, jungiantis naująjį centrą su gyvenamaisiais kvartalais, 2022 atidarytas Jonavos baseinas, 2023 pradėtas tvarkyti pliažas prie Joninių tvenkinio.

Kaip matome, per gana trumpą laiko tarpsnį sukoncentravus didžiuosius projektus naujai kuriamoje erdvėje buvo suformuota tikroji Jonavos miesto urbanistinė ašis, – apie Jonavos pasikeitimus kalbėjo architektas. – Kas vertingo nuveikta Jonavoje pastarąjį dešimtmetį tvarkant likusią miesto infrastruktūrą? Visų pirma – tai puikiai išvystytas Dviračių takų tinklas Jonavos mieste.

Taip pat nuveikta labai daug renovuojant daugiabučius namus. Jonavoje renovuotas toks ženklus daugiabučių namų skaičius, kad tai jau daro stiprią įtaką miesto vaizdui. Yra tokių kvartalų, kur nustembi pamatęs vieną kitą nerenovuotą daugiabutį. Taip pat labai svarbu, kad renovacija atlikta kompleksiškai derinant pastatus tarpusavyje ir tvarkant aplinką prie daugiabučių.

Kaip matome, nuveikta tikrai daug ir realiai kyla klausimas, kas gi Lietuvoje galėtų pasivaržyti su Jonava per pastaruosius 10 metų nuveiktų darbų gausa.“

„Kėdainiai yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų ir būtent tai abiejų miestų struktūrą ir urbanistiką labiausiai atskiria. Todėl, norint lyginti abiem miestams iškilusius svarbiausius urbanistinius uždavinius, reikia vertinti abiejų miestų istorinio palikimo iškeltus iššūkius ir tikslus. R. Vieštautas

Per pastaruosius 30 metų Kėdainiuose nuveikta daug

Kalbėdamas apie Kėdainius, R. Vieštautas atkreipė dėmesį, kad Kėdainių istorinės vertybės labai nukentėjo per karą ir ankstyvojo sovietmečio laikotarpiu. Anot jo, Kėdainiuose senamiesčio išsaugojimo darbai buvo pradėti dar iki nepriklausomybės atgavimo. O atgavus nepriklausomybę buvo nemažai nuveikta, kad būtų atkurta senamiesčio struktūra.

Kėdainiai didelį žingsnį gaivinant senamiestį žengė išsivadavus iš paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio bėdų: buvo sutvarkyta Didžioji gatvė, Senosios Rinkos aikštė, visuomeninės paskirties pastatai senamiestyje.

„Darbai, nors ir sulėtėjus tempams, niekada nesustojo. Jei pažiūrėsim, kas nuveikta dėl senamiesčio per 30 metų, pamatysim, kad nuveikta tikrai daug. Dar vyresni kėdainiečiai turėtų būti neužmiršę, kaip Senosios Rinkos aikštėje dešimtajame dešimtmetyje žaliavo pieva, o miesto centras buvo užgrūstas kioskais, – prisiminė Kėdainių vyr. architektas. – Per pastaruosius dešimt metų rekonstruoti ir pastatyti bibliotekos pastatai Didžiosios Rinkos aikštėje, sutvarkyta pati Didžiosios Rinkos aikštė, šiuo metu jau artėja į pabaigą naujo Šviesiosios gimnazijos pastato statybos darbai. Neužmirškime ir naujo pėsčiųjų tilto per Nevėžį. Tačiau vis tiek vertinant objektyviai galima būtų pripažinti, kad Kėdainių urbanistinės ašies formavimo procesas nepasižymi tokias tempais ir nėra toks akivaizdžiai matomas kaip Jonavoje.“

Bet, R. Vieštauto teigimu, Kėdainių privalumas būtų tai, kad miesto ašis, Kėdainių senamiestis, yra tikroji istorinė vertybė. Tokios struktūros su istoriniais pastatais ir istorinėmis erdvėmis, kaip pastebėjo architektas, iš naujo nesukursi. Kaip žinome, rekonstruoti, o tuo labiau restauruoti reikia daug daugiau pastangų nei pastatyti naujai.

„Dirbant senamiestyje labai svarbu tęsti per amžius nuveiktus darbus, atkurti tai, kas buvo užklota laiko dulkėmis. Svarbu išlaikyti tradicijas ir kurti istoriją toliau jautriai įsiliejant į senamiesčio terpę. Visi suprantame, kad istorinis palikimas reikalauja subtilesnio priėjimo ir daugiau kruopštaus darbo. Taigi lėtesnį tempą tikrai galima pateisinti užduoties reikšmingumu“, – kalbėjo pokalbininkas.

Į veiklą siekiama įtraukti senamiesčio gyventojus

Jo nuomone, tikrai teisinga koncepcija tvarkant istorinius objektus būtų neskubėti, nedaryti klaidų, įsigilinti į priimamų sprendimų kokybę.

„Taip pat svarbu žvelgti ir į gilesnius senamiesčio degradavimo procesus, turėtume suprasti, kad Kėdainių senamiesčiui pagrindinė žala sovietmečiu buvo padaryta ne nugriaunant ar perstatant pastatus, o suardant pačią senamiesčio esmę – privačia nuosavybe paremtą posesijinę senamiesčio struktūrą ir išstumiant iš senamiesčio vietinius gyventojus. Tokių struktūrinių pasikeitimų neišeina greitai atkurti.

Vien sutvarkius gatves ir aikštes žmonės negrįžta į senamiestį, – atsakydamas į klausimą, ko trūksta Kėdainiams, kad jie, be savo unikalios ir turtingos istorijos, taip pat taptų patraukliu miestu ne tik turistams, bet ir vietiniams gyventojams, pažymėjo R. Vieštautas. – Kėdainiečiams, užaugusiems naujuose daugiabučių kvartaluose, senamiestis – svetima erdvė. Jie neskuba kurtis senamiestyje. Žinoma, prie to prisideda ir bloga demografinė situacija. O į senamiestį be gyventojų nepavyks pritraukti investicijų ir verslo.“

Lygindamas Jonavą ir Kėdainius, architektas daro išvadą, kad tikslai negalės būti pasiekti taip greitai. Vienas iš svarbiausių faktorių bus, kaip pačius Kėdainiečius pavyks įtraukti į šį procesą.

„Tam reikalingos naujos senamiesčio bendruomenės atkūrimo iniciatyvos. Smagu paminėti, kad po kelių niūrių pandeminių metų galų gale atsinaujino procesai, kurie turėtų įtraukti į miesto tvarkymą pačius senamiesčio gyventojus. Kėdainių savivaldybė patvirtino naują senamiesčio rėmimo programą, panašiai kaip Kaune.

Tikėkimės, rezultatai netruks pasirodyti, – vylėsi pašnekovas. – Bet ateityje, vertinant sulėtėjusią senamiesčio procesų eigą, bus labai svarbu rasti vis naujų būdų, kaip į senamiestį pritraukti daugiau gyventojų ir daugiau verslo, kurie įveiklintų vis dar apleistus senamiesčio pastatus. Ir čia svarbu surasti ne tik finansų, bet kurti strategijas, kaip įtraukti visuomenę į svarbiausios miesto dalies suklestėjimo procesus.“

Kaip sakė pašnekovas, labai svarbu pakeisti senamiestyje apleistą nekilnojamąjį turtą valdančius neveiklius savininkus į veikliuosius, norinčius tvarkytis ir turinčius idėjų, nes būtent veiklūs žmonės galėtų būti tas gyvybės vanduo, kuris užlietų senamiestį nauja energija ir prikeltų klestėjimui.

Daug padaryta, bet dar laukia nauji projektai

Kaip vieną iš versijų, kodėl sulėtėjo Kėdainių senamiesčio raida, R. Vieštautas įvardija tai, kad Kėdainiuose pastarąjį dešimtmetį buvo skirta daug dėmesio tvarkant likusią miesto infrastruktūrą.

„Jei realiai paskaičiuosime, pamatysime, kad kitose miesto teritorijose nuveikta daug daugiau nei pačiame senamiestyje, – pastebėjo miesto vyr. architektas. – Kėdainiečių stambieji projektai, skirtingai nei Jonavoje, išsimėtė po visas miesto erdves. Pavyzdžiui, visai nesenai galų gale baigtas tvarkyti miesto centrinis stadionas, sutvarkytas miesto parkas, kuriame įrengtos erdvės visuomeniniams renginiams, Vytauto parkas su fontanais, renovuota nemažai mokyklų, darželių, daugiabučių namų kvartalų, naujai sutvarkyta aplinka prie jų. Šiuo metu vis dar vykdoma kultūros namų rekonstrukcija, tvarkomi tiltai.

Planuose nauji dviračių takai. Jau išduotas statybos leidimas dviračių takui, kuris eis palei Nevėžį ir sujungs gyvenamuosius kvartalus ir senamiestį. Taip pat baigiamas dviračių tako prie S. Dariaus ir S. Girėno gatvės projektas. Planuojami ir kiti takai. Nors kuriant dviračių takų tinklą atsilikome nuo Jonavos, bet naujuoju Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu turime galimybę žengti didelį žingsnį formuojant dviračių takų struktūrą.“

Po šios analizės R. Vieštautas pasiūlė pabandyti suvesti rezultatus.

„Jonavoje ir Kėdainiuose su valstybės ir Europos Sąjungos pagalba nuveikta labai daug darbų. Jonava sukoncentravusi visus stambiausius savo projektus prie Joninių slėnio pasiekė sau išsikeltą svarbiausią tikslą ir susiformavo naują miesto ašį, kurią integravo į bendrą miesto urbanistinę struktūrą, nutiesdama naujus dviračių takus, pastatydama naują tiltą.

Kėdainiai, nors ir sulaukia labai daug komplimentų iš turistų, vis dar kelyje tikslo link Kėdainių senamiestį paversti tikrąja miesto ašimi. Dviračių takai irgi planuose. Taigi ateityje perspektyvos toliau kurti ir tobulinti Kėdainių aplinką, – ateities planais dalijosi pašnekovas, o pabaigai pridėjo: „Norėčiau užduoti filosofinį klausimą: kas svarbiau – kelias ar tikslas? Aš asmeniškai, kaip architektas, renkuosi kelią, nes man taip įdomiau ir ateityje tikiuosi gausių bendro kėdainiečių darbo rezultatų ir, žinoma, svajoju apie tai, kad kiekvieno kėdainiečio svajonė būtų gyventi savo nuostabaus miesto senamiestyje“.