Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Kauno įvykių“ pasekmes jaučia ir Kėdainių socialiniai darbuotojai

Visoje Lietuvoje nerimsta aistros dėl iš šeimų paimamų vaikų. Skandalas įsižiebė po to, kai Kaune už neva netinkamą tėvų elgesį iš dviejų šeimų buvo paimti vaikai, tačiau vėliau į jas grąžinti. Dėl tokių vaikų teisių sergėtojų veiksmų organizuojami mitingai, prie kurių jungiasi ir kėdainiečiai. Bandant apginti šeimas, socialiniai darbuotojai kaltinami kietaširdiškumu, apatiškumu ir nenoru bendrauti su šeimomis. Nors skandalingi įvykiai vyko Kaune, tačiau jų pasekmes savo kailiu jaučia ir Kėdainių rajono socialiniai darbuotojai. Jie pastebi, jog po „Kauno įvykių“ šeimos, su kuriomis jie bendrauja, tapo arogantiškos, pradėjo reikšti nepasitenkinimą teikiamomis paslaugomis.

Dirbti sunku, bet įtampos nėra

Kėdainių pagalbos šeimai centro vyriausioji socialinė darbuotoja Kristina Grigaliūnienė teigė, kad socialiniai darbuotojai jaučiasi lyg būtų tarp dviejų ugnių. Tačiau darbuotojos po pastarųjų garsiai nuskambėjusių įvykių Kaune įbaugintos nesijaučia. Tiesa, kartais šiokių tokių nesklandumų sprendžiant stresines situacijas iškyla.

„Dalis darbuotojų teigia, kad jaučiasi nepakankamai tvirtai. Joms trūksta žinių teikiant paslaugas šeimoms ir jose augantiems vaikams įvykus stresinei situacijai. Tačiau savo profesinę kvalifikaciją Kėdainių miesto socialiniai darbuotojai darbui su šeimomis kelia nuolat, dalyvauja mokymuose, seminaruose, supervizijose“, – apie savo ir kolegių patirtį pasakojo vyriausioji socialinė darbuotoja.

Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė Sandra Sagatienė sakė, jog po Kauno atvejų vyko visų Kėdainių rajono socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, metodinis susirinkimas. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė Sandra Sagatienė sakė, jog po Kauno atvejų vyko visų Kėdainių rajono socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, metodinis susirinkimas. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Tuo metu Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė Sandra Sagatienė sakė, jog po Kauno atvejų vyko visų Kėdainių rajono socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, metodinis susirinkimas.„Tokių nuotaikų, kad šeimos nepagrįstai pyksta, yra. Bet kažkokių įtampų, problemų, kurias darbuotojai būtų labai „išfiltravę“, tikrai nėra. Aš pati tame metodiniame susirinkime buvau ir to tikrai nepastebėjau, – teigė pašnekovė. – Kėdainiuose vyksta glaudus bendradarbiavimas ir su atvejo vadybininkais, vyksta susitikimai, aptariami atvejai, yra bendraujama, stiprinami darbuotojai ir aš matau neblogus žingsnius į priekį.“

Centro direktorė paklausta, kaip nelengvose situacijose socialiniams darbuotojams padedama tvarkytis su juos pačius užklumpančiais emociniais ir psichologiniais iššūkiais, buvo atvira.

„Kaip tik šiuo metu vyksta supervizija, kuri yra skirta darbuotojams stiprėti emociškai ir psichologiškai, mokytis burti komandą ir joje dirbti. Supervizija tai yra pagalba darbuotojui, išsikalbėjimas, tų problemų pasidalijimas, kaip, pavyzdžiui, vienokioje ar kitokioje situacijoje elgtųsi vienas ar kitas darbuotojas, – apie pagalbą darbuotojams pasakojo S. Sagatienė. – Supervizija socialiniame darbe yra būtina, kad žmonės neperdegtų, nepervargtų, kad jie nepaskęstų tose problemose, sustiprėtų emociškai.“

S. Sagatienė: „Pas vienus geriau – šiandien, pas kitus – kitą dieną“

Pasak centro direktorės tokie mokymai reikalingi ne tik išlaikyti stabilią emocinę ir psichologinę socialinių darbuotojų būseną, bet ir padeda apsispręsti, ar jie iš tiesų nori ir toliau dirbti toje sistemoje. Taip pat supervizijos leidžia įsitikinti, kad su tokiomis pačiomis problemomis susiduria visi, dirbantys konkrečioje srityje – darbas su šeimomis, socialinė globa.

„Aš pati bendrauju su Lietuvos įstaigų vadovais, kur globoja, pavyzdžiui, vaikus, tai tikrai mes visi susiduriame su tokiomis pačiomis problemomis, tik skiriasi jų intensyvumas – pas vienus geriau šiandien, pas kitus – kitą dieną“, – darbo užkulisius atskleidė S. Sagatienė.

Ir vis dėlto ar nebuvo tokių atvejų, kad darbuotojai po supervizijos, savęs vertinimo, paliktų savo darbo vietas?

„Po supervizijos žmonės išeina kaip tik sutvirtėję ir jų požiūris į socialinio darbo paslaugų teikimą pasikeičia – jaučiasi ramesni, suvokia, kad susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir visi; kad „lūžta“ ne jie vieni, bet kad „lūžta“ ir vadovai“, – pasakojo pašnekovė.

Ji taip pat įsitikinusi, kad kai kuriems žmonėms tokių mokymų labai reikėtų, bet tai yra gana brangi paslauga. Vienam žmogui paslaugų paketas kainuoja nuo 50 eurų. Priklauso nuo valandų, susitikimų skaičiaus.

„Pavyzdžiui, mes šiuo metu perkame paslaugą, kurioje yra 5 susitikimai po maždaug dvi valandas. Aš pati supervizijose nedalyvauju, nes, manau, kad aukščiausi įstaigos vadovai ten neturėtų būti – darbuotojai tuomet nebūna tokie atviri. Tiesa, buvau vieną kartą ten pakviesta ir tuo labai džiaugiuosi, nes gavau labai konstruktyvių pastabų, ką tobulinti ir tikrai nebuvo dar nė vienos supervizijos, kad iš ten išeičiau su blogom emocijom“, – kalbėjo S. Sagatienė.

Centro vadovė svarstė, jog apie iškylančias problemas ir sunkumus darbe galima būtų kalbėti susirinkimų metu, bet tai yra ne tas pats.

„Profesionalūs supervizoriai dažniausiai yra stiprūs psichologai ir jie moderuoja, „iškrapšto“ tas problemas, susistemina, neleidžia visiškai pasiduoti emocijoms, moko jas kontroliuoti“, – apie mokymus pasakojo pašnekovė.

Supervizijos vyksta kartą per metus. S. Sagatienė mano, jog jų reikėtų ir dažniau, bet riboja finansinės galimybės. Tačiau stengiamasi viską aptarti savo kolektyve metodinių ir įprastų susirinkimų metu, kurie vyksta bent kartą per savaitę.

Nors situacija šiuo metu iš tiesų įtempta, tačiau, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro patarėjos ryšiams su visuomene Eglės Samoškaitės, masinio socialinio darbuotojų išėjimo iš darbo Lietuvoje nefiksuojama. Asmeninio archyvo nuotr.

Nors situacija šiuo metu iš tiesų įtempta, tačiau, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro patarėjos ryšiams su visuomene Eglės Samoškaitės, masinio socialinio darbuotojų išėjimo iš darbo Lietuvoje nefiksuojama. Asmeninio archyvo nuotr.

Darbuotojų užtenkaDirektorė tikino, kad šiandien socialinių darbuotojų centre yra tiek, kiek ir turi būti, ir jų pakanka.

Paklausta, kaip vertina Kaune susiklosčiusias situacijas, kuomet, kaip teigiama, iš šeimų vaikai buvo paimti nepagrįstai, S. Sagatienė savo nuomonės reikšti nebuvo linkusi.

„Kauno atveju aš neturiu jokios nuomonės. Po šito atvejo, kas ten keisis, kas ne, tai yra tikrai ne mano kompetencija, bet po jo yra labai menkinamas globėjų institutas, – apgailestavo pašnekovė. – Socialiniai darbuotojai eskaluojami kaip tie blogiečiai, kurie paima vaikus, nors jie yra paslaugos teikėjai. Jie, jeigu kyla grėsmė vaikui, tik informuoja vaiko teisių skyrių ir tuo mūsų darbas baigiasi. Mes vaikų nepaimame, mes net negalime dalyvauti vaikų paėmime. Todėl, kad darbuotojas ir toliau turi teikti šeimai paslaugas. Ir iš tiesų yra labai sunku skaityti komentarus, kurie yra neteisingi.“

Centro vadovė baiminasi, kad po tokių skandalų, kai ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir globėjai buvo kaltinami uždarbiaujantys iš vaikų paėmimų iš šeimų, atsiras dar mažiau žmonių, norinčių priglausti nesaugioje aplinkoje atsidūrusius vaikus.

„Norisi ir tuos globėjus apginti. Vaikų pilni globos namai ir jų niekas neima. Dabar aš bijau, kad jų dar labiau niekas neims todėl, kad labai neteisinga ir iškraipyta informacija skelbiama: kad ir apie tai, jog jie gauna po tūkstantį eurų. Nei jie gauna, nei ką. (Visą informaciją apie budinčiam globotojui skiriamas išmokas galima rasti „Budinčio globotojo veiklos organizavimo Kėdainių rajono savivaldybėje tvarkos apraše“. Jį 2017 m. gruodžio 22 dieną patvirtino Kėdainių rajono savivaldybės taryba)“, – kalbėjo S. Sagatienė.

Socialinių darbuotojų pateiktais duomenimis, nuo liepos 1 d. iš Kėdainių miesto seniūnijos šeimų yra paimti 9 vaikai, iš jų vienas grąžintas į šeimą.

Daugeliui šeimų sunku pripažinti, kad turi problemų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro patarėjos ryšiams su visuomene Eglės Samoškaitės teigimu, problema, kai šeimos įtariai pradėjo bendrauti su socialiniais darbuotojais, egzistuoja ne tik Kėdainiuose.

„Išties gauname informacijos, kad kai kurios šeimos pradėjo įtariai žiūrėti į siūlomą pagalbą, bando jos visokiais būdais atsisakyti, ginčyti ir panašiai. Galima justi tvyrantį netikrumą, tačiau norėtume nuraminti šeimas – socialinių darbuotojų tikslas yra padėti šeimai išspręsti sudėtingas situacijas, jie nesiekia ir neturi įgaliojimų bausti. Kiekvienas socialinis darbuotojas kaip tik stengiasi itin kruopščiai įvertinti šeimos poreikius, išanalizuoti šeimos situaciją, kartu su šeima sudaryti pagalbos planą ir jį įgyvendinti, kad būtų pasiekta teigiamų pokyčių šeimos situacijoje“, – „Rinkos aikštei“ kalbėjo ministro patarėja.

Anot jos, didelė problema yra ta, jog daugeliui žmonių sudėtinga pripažinti, kad jo šeimoje esama problemų, todėl tylus ar garsiai įvardintas prieštaravimas yra natūralus dalykas. Tačiau per diskusijas, užtikrinus, kad socialinio darbuotojo tikslas yra suteikti pagalbą, įmanoma pasiekti bendro požiūrio.

E. Samoškaitė sutinka, kad socialinis darbas tikrai yra emociškai ir psichologiškai sunkus, nes kasdien tenka dirbti su klientais, kurie patiria įvairias socialines rizikas, kenčia nuo priklausomybių, yra atstumti visuomenės, savo artimųjų ir panašiai. „Socialiniai darbuotojai turi būti empatiški, įsijausti į savo klientų situacijas ir tai tikrai yra didelis emocinis, psichologinis krūvis. Tačiau atsparumas tokioms emocijoms yra ugdomas studijų metu, taip pat tokius išgyvenimus padeda suvaldyti supervizijos, kurios socialiniams darbuotojams yra privalomos“, – sakė pašnekovė.

Socialinių darbuotojų vis dar trūksta

Nors situacija šiuo metu iš tiesų įtempta, tačiau, pasak ministro patarėjos, masinio socialinio darbuotojų išėjimo iš darbo Lietuvoje nefiksuojama.

„Nemaža socialinių darbuotojų kaita visada buvo dėl sudėtingo darbo, kuris gana menkai apmokamas. Tačiau kol kas masinio darbuotojų išėjimo iš darbo nepastebėjome. Ministerija šiuo metu dirba ties saugumo garantijų socialiniams darbuotojams norminimu bei ketina 2019 m. didinti su šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų pastoviosios pareiginės algos koeficientus – socialiniams darbuotojams, dirbantiems su šeimomis, 15 proc., atvejo vadybininkams – 30 proc.“, – kalbėjo E. Samoškaitė.

Anot jos iš viso socialinių darbuotojų Lietuvoje yra apie 4,1 tūkst., bet dalies jų vis dar trūksta.

„Jeigu kalbame apie atvejo vadybininkus ir socialinius darbuotojus, kurie dirba su šeimomis, tai jų Lietuvoje turėtų būti 1 214 pareigybių, o trečio ketvirčio duomenimis, yra užimtos 1 184 pareigybės“, – pažymėjo ministro patarėja.

 

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Rekomenduojami video