Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Karo pabėgėliai Kėdainiuose: kiek jų ir ką jie čia veikia?

Teigiama, jog pastaruoju metu vis daugiau pabėgėlių iš karo siaubiamos Ukrainos palieka Lietuvą ir grįžta atgal į vis dar kariaujančią, tačiau savo gimtąją šalį. Taip pat sumažėjo ir į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių. Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Kėdainiuose ar Kėdainių rajone gyvena 781 Ukrainos pilietis, kuris čia deklaravo savo gyvenamąją vietą ir kuris turi išduotą leidimą gyventi mūsų šalyje. 361 iš jų turi leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu. Tiesa, Kėdainių rajono savivaldybės duomenimis, mūsų rajone gyvena kiek mažiau karo pabėgėlių iš Ukrainos – apie pusė tūkstančio.

Skaičiai skiriasi

Paklausus, kodėl taip skiriasi Kėdainių rajono savivaldybės ir Migracijos departamento pateikiami skaičiai, savivaldybės atstovai teigia: „Todėl, kad ne visi kreipėsi į savivaldybę: vieni atvyko per pažįstamus, draugus, organizaciją „Stiprūs kartu“.

Kėdainių rajono savivaldybė yra suteikusi gyvenamą būstą 307 ukrainiečiams (tarp jų 140 nepilnamečių).

Pagalbos savivaldybė skyrė tikrai nemažai: yra priimta ir daug su karo pabėgėliais susijusių Tarybos sprendimų – dėl nemokamo pavėžėjimo, įvairių paslaugų, užimtumo.

Paminėsiu, kad savivaldybės specialistai yra suteikę per 400 konsultacijų, buvo užpildyta arti 230 prašymų tikslinei piniginei paramai gauti, organizuotas transportas pavežti iki medicinos ar valstybinių įstaigų 69 asmenims.

Taip pat savivaldybės specialistai tarpininkavo užsakant banko korteles, bendraujant su ugdymo įstaigomis, Užimtumo tarnyba, buvo suteikta parama maisto produktais, daiktais, padėta tvarkyti įvairius dokumentus.“

Kėdainiuose skiriama dėmesio ir vaikų bei suaugusiųjų iš Ukrainos užimtumui: jie lanko Sporto centro, Dailės mokyklos užsiėmimus, yra šokančių, dainuojančių.

Savivaldybės turimais duomenimis, medicininės paslaugos suteiktos 126 asmenims.

Be to, ir migracija tarp ukrainiečių tikrai yra: vieni grįžta į Ukrainą, kiti iš ten atvyksta.  

Įsidarbina ne visi

Tuo metu Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios Kėdainių klientų aptarnavimo skyriuje registravosi 131 Ukrainos pilietis.

„Per šį laikotarpį bendradarbiaujant su darbdaviais pavyko įdarbinti 72 ukrainiečius (arba beveik 62 proc. nuo visų besiregistravusių).

Ukrainiečiai Kėdainių rajone įsidarbino siuvėjais, ledų pakuotojais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, statybininkais, prekių priėmėjais, pakuotojais, mėsininkais ir mėsos išpjaustytojais“, – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Pasidomėjus, ar yra tokių, kurie vis dar laukia įdarbinimo, Užimtumo tarnybos atstovė sakė: „Kai Ukrainos karo pabėgėliai pradėjo registruotis Užimtumo tarnyboje, buvo pastebėta, kad apie 15–20 proc. užsiregistravusiųjų nori pradėti dirbti nedelsiant. Tačiau apie 40 proc. negali dirbti, nes turi buitinių problemų, reikia prižiūrėti mažamečius vaikus, neturi su kuo jų palikti.

Taip pat sunku padėti įsidarbinti kai kurių specialybių mokytojams (ukrainiečių kalbos, istorijos), ekonomistams, buhalteriams, apskaitininkams, teisės specialistams, kadangi labai skiriasi veiklos turinys, vykdytas Ukrainoje ir Lietuvoje.

Kita kliūtis – tai kalbos barjeras. Artimiausiu metu 9 ukrainiečiai, gyvenantys Kėdainiuose, baigs lietuvių kalbos kursus, todėl tikimasi, kad įsidarbinti jiems bus lengviau“.

Mažėja ne tik darbo vietų, bet ir norinčių įsidarbinti

Nors jau kurį laiką vykstant karui lietuvių darbdaviai siūlo pabėgėliams pagalbą suteikiant darbą, tačiau M. Jankauskienė pastebi, kad šiuo metu tokių darbo vietų siūloma mažiau nei prieš kelis mėnesius.

„Šiuo metu Kėdainių rajone darbdaviai yra įregistravę daugiau nei 270 laisvų darbo vietų, iš jų – 93, kurias registruodami darbdaviai pažymėjo, kad priimtų ir ukrainiečius.

Darbdaviai įdarbintų baldų pramonės darbininkus, siuvėjus, maisto pramonės darbuotojus, mėsininkus, pagalbinius darbuotojus, vairuotojus. Nors darbo pasiūlymų ukrainiečiams nebėra tiek gausiai, kaip prieš 2–3 mėnesius, tačiau jų vis dar yra pakankamai ir darbdaviai noriai darbina ukrainiečius“, – kalbėjo tarnybos atstovė.

Ji taip pat pažymėjo, jog pastaruoju metu mažėja ne tik darbo vietų pasiūla, bet ir norinčių įsidarbinti ukrainiečių.

„Didžiausias Kėdainių klientų aptarnavimo skyriuje besiregistruojančių ukrainiečių skaičius buvo balandžio mėnesį. Tuomet per mėnesį registravosi 57 Ukrainos gyventojai. Vėlesniais mėnesiais norinčių registruotis skaičius mažėjo ir iki liepos 21 d. skyriuje registravosi tik 3 ukrainiečiai“, – teigė M. Jankauskienė.

Anot jos, šalyje tendencijos darbo rinkoje ukrainiečių atžvilgiu nesikeičia: „Stebėsena rodo, kad ukrainiečių užimtumas šalyje didėja. Birželio pradžioje dirbančių ukrainiečių, kurie atvyko po vasario 24 d., buvo 11,5 tūkst., o šuo metu – beveik 14,3 tūkst. (pagal darbdavių pranešimus apie Lietuvoje įdarbinamus užsieniečius (LDU) „Sodra“)“.

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė, M. Jankauskienė, tarpininkaujant Užimtumo tarnybai Lietuvoje įsidarbino daugiau nei 8,4 tūkst. Ukrainos piliečių.

Užimtumo tarnyboje dabar bedarbio statusu registruoti 5 789 ukrainiečiai.

Ruošiasi įvairiems scenarijams

Migracijos departamento duomenimis, iš mūsų šalies išvykstama labai skirtingai, priklauso nuo to, kokia yra situacija konkrečiuose Ukrainos miestuose ir kiek į juos saugu grįžti.

Šiuo metu yra fiksuoti 2 292 karo pabėgėliai iš Ukrainos, kurie išvažiavo iš Lietuvos. Iš jų 659 išvyko „Kautros“ autobusais. Apie 65 proc. ukrainiečių grįžo atgal į Ukrainą.

Kita viena iš dažniausiai pasirenkamų krypčių yra Vokietija.

Dauguma grįžta namo, pas artimuosius. Į kitas Europos valstybes patraukia tie, kurie Lietuvoje neranda darbo arba kuriems kitos Europos valstybės pasirodo patrauklesnės dėl to, kad jose gyvena artimieji, ar turi ten vykti kitų priežasčių. Tačiau judėjimas vyksta nuolatos ir skaičiai taip pat nuolat kinta.

Karas karu, tačiau gamta ir metų laikų kaita į tai dėmesio nekreipia. Vis tik Migracijos departamentas nedrįsta prognozuoti, ar prasidėjus šaltiems orams, vėl sulauksime karo pabėgėlių antplūdžio.

„Šiai dienai tikrai sunku prognozuoti, kaip vyks karas ir kaip Ukraina bus pasiruošusi sutikti žiemą. Tikėtina, kad dalis ukrainiečių, kurie, gavę leidimus gyventi Lietuvoje, sugrįžo į Ukrainą, nuspręs vėl atvykti į Lietuvą. Neatmestina tikimybė, kad, karui tęsiantis ir neatkūrus infrastruktūros sugriautuose miestuose, padaugės ir naujai atvykstančių Ukrainos gyventojų. Migracijos departamentas ruošiasi įvairiems ateities scenarijams“, – rašoma redakcijai atsiųstuose atsakymuose.

Nuo rusų invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją iš viso į Lietuvą jau atvyko daugiau nei 60 tūkst. karo pabėgėlių.

Rekomenduojami video