Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Karantinas pakeitė poliklinikų darbą: retiems laimingiesiems pavyksta patekti pas gydytoją

Karantino metu stipriai apribojus medicininių paslaugų teikimą šalies gydymo įstaigose nestinga besiskundžiančiųjų dėl neužtikrinamos reikiamos pagalbos. Pacientai piktinasi, kad be koronaviruso šiandien kitų ligų kaip ir neliko, tad jaučiasi paprasčiausiai palikti „už borto“. Ir nors formaliai poliklinikos pagalbą teikia nuotoliniu būdu, patys gydytojai neslepia jaučiantys nerimą, kas bus, jei tokie karantino ribojimai užtruks ilgesnį laiką.

Jei ligoninėse visos planinės operacijos, kaip ir gyvybiškai nebūtinos medicininės paslaugos yra sustabdytos, dauguma poliklinikų ir pirminės sveikatos priežiūros centrų šiuo metu pirmiausia dirba nuotolinio konsultavimo principu.

„Paslaugos poliklinikoje yra teikiamos, iš pradžių tą daro šeimos gydytojas nuotoliniu būdu. Tačiau jei yra tokių pakitimų kaip širdies ritmo sutrikimai, gydytojas priima tokį pacientą, yra atliekami tyrimai – tiek laboratoriniai, tiek instrumentiniai.

Tuomet šeimos gydytojas, matydamas, kad jam yra neaišku, nuotoliniu būdu susijungia su, pavyzdžiui, gydytoju kardiologu. Jei jis mato, kad vien pagal elektrokardiogramą negalima įvertinti situacijos, tada pacientas yra užrašomas ir priimamas fiziškai konsultacijai“, – aiškino Vilniuje esančios Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras.

Jo teigimu, taip yra ir su kitais specialistais – traumatologais, endokrinologais, akušeriais-ginekologais. Taip pat ir gydytojai odontologai teikia būtinąją pagalbą. Įstaigos vadovo aiškinimu, registracija nuotolinei konsultacijai yra lygiai tokiai pati kaip ir anksčiau, tam reikia talonėlio.

„Bet tik susisiekęs su pacientu specialistas priima sprendimą, ar reikia fizinės konsultacijos, aišku, visų pirma įvertinęs, ar pacientas nekarščiuoja ir panašiai“, – patikslino K. Štaras.

Siūlė išgerti raminamųjų

Pagalbos teikimo schema atrodo kaip ir aiški, tačiau portalui tv3.lt savo istoriją papasakojusi Rasa (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.) teigė, kad net pajutus, kaip širdis šokčioja krūtinėje ir padidėjus pulsui jai pagalba teikta tik telefonu, o kardiogramos atlikti neskubėta.

Pirmus neįprastus simptomus Centro poliklinikoje registruota mergina sakė pajutusi dar kovo 27 d. „Tiesiog vakare tvarkydamasi pajaučiau skausmą krūtinės kairėje pusėje, sumaudė ir ranką. Pasimatavau pulsą, tai buvo 102 per minutę. Nebuvo skausmas labai didelis, tai kažkaip baisiai nesureikšminau, išgėriau valerijono, po kiek laiko vėl pamatavau pulsą, jau buvo 87 ir nuėjau miegoti“, – pasakojo ji. Kitas dienas skausmai kartojosi, bet nežinodama, kur kreiptis, kadangi viskas uždaryta ir niekas nenori niekur priimti, Rasa sakė nuolat sekusi pulsą (siekė 80–90) ir negalavimų stengėsi per daug nesureikšminti.

Galiausiai balandžio 7 dieną mergina prisiskambino šeimos gydytojai. Papasakojusi neįprastus simptomus pirmiausia Rasa sulaukė klausimo, ar nejaučianti nerimo, ir gavo tokį „receptą“ – gerti valerijono lašus, magnio ir B grupės vitaminus, jei vargins dideli skausmai – ibuprofeną.

„Skausmai dar vis pasikartodavo kiekvieną dieną bent kelis kartus, bet jau nekreipdavau kažkaip dėmesio, kai žinai, kad tik mirštančiai padės....“ – guodėsi pašnekovė.

Gyvai konsultacijai – tik iš kelinto karto

Visgi po kelių dienų šeštadienį priepuolis pasikartojo. Kaip pasakojo Rasa, pulsas siekė virš 130, ji išgėrusi valerijono ir nusprendusi iškviesti medikus. Paskambinus 112 pirmiausia buvo paklausta, koks merginos amžius. Nors į tai, kad jai tik 24-eri, išgirdusi juoką, buvo sujungta su specialistu.

„Atsiliepęs greitosios pagalbos medikas manęs klausinėjo, koks pulsas, siūlė nusiraminti ir išgerti raminamųjų. Jei nepraeis, skambinti vėl. Tai išgėriau dar valerijono lašų, pulsas sumažėjo iki 100, pavyko užmigti. Visgi ryte pajaučiau, kad esu karštesnė nei visada, pasimatavau temperatūrą, žiūriu – 37,2, tačiau jokių kitų peršalimo simptomų nejutau. Nors temperatūra buvo pakilusi ir iki 37,8, tačiau vėliau palengva sumažėjo“, – pasakojo mergina.

Su Centro poliklinikos šeimos gydytoja Rasai pavykus susisiekti tik trečiadienį buvo rekomenduotos čiulpiamos tabletės, valerijono lašai su gudobele, kalis, magnis ir ibuprofenas. „Tikėjausi, kad bent kardiogramą leis atvažiuoti pasidaryti. Paskui prisijungiu prie e.sveikatos, žiūriu, gydytoja įrašiusi 3 diagnozes: Ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nepatikslinta, Somatoforminė autonominė disfunkcija, širdies ir kraujagyslių sistema ir Peties pažeidimas, nepatikslintas“, – sakė ji.

Mergina stebėjosi, iš kur atsiradusios tokios diagnozės jos net neapžiūrėjus. Nors po kelių dienų mergina portalą informavusi, kad pas gydytoją galiausiai pavyko patekti, sako, kad nerimo buvo daug.

„Gerai, kad nieko nenutiko, bet kada tuomet laikoma, kad žmogui reikalinga gydytojo apžiūra ir konsultacija?“ – stebėjosi ji. Tiek daro kardiogramas, tiek skiepija Centro poliklinikos vadovas K. Šatras sutiko, kad visokių nesusipratimų gali pasitaikyti, bet tvirtino, kad tyrimai, kaip ir kitos procedūros, atvykus į polikliniką esant reikalui tikrai yra atliekami.

„Yra tų problemų dėl srautų, ypač jų buvo, kai teikėme paslaugas Šeškinės poliklinikos pacientams. Bet stengiame jas spręsti, nes juk kalbame ir apie nėščiąsias, kurioms reikia atlikti tyrimus, vaikus, suaugusiuosius, kurie yra pradėję skiepus, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito. Arba vaikai skiepijami pagal kalendorių. Atliekamas ir rentgenas, tiek biocheminiai tyrimai, tiek magnetinis rezonansas. Visa tai prireikus yra daroma“, – kalbėjo jis.

Poliklinikos direktorius neslėpė, kad pasitaiko nesusipratimų, kai, pavyzdžiui, asmuo prašo nedarbingumo. Apie koronavirusu susirgusią šeimos gydytoją pasakoja liudininkai: visi turėjome kontaktą Apie koronavirusu susirgusią šeimos gydytoją pasakoja liudininkai: visi turėjome kontaktą „Tačiau jei gydytojui kyla įtarimų, kad galbūt simuliuojama ar kaip tik yra kas rimčiau, prašoma paciento pasirodyti. Tačiau jam atsisakius atvykti, nes bijo, po to sulaukiame skundo“, – sakė pašnekovas.

Prie durų stovi darbuotojai su specialia apranga

Kartu K. Štaras informavo, kad įstaigoje naudojami tiek gripo testai, tiek tiriama dėl koronaviruso: „Tiesa, dar nedaug tų testų turime. Šiaip jei pacientas karščiuoja, jį nukreipiame skambinti 1808 arba vykti į karščiavimo kliniką.“

Įprasta tvarka teikiama ir skubioji pagalba savaitgaliais, vakarais. „Tos įstaigos, kurios turi sutartis su mūsų įstaiga, teikiame pacientams pagalbą jų nedarbo metu. Gydytojai, slaugytojai budi ir suteikia pagalbą kaip įprasta. Taip pat dirba ir psichologai. Nors ir sugriežtinta, tvarka išlieka ta pati“, – sakė jis. K. Štaro teigimu, į polikliniką fiziškai patekti galima, durys nėra užrakinto, tačiau kiekvieną pasitinka darbuotojai su specialia apranga: „Jie matuoja temperatūrą, klausia, kokiu tikslu asmuo atvyko. Matydami sistemoje registruotus pacientus įleidžia.“

Diagnozes tenka nustatyti iš nuotraukų

Savo ruožtu patys gydytojai sako tapę skambučių operatoriais ir turintys diagnozes nustatyti nuotoliniu būdu – iš atsiųstų pacientų nuotraukų ir kitais panašiais būdais. „Kol kas tą pagalbą vienaip ar kitaip pavyksta suteikti telefonu, bet, aišku, įtampa auga. Tikrai yra būklių, kai norisi išsamesnių tyrimų, o dabar kokį rentgeną ar echoskopiją daug sunkiau padaryti. Aišku, kai niekaip neišeina suteikti pagalbos, susirenkame epidemiologinę anamnezę ir jei pacientas nekarščiuoja, sėdi namuose ir laikosi karantino, leidžiama atvykti, jei, pavyzdžiui, vargina kokie pilvo skausmai“, – sakė Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga vadovė Toma Kundrotė.

Visgi ji neslėpė, kad yra baimės dėl lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, neaiškių atvejų, kai padėti nuotoliniu būdu sudėtinga. Apie koronavirusu susirgusią šeimos gydytoją pasakoja liudininkai: visi turėjome kontaktą Apie koronavirusu susirgusią šeimos gydytoją pasakoja liudininkai: visi turėjome kontaktą „Gerai, kad gelbėja gydytojai specialistai, konsultuojantys telefonu. Aišku, jiems irgi ne ką lengviau, kai paciento nemato. Bet pačiam gydytojui tikrai ramiau“, – sakė šeimos gydytoja.

Visgi pašnekovė nebuvo linkusi sutikti, kad sušvelninus karantino sąlygas visi žmonės veršis pas gydytojus tam tikrų paslaugų. „Srautas jau buvo kiek sumažėjęs dar tik prasidėjus epidemijai, net nesant paskelbtam karantinui. Taigi ir dabar daug paslaugų greičiausiai išliks nuotolinės. Gerai bus nebent tai, jei atsirastų lengvesnė galimybė pacientams atlikti reikiamus tyrimus“, – kalbėjo T. Kundrotė.

Prašys draugijas teikti siūlymus Portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 11 d. Kartu numatytos ir tam tikros jo švelninimo priemonės, tarp jų – ir pradėti teikti dalį planinių paslaugų. Kalbėdamas apie ruošiamas karantino švelninimo priemones ministras informavo, kad dėl planuojamų pradėti teikti dalies planinių paslaugų reikia būti labai atsargiems.

„Negalima užguldyti pilnai ligoninių, tam tikras rezervas turi likti. Atlaisvinant ekonomiką, kitus sektorius, galima tikėtis bangavimo, pakilimo, nustatomas tam tikras atvejų skaičiaus didėjimas", –kalbėjo A. Veryga. Ministro teigimu, yra paprašyta draugijų, specialistų, pateikti būtinąsias ligų diagnozes ar grupes, kurių atvėrimas turėtų vykti pirmiausiai

Aigustė Tavoraitė

Rekomenduojami video