„Kaip išgyvenamas neįprastas – karantino – laikotarpis Kėdainių krašte?“ – tokį, rodos, paprastą, bet visiems dar neįprastą klausimą užduodame mūsų tradicinėje „Rinkos aikštės“ rubrikoje „Diena kaime“.

Šianden ir vėl domimės Kėdainių krašto žmonių gyvenimu bei pasikeitusia jų kasdienybe karantino, smarkiai išbalansavusio visų šalies gyventojų įprastą ritmą, metu.

Šiuo metu daugelis krašto žmonių gyvena tarsi atostogų ritmu, gali skirti daug laiko šeimai, o ir namie visada yra ką veikti, tačiau nors ir kaip gražiai skamba šie žodžiai, situacijos užkulsiai kur kas sudėtingesni, vis nenustojantys kelti ir kraštiečių nerimo.

Puoselėja sodybas

Skaistgirių bendruomenės pirmininkė Neringa Urbanavičienė patikino, jog susiklosčiusią nepalankią situaciją kaimo žmonės stengiasi išnaudoti tikslingai.

Šiuo visiems mums nelengvu metu daugelis kaimo gyventojų susikoncentruoja į savo asmeninius reikalus, turi daugiau laiko tvarkymosi ir savo sodybų gražinimo bei puoselėjimo darbams.

„Skaistgirių kaimas atrodo tuštesnis. Nors gyventojai pakankamai ramiai reaguoja į situaciją ir pernelyg didelės panikos nekelia, tačiau pastebima, jog vyresnio amžiaus žmonės stengiasi likti savo namuose. Ir tai yra labai gerai.

Mūsų kaime senjorų yra tikrai nemažai, tačiau didžioji dalis turi artimuosius arba gerus kaimynus, kurie jais pasirūpina.

Esu tikra, jog esant reikalui ar ištikus bėdai, jaunesnio amžiaus žmonės neatsisakytų padėti ir pasirūpintų savo vyresniais kaimynais nunešdami jiems būtinų prekių ar medikamentų“, – viliasi Neringa.

Skaistgirių bendruomenės pirmininkė Neringa Urbanavičienė patikino, jog susiklosčiusią nepalankią situaciją kaimo žmonės stengiasi išnaudoti tikslingai. Asmeninio archyvo nuotr.

atirs nuostolių?

Pasak Skaistgirių bendruomenės pirmininkės, pagal verslo liudijimą dirbantys skaistgiriečiai bijo patirti nemenkų nuostolių.

„Viena šeima, auginanti daržovių bei braškių daigus, jaudinasi, jog jų viso pavasario triūsas nenueitų veltui.

Augalų daigai gana sparčiai auga, o juos parduoti šiuo metu nėra labai paprasta dėl esamos situacijos“, – trumpai apie Skaistgiriuose verslaujančios šeimos baimes užsimena Neringa.

Užsiimti ugdymu sunku

Susiklosčiusi nepalanki situacija neaplenkė ir pačios Neringos šeimos.

„Kadangi pati dirbu maisto prekių parduotuvėje mieste, negaliu leisti sau panikuoti, darbas yra darbas.

Mano vyras yra automobilvežio vairuotojas, o kaip žinia, automobilių pardavimo verslas šiuo metu sustojęs, todėl teko užsiimti šiek tiek kitokia veikla.

Jaunėlė dukra vis dar mokinė, todėl patiria šiek tiek streso, nes nuotoliniu būdu užsiimti ugdymu yra labai sunku tiek mokiniams, tiek mokytojams.

Mano sesuo yra lietuvių kalbos mokytoja, todėl puikiai žinau kaip tai yra nelengva ir sudėtinga“, – pokyčius karantino laikotarpiu savo šeimoje įvardijo Neringa.

Petkūnų bendruomenės pirmininkė Elena Banevičienė pripažįsta – gyvenimo kokybė pasikeitė iš esmės, visi darbai, net ir susiję su religija, vyksta nuotoliniu būdu. Asmeninio archyvo nuotr.

Prisidėjo prie užuojautos

Renginiai, susitikimai, kelionės – regis, vos vakar tai buvo neatsiejama mūsų bendruomenės kasdienybės dalis. Petkūnų bendruomenės pirmininkė Elena Banevičienė pripažįsta – gyvenimo kokybė pasikeitė iš esmės, visi darbai, net ir susiję su religija, vyksta nuotoliniu būdu.

„Daugiau kalbamės telefonu, bendraujame internete ir taip ugdome savisaugos jausmą, kuris šiuo metu tapo bene svarbiausiu mūsų gyvenime.

Labai apmaudu, jog tokiu nelengvu periodu teko atsisveikinti su vienu mums visiems brangiu bendruomenės nariu.

O labiausiai gaila to, jog negalėjome visi nuvažiuoti ir deramai išlydėti į amžinąją kelionę išėjusio žmogaus.

Žinoma, vienas kitas Petkūnų kaimo gyventojas, laikydamasis visų rekomendacijų, buvo nuvykęs, tačiau visi kiti, kurie neturėjo galimybės to padaryti, atsiliepė ir prisidėjo prie gražios užuojautos virtualioje erdvėje“, – tikina Elena.

Virtualios mišios

Petkūnų bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė seniūnijos bažnyčios kunigu, kuris anot Elenos, labai nuoširdžiai veda mišias tiek ir realiame gyvenime, tiek ir krantino laikotarpiu per internetą.

„Pastebiu, jog daug kas iš Truskavos seniūnijos gyventojų prisijungia prie mišių ir reguliarai kiekvieną kartą jose dalyvauja.

Mano nuomone, gerai, kada neišeinant iš namų kone kiekvienas gali viską tarsi ranka pasiekti ir šalia turėti“, – pabrėžia Elena.

Karantinas tęsiasi jau ne vieną mėnesį

Ne tik bendruomenės pirmininkės pareigas einanti, o kartu ir Petkūnuose ūkininkaujanti Elena į šių dienų aktualijas stengiasi žvelgti paprasčiau.

„Asmeniškai man karantinas tęsiasi kur kas ilgiau, nei jis paskelbtas Lietuvoje“, – pajuokauja Elena.

Pasiilgo anūkų

Skirtumas, anot jos, tik tas, jog anskčiau buvo galimybė kur nors bent trumpam pabėgti, o dabar to tenka vengti.

„O šiaip namuose visada buvau pratusi būti, taip kad kažko labai neįprasto mano gyvenime nenutiko.

Vienintelė blogybė ta, jog dabar anūkų, kuriuos buvau pratusi matyti bent kelis kartus per mėnesį, jau niekas į kaimą neatveža“, – sako Elena.

Šurmulio trūksta

O pasiteiravus apie kaimą, Elena pripažįsta, jog šurmulio daugeliui tikrai trūksta. Juk buvo pratę Petkūnų gyventojai paminėti ne vieną gražią šventę.

„Kasmet dideliame būryje žmonių švenčiame Užgavėnes su dainomis, su vaišėmis. Tiesą sakant, dabar net nežinau, kada vėl taip linksmai galėsime susitikti ir pasibūti.

Gal ir Jonines jau kartu švęsime, kas čia žino...

Turime prie kaimo kūdros labai patogią vietą, tad jei situacija dėl susiklosčiusios padėties pasikeistų ir galimybė vėl visiems susiburti atsirastų, manau, labai greitai susiorganizuotume smagų pasibuvimą.

Bet tik laikas viską parodys, o dabar atsargumo dėlei visi privalome saugoti tiek save, tiek sau artimą ar tiesiog kaimynystėje gyvenantį žmogų“, – mintimis dalijasi Petkūnų bendruomenės pirmininkė.

Pasak Juodkaimių bendruomenės pirmininkės Virginijos Cukanovienės, nedidelio Josvainių seniūnijoje įsikūrusio Juodkaimių kaimo gyventojai – pavyzdingi, nešioja kaukes, pirštines ir pagal galimybes elgiasi laikydamiesi visų siūlomų rekomendacijų. Asmeninio archyvo nuotr.

Grįžusios iš tremties

Nepaisant to, gyvenimas, pasak Petkūnų bendruomenės priminkės, galima sakyti, eina sava vaga.

„Juk pavasaris, visi kuičiasi savo daržiukuose, o ir ūkininkai aplink taip pat jau juda. Palanku dabar tik tas, kad kaime gyveni, o ne mieste.

Mūsų kaimas, kaip ir daugelis kitų, – ne išimtis, senstantis. Turime bendruomenėje vyresnes nei 90 metų amžiaus seseris, kurios buvo ištremtos į Sibirą.

Tremtį išgyvenusioms, tiek vargo mačiusioms moeriškėms koronavirusas tikriausiai vieni niekai.

Džiaugiuosi ir kitais mūsų kaimo senjorais. Nesigirdi, jog jiems ko trūktų. Mano žiniomis, dauguma apsitarnauja netgi patys, o kam sunkiau, pagalbos sulaukia iš artimųjų.

Imdami pavyzdį ir patirtį iš šių garbaus amžiaus žmonių bei jų elgsenos, nekeliančios nei panikos, nei streso, be abejonės viską ištversime ir mes“, – mano Elena.

Padovanojo apsauginę kaukę

Tačiau turime nepamiršti rodyti gero pavyzdžio ir kitiems, sako Petkūnų bendruomenės primininkė.

„Pas mane pačią vos tik įėjus į kiemą, prie durų pastatytas dezinfekcinis skystis, kuriuo kiekvienas užsukęs ne tik turi, bet ir privalo pasinaudoti.

Tik paskelbus karantiną, kai dar nebuvo kur įsigyti, buvau pradėjusi siūti apsaugines kaukes pati.

Vieną iš tokių padovanojau siuntos man pristatyti atvykusiam kurjeriui, kuris tuo metu, kaip bebūtų keista, bet apsauginės kaukės su savimi neturėjo“, – užimena Elena.

Rašys projektą

Kaip sako Elena, nereikia laukti blogiausio scenarijaus ir viską žūtbūt dėl susiklosčiusios padėties sustabdyti, tačiau, be jokios abejonės, ir pačiam nederėtų lįsti tiesiai piktam liūtui į nasrus.

„Petkūnų bendruomenės vardu ruošiamės rašyti dar vieną projektą Truskavos seniūnijai, prie kurio, kaip ir prie daugelio kitų, parengimo tikimės prisidės mūsų kuratorė Audronė Stadalnykienė.

Turime mintį ir toliau propaguoti sveiką gyvenseną. Jau išbandytas šiaurietiškam ėjimui skirtas inventorius, kurį panaudojome ir Kovo 11-osios proga.

Šia svarbia mūsų šaliai data susirinkome prie seniūnijos. Po oficialaus paminėjimo žygiavome su šiaurietiškomis lazdomis Okainiuose esančio kryžiaus link ir atgal. Sugrįžę žygeiviai gurkšnojo arbatą ir turėjo galimybę dalyvauti įdomiose žaidynėse.

Pasirodo, tai ir buvo paskutinis kartas, kada visi kartu bendroje kompanijoje sėdėjome“, – į prisiminimus sugrįžta Elena.

Trūksta žaidimų aikštelės

Petkūnų bendruomenės pirmininkė patikino, kad kaimo gyventojai jau kurį laiką džiaugiasi bendruomenės centro patalpomis.

„Labiausiai mums dabar trūksta žaidimų aikštelės. Tikėkimės, kad ir ji, panaudojant ar tai savas lėšas, ar gautas iš projektų, bendruomenėje anksčiau ar vėliau atsiras“, – viliasi Elena.

Daugiau pozityvumo

Petkūnų bendruomenės pirmininkės manymu, sunkusis metas neišvengiamai pasibaigs, o kaip rodo istorija, po išbandymų, sukrėtimų žmonės trokš gyvenimo džiaugsmo ir matys daugiau pozityvių dalykų aplink save.

Savisaugos netrūksta

Juodkaimių bendruomenės pirmininkės Virginijos Cukanovienės teigimu nedidelio Josvainių seniūnijoje įsikūrusio Juodkaimių kaimo gyventojai – pavyzdingi, nešioja kaukes, pirštines ir pagal galimybes elgiasi laikydamiesi visų siūlomų rekomendacijų: „Džiugu, kad savisaugos jausmą turi kiekvienas“.

Resursus išnaudojo

Šurmulio Juodkaimiuose Virginija nepasigenda. Pasak jos, didelio aktyvumo Juodkaimių bendruomenėje ir iki karantino paskelbimo nebuvo.

„Kadangi gyvename visai šalia Josvainių miestelio, todėl mūsų bendruomenės paskirtis kiek kitokia.

Čia jau nuo bendruomenės įkūrimo sėkmingai vykdoma „Vaistažolių kaimo“ programa, ilgainiui tapusi savotišku juodkaimiškių versliuku, kuris dabar apstojęs.

Šiandien kiek turėjome, pagaminome, beveik visus savo resursus išnaudojome, dabar laukiame naujo sezono“, – teigia Virginija.

Gyvena ramiai

„Na, o grįžtant prie kitokių veiklų, tokių kaip renginiai, šventės, mūsų bendruomenėje tai – retas dalykas.

Kaimo gyventojai jau eilę metų pratę prisijungti prie Josvainių kutūros centro iniciatyva organizuojamų renginių.

Kadangi dabar tokie neorganizuojami ir ten, todėl kol kas juodkaimiškiai gyvena ramiai, kaip ir visi, be šurmulio“, – sako Juodkaimių bendruomenės pirmininkė.

Svarbiausia – pozityvumas

Renginiai, šventės, pasibuvimai drauge, anot Virginijos, gali dar šiek tiek palaukti, dabar svarbiausia – žmogus, jo sveikata ir pozityvus nusiteikimas.

„Tikrai nenoriu manyti ir kol kas nemanau, jog mūsų Lietuvai šiuo atveju gresia toks likimas, kokio sulaukė kitos šalys.

Mano nuomone, atsižvelgus į visų mūsų temperamentą, anksščiau ar vėliau su visu tuo susitvarkysime ir vėl gyvensime įprastu ritmu, kaip iki šiol gyvenome“, – pozityviai nusiteikia Virginija.

Anot Anciškio seniūnaitės Nijolės Baltuškienės, kaime įsiviešpatavo ne tik tyla, bet ir tvarka. Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Įsiviešpatavo tyla ir tvarka

Anot Anciškio seniūnaitės Nijolės Baltuškienės, kaime įsiviešpatavo ne tik tyla, bet ir tvarka.

„Vyresnio amžiaus žmonių raginti dėl atsakingos elgsenos nereikėjo ir nereikia. Kiek daugiau bėdų turėjome su jaunimu, kuriam vis norėjosi burtis, žaisti draugų kompanijoje krepšinį. Tačiau pavyko geranoriškai susitarti.

Dažnai kaimelį aplanko ir policijos pareigūnai. Tai kone kiekvienam kaimo gyventojui suteikia šiokį tokį savisaugos jausmą ir žinojimą, jog net ir karatino laikotarpiu nesame užmiršti“, – teigia Nijolė.

Karantino laikotarpis tęsiasi tik kiek daugiau nei mėnesį, bet Nijolei atrodo, kad jau visą amžinybę.

Pašnekovė pripažino – nors jos gyvenimas radikaliai nepasikeitė, įprastas darbo ritmas taip pat, tačiau išvargino pati situacija ir nežinomybė, kada visa tai baigsis.

„Viena blogybė, kad negaliu susitikti su dukromis, gyvenančiomis užsienyje“, – pabrėžė Nijolė.

Padėtis kontroliuojama

Pasak Pelutavos bendruomenės pirmininko Rimvydo Lukošiaus, paties teigimu, kaimas pastaruoju metu ištuštėjęs.

Tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis vyras pabrėžė, kad grįžęs iš užsienio laikosi visų savisaugos priemonių ir izoliuojasi namuose.

„Džiaugiuosi, kad ir kiti bendruomenėje gyvenantys žmonės elgiasi atsakingai, laikosi reikalavimų, nevaikšto be reikalo į tas vietas, kur būriuojasi žmonės.

Kaimas, galima sakyti, kaip ir ištuštėjęs.

Anksčiau dar buvo tokių, kurie mėgo prie parduotuvės pastoviniuoti, dabar kurį laiką jau ir jų nebematyti“, – puikiai kontroliuojama padėtimi kaime karantino laikotarpiu pasidžiaugė Rimvydas.

Pelutavos bendruomenės pirmininkas Rimvydas Lukošius džiaugiasi, kad bendruomenėje gyvenantys žmonės elgiasi atsakingai, laikosi reikalavimų, nevaikšto be reikalo į tas vietas, kur būriuojasi žmonės. Asmeninio archyvo nuotr.

Įžvelgia pozityvių dalykų

Nepaisant sunkumų, šiandienos situacijoje Rimvydas įžvelgia ir pozityvių dalykų.

„Matome, kad žmonės sugeba persiorganizuoti, pritapti ir rūpinasi, kaip padėti vieni kitiems.

Pelutavoje – didžioji dalis pagyvenusio amžiaus žmonių, tačiau visi turi artimuosius, vieni jų gyvena šalia, kiti tolėliau, bet tėvais ar seneliais visi pasirūpina“, – patikina Pelutavos bendruomenės pirmininkas.

Gyvenimas tęsiasi

Karantinas pakoregavo daugelio darbo režimą ar net įprastas kasdienes veiklas, sako Rimvydas.

„Nepaisant situacijos sudėtingumo, žemės ūkio darbai kaime nelaukia, juos reikia nudirbti, kad ir kiek apribotas ar suvaržytas gyvenimas bebūtų.

Tikėkimės, kad virusas mūsų gyvenimo taip nesuparalyžiuos, kad ilgą laiką būtų sudėtinga ar pavojinga apsirūpinti net ir būtiniausiais produktais.

Bet visgi, galvoti, kaip gyventi reikės, jei karantinas užsitęstų, mano nuomone, tikrai būtina“, – mano Rimvydas.

Vasarą nestovyklaus

Paaluonio bendruomenės pirmininkės Rasos Kuznecovos teigimu, nors šiuo metu bendruomenės centro patalpose jokia veikla nevykdoma, tačiau kaimo socialiniame puslapyje dalinamasi kiekviena svarbia rekomendacija ar žinia.

„Per šias Velykas taip pat dalinomės sveikinimais ir numargintų margučių nuotraukomis.

Nors būtiniausius reikalus galime nedelsiant išspręsti susisiekdami telefonu, tačiau vis tiek labai gaila, kad šis virusas sustabdė kone visas mūsų jau seniai suplanuotas veiklas.

Neturėjome margučių marginimo susirinkimų su vaikais, taip pat kol kas nebeturime galimybės susitikti taip vaikų ir jaunimo pamėgtame kiemelyje pažaisti.

Jei padėtis dar pablogės, aišku, tikimės, kad to nebus, teks atsisakyti ir kitų planuojamų renginių.

Šiais metais mūsų planuose jau nebėra kiekvienais metais tradiciškai orrganizuojamos vasaros stovyklos, kurioje sulaukiam didelio kiekio vaikų.

Dabar gyvename kur kas lėtesniu gyvenimo tempu.

Visi Paaluonio kaimo gyventojai tikisi, kad esama padėtis neužsitęs ir dings taip pat greitai, kaip kad ir atskriejo iki mūsų“, – apie karantino laikotarpiu atsisakyti tekusias veiklas pasakoja Rasa.

Džiugina Rasą dabar tik tai, jog Paaluonio bendruomenė nestokoja draugškumo ir visada vienas kitam padeda.

Džestina BORODINAITĖ