Po šiuo įrašu sukruto komentatoriai – patys nukentėję nuo ilgapirščių ar tiesiog išsakę savo nuomonę. Moterys komentaruose teigė, kad senosiose miesto kapinėse dažniau vagiama nei Papušynės. Pasak jų, vagišiai nesikuklina: nurauna našlaites ir begonijas, nugvelbia gėles nuo neseniai supiltų kauburėlių, nusineša ir žvakides, net ir dideles stiklines vazas su pamerktomis rožėmis. Viena paminėjo atvejį, kai sugavus vagišių paaiškėjo, kad jis – išsilavinęs žmogus. Neseniai Papušynės kapinėse dar stirnos mėgdavo paskabyti žalumynų, bet spragos tvorose jau užlopytos.

Pasiteiravus policijos pareigūnų apie šias specifines vagystes, Tauragės policijos komisariato atstovė spaudai Greta Kęsminaitė informavo, kad šiemet pranešimų apie gėlių vagystes kapinėse komisariatas negavo, ir ankstesniaisiais metais tokių atvejų pasitaikydavę labai retai. Pagal statistikos duomenis vagys suaktyvėja prieš šventes arba tuoj po jų. Pareigūnai įspėja, kad už smulkią vagystę nuo kapo gresia bauda nuo 90 iki 300 eurų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį. Taip pat pareigūnai primena, kad kapinės yra sakralinė vieta, todėl vogti jose šventvagiška, ir ragina žmones būti visuomeniškiems, o turint informacijos apie vagystes nedelsiant informuoti policiją.

Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius teigė, kad jam taip pat niekas nesiskundė dėl ilgapirščių siautėjimo kapinėse.

– Pavaginėja kiekvienais metais, tačiau tai būna atskiri atvejai, ne masinės vagystės. Anksčiau būdavo baisiau – žmonės verkdami skambindavo ir skųsdavosi. Kol nepasikeis žmonių požiūris, šita problema egzistuos ir seniūnija čia bejėgė, – mano seniūnas.

Jis prisiminė įvykį, kai sudrausminus močiutę, kuri rovė iš miesto gėlyno našlaites, ši tik nusistebėjo – esą kas čia tokio, juk jai tik 12-os kerelių reikia.

Seniūnas sakė, kad stebėjimo kamerų kapinėse neplanuojama įrengti, ir tuo pačiu paspėliojo, jog smulkias niekšybes gal kas iš asmeninio keršto krečia, gal kleptomanai ar asocialūs asmenys į gėles gviešiasi. O kiekvieno, einančio iš kapinių su maišeliu, juk nepatikrinsi. Jis žmonėms pataria nedėti ant kapo brangesnių daiktų.

V.Žilius paminėjo, kad Papušynės kapinėse tenka spręsti ir kitokią problemą – vairuotojai prie truputį tolėliau esančių kapų stengiasi privažiuoti mašinomis tarsi kokia trasa, mėgsta garsiai klausytis trankios muzikos, pasitaikė, kad įlenkdavo tvoreles. Todėl kapinės darbo dienomis nuo 20 val., o šeštadieniais – nuo 14 val. užrakinamos (sekmadieniais ypatingais atvejais atrakinama). Šią kliūtį įvairiai bandoma apeiti – skambinama ir sakoma, kad atvežė neįgalų žmogų ir būtina įvažiuoti, tačiau atvykus esą paaiškėja tiesa.

Visuomenei naudingą darbą Papušynės kapinėse jau keturis mėnesius dirbanti Virginija T. apgailestavo, kad gyventojų patogumui laisvam naudojimui iš skirtų dvidešimties laistytuvų šiuo metu telikę du. Jos pastebėjimu taip pat akiplėšiškai įvažiuojama į kapines, tingima paeiti keletą žingsnelių.