LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Devyniasdešimtmetis Kalnaberžės kaimo gyventojas Algimantas Bobinas stojo į kovą su savo kaimynais. Dėl ko senoliui neįtinka kaimynai? Ogi todėl, kad jis kaltina juos užgrobus dalį žemės.
Šią žemę senjoras vadina šventa, mat ji priklausė didžiajam Rusijos reformatoriui Piotrui Stolypinui, kuris netoliese turėjo ir dvarą. Senolio tėvelis šią žemę gavo, mat jis buvo partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje dalyvis.
Senjoras A. Bobinas kreipėsi į „Rinkos aikštę“ prašydamas padėti rasti teisybę. Vyriškis plyštančia širdimi ir ašarodamas pasakojo apie patiriamą neteisybę.
„Šioje žemėje aš gyvenu visą savo gyvenimą. Čia ir numirsiu. Čia yra ir mano, ir mano tėvukų sodyba.
Žemės čia turiu nemažai, visos net nenaudoju. Žinoma, dalis žemės užsodinta daržais, dalis yra nedirbamos. Žinote, tokie metai – jau sunku man, labai sunku, o dar ta neteisybė... Visai sveikatą prarasiu“, – ašaroja vyriškis ir prideda, kad prie visų nelaimių jis prieš savaitę palaidojo mylimą žmoną ir liko gyventi vienas.
Nesutaria su kaimynais
Paaiškėjo, kad vyriškis nesutaria su savo kaimynais. Jo ir šalia esančių kaimynų žemė „rubežiuojasi“. Senolio teigimu, kaimynai neteisingai išmatavo sklypo ribą ir nuo jo nusavino metrą ar net daugiau.
„Dabar nusavino metrą. O ateityje gali ir daugiau nusavinti. Gal ir mano tvartą visą nusavins, ką aš galiu žinoti.
Jie eina ir eina į mano pusę, spaudžia mane. Negi jiems tos žemės mažai, juk vis tiek nieko nesodina, žemė dirvonuoja“, – dėstė senjoras.
Užuojautos nesulaukė
Kalnaberžietis teigė kreipęsis ir į valdiškas institucijas, tačiau ir ten esą užuojautos nesulaukė.
„Jie man aiškina, kad aš jau senas ir man tos metro žemės nebereikia. Jie sako: „Ką tau dar žemės mažai?“ Na, aš žemės turiu sočiai, bet ne tame esmė.
Esmė ta, kad aš noriu rasti teisybę. Aš kovoju už teisybę, o ne dėl kažkokių pinigų ar ko. Man visko užtenka, senatvėje noriu tik teisybės“, – paaiškino A. Bobinas.
Žemė – šventa
Netrukus paaiškėjo, kodėl dėl tokio nedidelio žemės lopinėlio senjoras tokius kryžiaus žygius eina.
Pasirodo, jis šią žemę laiko kone šventa, mat kadaise ji priklausė didžiajam Rusijos reformatoriui Piotrui Stolypinui, kuris netoliese turėjo ir dvarą.
Senolio tėvelis šią žemę gavo, mat jis buvo partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje dalyvis.
„Tėveliui šią žemę davė, nes jis kovojo už teisybę, nes jis buvo partizanas ir kovojo už Lietuvą. Todėl man ši žemė yra brangi.
Sovietai šios žemės man neatėmė, tai laisva Lietuva atims. Aš to neleisiu.
Man ši žemė yra šventa ir aš dėl jos kovosiu. Aš turiu visus dokumentus, viską galiu įrodyti, čia juk ne nesąmonės surašytos, o teisybė“, – ryžtingai kalbėjo devyniasdešimtmetis.
Galioja įstatymai
Visgi, laisvoje Lietuvoje galioja įstatymai. Senoliui nori ar nenori, reikės kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybę ar Nacionalinę žemės tarnybą. Jei ir šios institucijos nepadės, santykius su kaimynais dėl žemės teks aiškintis teisme.
„Pažymime, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“, – paaiškina Nacionalinė žemės tarnyba.
Senoliui reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, o ši pagal gautą skundą atliktų Žemės sklypo naudojimo kontrolę, vadovaudamasi oficialioje šalies duomenų bazėje – Nekilnojamojo turto registre ir kadastre – įregistruotais duomenimis.
Kalnaberžietis A. Bobinas į šią tarnybą kreipsis artimiausiomis dienomis.
Dimitrijus KUPRIJANOVAS
