Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaliningradas lietuvius grūda į pogrindį

Kaimyninėje Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje vis dar gyvena apie 11 tūkst. lietuviškai šnekančių žmonių. Deja, pastaraisiais metais jų situacija tapo nepavydėtina: uždaromos lietuviškos organizacijos, uždrausta mokyklose dėstyti lietuvių kalbą.

Teko bėgti

Kaliningrado krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis iš Kaliningrado pasitraukė prieš keletą metų. Žodis „pasitraukė“ greičiausiai neapibūdina tikrosios situacijos. Ne kartą dėl savo pažiūrų ir viešų pareiškimų baustas vyras po paskutinio sulaikymo neteko ir savo asmens dokumentų. Į gimtąją Lietuvą jis buvo priverstas bėgti per tą patį Lieponos upelį, kuriuo kadaise mūsų šalį paliko prezidentas Antanas Smetona.

„Laimei, lietuvių pasieniečiai į šią situaciją pažiūrėjo geranoriškai ir mane praleido. Tuo metu pasienyje dar nebuvo koncertinos, tad galėjau lengviau kirsti sieną. Dabar tą padaryti būtų beveik neįmanoma“, – sakė S.Šamborskis.

Dar prieš pasiryžimą visam laikui grįžti į tėvynę, jis čia perkėlė ir savo šeimą. Vyras nujautė, kad jei laiku nepaliks Kaliningrado srities, su juo gali būti susidorota. Nepaisant to, kad grįžo į Lietuvą, nuo 1989-ųjų su pertraukomis Kaliningrado srities lietuvių bendruomenei vadovaujantis Sigitas savo pareigų neatsisakė. Jis ir dabar nuolat bendrauja su už sienos gyvenančiais tėvynainiais, padeda spręsti jų problemas.

Pats S.Šamborskis baigęs mokyklą Lietuvoje į Kaliningrado sritį, kurioje gyveno keletas jo giminaičių, išvyko studijuoti. Čia jis sulaukė ir Lietuvos nepriklausomybės, buvo vienas iš lietuvių bendruomenės steigėjų, vadovavo Sąjūdžio grupei Sovetske, kūrė Lietuvių kultūros draugiją.

„Atrodo, kad galėčiau dabar ramiai gyventi Lietuvoje, tačiau kai pažįsti bent 4 tūkst. aktyvių bendruomenės narių, esi pakankamai artimas su jais, niekaip negali likti abejingas jų problemoms. Daugybė lietuvių kilmės asmenų nori palikti Kaliningradą ir ieško būdų, kaip tai padaryti. Bet dabartinėmis sąlygomis tai gana sunku“, – sakė S.Šamborskis.

Blogėjanti padėtis

Pasak Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės pirmininko, Putinas jau seniai yra davęs nurodymą suvaržyti šiame krašte gyvenančių lietuvių, lenkų ir vokiečių judėjimą, laisves bei teises. Jau ne vienus metus persekiojamos įvairios tautinių mažumų organizacijos. Pavyzdžiui, lietuvių draugijos po truputį pradėtos išregistruoti nuo 2004 metų, o patys lietuviai imti vaizduoti kaip priešai.

„Galima sakyti, kad jau 18 metų kenčiame represijas. Visgi šiais metais galutinai buvome nugrūsti į pogrindį: pavasarį panaikintos visos 28 lituanistinės mokyklos, išvaikyti prie šių mokyklų ir kultūros centrų glaudęsi vaikų ansambliai. Iki šių metų jie buvo gana aktyvūs. Pavyzdžiui, Dobrovolsko lietuvių vaikų folkloro ansamblis „Malūnėlis“ neseniai laimėjo pirmąją vietą Kaliningrado srityje vykusioje atrankoje ir turėjo vykti į visos Rusijos folkloriadą. Visgi jam nebuvo leista to padaryti. Apskritai, „Malūnėliui“ uždrausta net rinktis į repeticijas. Dabar Kaliningrade oficialiai nelikę nė vienos lietuviškos organizacijos. Visos jos jei ir veikia, tai daro nelegaliai“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, blogėja ir lietuvių jaunuolių, kurie šaukiami į armiją, vežami į Ukrainą ir verčiami kariauti, padėtis. S.Šamborskio teigimu, jau yra ir nemažai kare žuvusių tautiečių.

„Šiandien Kaliningrade gyvena per 11 tūkst. lietuviškai kalbančių asmenų. Dar bent dvigubai tiek yra žmonių, kurie turi lietuviškų šaknų. Kokia jų ateitis? Labai prasta! Jie privalo kuo greičiau iš ten trauktis, nors tą padaryti gali būti labai sunku. Iš tikrųjų žmonės norėtų grįžti į Lietuvą, bet tam nesiryžta, nes reikėtų čia viską pradėti nuo nulio. Daugelis jau neturi ir pas ką grįžti. Be to, anksčiau lietuviai į Lietuvą keliaudavo su turistinėmis vizomis, o dabar jau net to padaryti neįmanoma“, – niūrią tautiečių situaciją aptarė Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės pirmininkas.

Ant pilietinio karo slenksčio

S.Šamborskio žiniomis, kenčia ne vien Kaliningrado srityje gyvenantys lietuviai ar kitų tautinių mažumų atstovai. Nepavydėtina padėtis ten susiklosčiusi ir tikriesiems Rusijos piliečiams. Jis atkreipė dėmesį, kad tiek Kaliningrade, tiek likusioje Rusijoje gyvenantys žmonės yra atsidūrę informaciniame vakuume, mat tam tikri socialiniai tinklai yra užblokuoti, sunku pasiekti tikrą informaciją.

„Šį rudenį turėjo vykti daugybė miestelių švenčių, įvairių renginių, tačiau niekas nevyksta. Žmonės neina. Vieni neturi pinigų, kitiems šiaip nėra nuotaikos. Beveik visi turi giminaičių, kovojančių Ukrainoje. Į šią šalį iš Kaliningrado srities išvežta apie 10 tūkst. jaunuolių. Karstai su jų palaikais nuolat keliauja atgal. Jei karo pradžioje dalis gyventojų dar turėjo iliuzijų dėl imperinės Rusijos atkūrimo, dabar jau ir jie mato tikrąją padėtį. Žmones pamažu apima neviltis. Valdiškose įstaigose jau vėluoja atlyginimai, padidėjusi priespauda, žmonių persekiojimai. Gyventojai nebegali pasitikėti net vieni kitais, išaugę skundimų skaičiai. Nuolat palaikau ryšį su ten gyvenančiaisiais, tad žinau, kad atmosfera ten tikrai nekokia. Visgi Kaliningrado srityje nuotaikos dar bent šiek tiek geresnės nei didžiojoje Rusijoje“, – teigė S.Šamborskis.

Jis prognozavo, kad Rusijoje dėl augančio žmonių nepasitenkinimo greitu metu gali kilti pilietinis karas. Vyras taip pat svarstė, kad jei Rusija visgi pradėtų byrėti, Kaliningrado sritis greičiausiai nuo jos atsiskirtų ir taptų savarankiška valstybe arba kurios nors kitos šalies dalimi.

„Ar kas nors prieš 100 metų galėjo pagalvoti, kad mes galime atsiimti Klaipėdos kraštą? Tikiu, kad ir šiais laikais valstybių sienos gali būti perskirstytos. Pasaulis dabar yra ant išprotėjimo ribos, tad nieko nėra neįmanomo“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis teigė, kad prasidėjus karui Ukrainoje sumažėjo ir Kaliningrado srities kariniai pajėgumai. Vyro žiniomis, Lietuvos pasienyje yra dislokuota tik dalis raketų, o visa kita karinė amunicija išvežta į Ukrainą.

„Manau, kad bent jau šiuo metu baimintis grėsmės iš Kaliningrado pusės tikrai nereikia. Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių pajėgumai – nepalyginamai didesni. Rusija tikrai nedrįstų pradėti puolimo, ypač žinant, kiek nuostolių jie patiria Ukrainoje“, – svarstė S.Šamborskis.

Rekomenduojami video