Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kalgraužių teršalai prezidentūrai parūpo labiau nei savivaldybei

Grėsmė, kad beveik prieš keturis dešimtmečius iš pajūrio atvežti ir Kalgraužių miške buvusiame karjere palaidoti teršalai gali užteršti Laukžemės apylinkių gyventojų šulinius, Prezidentūrai atrodo didesnė nei rajono valdžiai. Tačiau imtis konkrečių veiksmų jai bent jau sumažinti, kol kas niekas neketina.

Teršalai nestovi vietoje

Pirmadienį vyko Prezidentūros, Aplinkos ministerijos, Generalinės bei Kretingos miškų urėdijų ir Kretingos rajono valdžios atstovų nuotolinis pasitarimas dėl ekologinės problemos Kalgraužių miške, kurią iššaukė dar 1981 m. įvykusi tanklaivio „Globe Asimi“ avarija.

Kiek tada buvo atgabenta naftos produktais užteršto pajūrio smėlio, vis dar spėliojama. Akivaizdu tik tai, kad teršalai po truputį skverbiasi gilyn į gruntą.

Baimintis, jog jie gali pasiekti gruntinius vandenis ir užteršti gyventojų vandens šulinius pradėta jau prieš keletą metų, buvo daromi gręžiniai, atliekami tyrimai. Pernai irgi mėginta išsiaiškinti, kaip klostosi situacija. Nustatyta, jog teršalai jau pasiekė šešių metrų gylį.

Žiūrės, kas bus toliau

Pirmadienį įvykusiame Prezidentūros, Aplinkos ministerijos, Generalinės bei Kretingos miškų urėdijų ir Kretingos rajono valdžios atstovų nuotoliniame pasitarime nuspręsta dar palaukti ir atlikti monitoringą. Kitaip tariant, pasižiūrėti, kas bus toliau.

Grėsmingą ekologinę problemą Kalgraužių miške iššaukė dar 1981 m. įvykusi tanklaivio „Globe Asimi“ avarija.

Pasak mero Antano Kalniaus, šią vasarą planuojama vėl daryti tyrimus ir aiškintis, kokį dabar plotą bei gylį apima teršalų telkinys.

„Jei tyrimai parodys, kad jis plečiasi arba atsiras priežasčių labiau sunerimti, bus iš naujo diskutuojama, kokių priemonių reikia imtis, kaip telkinį uždengti, kad naftos produktai neatsirastų paviršiuje. Apie teršalų išvežimą kol kas nekalbama“, – „Švyturiui“ teigė meras, guosdamasis, jog panašių sovietmečiu palaidotų teršalų vietų Lietuvoje yra daugiau.

Pamatyti grėsmę sutrukdė karantinas

Didelės bėdos dėl Kalgraužių miško teršalų nemato ir Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Pasak jos, šių metų vasarį buvo mėginama patikrinti arčiausiai telkinio esančių sodybų šulinius. Tačiau patikrinti pavyko tik du šulinius iš penkių numatytų.

„Dviejuose patikrintuose šuliniuose angliavandenilinis rodiklis buvo toks mažas, kad net nesiekė ribos, nuo kurios jau galima apskaičiuoti teršalų koncentraciją. Liko nepatikrinti dar trys šuliniai, priklausantys vienam gyventojui, kaimo turizmo sodybai ir įmonei, kuri anksčiau rengdavo vaikų vasaros stovyklas. Tai padaryti sutrukdė prasidėjęs karantinas“, – sakė R.Beniušienė.

Ramu prieš audrą?

Laukžemės gyventojai kol kas jaučiasi ramūs. Gyvenvietė nuo teršalų telkinio nutolusi apie 4-5 kilometrus. Pasak Laukžemės kaimo bendruomenės pirmininkės Aidos Mikutienės, į požeminius vandenis patekę teršalai galėtų užteršti nebent tris šulinius, nes jų daugiau gyvenvietėje nėra. Beveik visos Laukžemiškių sodybos naudojasi centralizuotu vandentiekiu.

Kas gali nutikti, jei teršalų telkinio išsiplėtimo ar skverbimosi į gruntinius vandenis sustabdyti nepavyktų, Laukžemės gyventojai vargu ar įsivaizduoja. Vien todėl, kad informacija apie grėsmingą padėtį Kalgraužių miške juos pasiekia tik per žiniasklaidos priemones. Anot A.Mikutienės, apie jokias apsaugos priemones, kurių imasi valdžia, niekas neinformuoja.

Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys „Švyturiui“ teigė, jog šulinių vandens tyrimai buvo daromi, tačiau teršalų nerasta. Naftos produktais užteršto grunto telkinys dabar apjuostas įspėjamąja juosta.

Gaila pinigų?

Neabejojama, jog užteršto grunto iškasimas ir išvežimas utilizuoti būtų efektyviausia priemonė. Tačiau tai kainuotų. Vienų specialistų nuomone, reikėtų milijono eurų, kiti galvoja, jog gali prireikti ir kelių milijonų.

Kita vertus, sudėtinga apskaičiuoti kainą, kai iki šiol net nėra nustatytas palaidotas užteršto grunto kiekis. O kol valdžia diskutuoja apie monitoringą bei planuoja dar kartą atlikti tyrimus, teršalai po truputį skverbiasi vis arčiau gruntinių vandenų. Jei ir ši vasara bus karšta, kaip ir praėjusios, tikėtina, jog šis procesas dar pagreitės.

Savivaldybės reikalas – tik informuoti

Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė „Švyturiui“ teigė, jog Savivaldybės reikalas yra informuoti Aplinkos ministeriją apie Kalgraužių miško problemą. Tai esą ir buvo padaryta.

„Ekstremalių situacijų komisija buvo nusprendusi pakviesti Aplinkos ministerijos atstovus, tačiau prasidėjus karantinui to padaryti nepavyko. Teršalų Kalgraužių miške problemos sprendimas yra ne rajono Savivaldybės, o šalies valdžios reikalas“, – tvirtino J. Girdvainė.

Rekomenduojami video