Gigantiški projektai, pristatomi su pompastika, suryjantys krūvas pinigų ir paskui sprogstantys it balionai – anokia naujiena. Elektrinių, stadionų, lietuviško traktoriaus kūrimo entuziastai žvaliai sučiaumoja mokesčių mokėtojų pinigus galimybių studijoms, projektų paruošiamiesiems darbams, o paskui tyliai nusimuilina. Dabar lyg miražas dykumoje mirguliuoja Kaišiadorių oro uosto statyba.

Kaip jau rašė „Valstiečių laikraštis“, Kaišiadorių rajono savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos planuose dar praėjusių metų pabaigoje buvo net 12 000 hektarų ploto oro uostas. Toks monstras, kaip juokavo oro susisiekimo specialistai, turėtų nukonkuruoti ir Pekiną, ir Dubajų. Ką jau kalbėti apie tai, kad jis uždarytų visus keturis dabar veikiančius tarptautinius Lietuvos oro uostus. Turbūt mirtis lauktų ir Varšuvos, Rygos, Talino, Minsko oro uostų. Gal net Helsinkis ir Stokholmas taptų tik Kaišiadorių gigantą aptarnaujančiomis aikštelėmis.

Šaunuolis meras

Įdomu tai, kad prieš gerą mėnesį prie aktyvaus šios idėjos propagavimo prisijungė ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Mat naujienų agentūros BNS kanalais šios mokslo šventovės komunikatorė Rimgailė Dikšaitė išplatino glamūrinį Kaišiadorių mero Vytenio Tomkaus pašlovinimui ir populiarinimui skirtą interviu su juo pačiu. Jį perspausdino ne viena žiniasklaidos priemonė.

Straipsnis vadinasi „Turime didžiuotis jaunąja karta, jai netrukdyti ir jeigu galime – truputį padėti“. Tik apie tą jaunąją kartą VDU baigęs meras pro forma užsimena vienoje (paskutinėje) teksto pastraipoje. Visa kita skirta V.Tomkaus tobulo gyvenimo kelio, talentingos veiklos ir genialių idėjų liaupsinimui. Tarp pastarųjų garbingą vietą užima V.Tomkui priskiriamas sumanymas statyti oro uostą-gigantą. Tad ši vizija jau pašlovinta ir universiteto vardu.

Paklausta, kiek VDU absolventams ar pačiai mokslo įstaigai kainuoja tokia panegirika ir ar tai nėra dalyvavimas politinėje kampanijoje, komunikatorė R.Dikšaitė atsakė: „Kaišiadorių meras yra universiteto absolventas. Į jį, kaip ir į bet kurį kitą absolventą, kreipėmės papasakoti savo istoriją. Neskirstome absolventų pagal jų užimamas pareigas į lygius ir lygesnius, jų pasirinktas profesinis kelias nereiškia, kad jie neturi galimybės dalintis savo mintimis, patirtimi ar įžvalgomis. Politinėse kampanijose universitetas nedalyvauja. Į BNS universitetas talpina daugelį su universitetu susijusių naujienų. Jei Jums aktuali reklama kuriame nors iš šalies portalų, būtų tikslinga kreiptis į atitinkamus jų skyrius – universitetas šios informacijos nežino.“

Nesiimsime svarstyti, kiek toks politikų ir jų abejotinų idėjų adoravimas dera su akademine etika. Galima manyti, kad tai pragmatizmas – straipsnis pasirodė tuo metu, kai visos aukštosios mokyklos bet kuria kaina bando pasigirti, kad norintieji studijuoti rinktųsi būtent jas. Jei V.Tomkus tuo išradingai pasinaudojo, dera jį pagirti už išradingumą.

R. Dovydėno pieš.

Apetitai sumenko

Tada numatytas oro uosto plotas sukėlė rimtų įtarimų, kad ketinama tiesiog nusavinti kuo daugiau žemės, kurioje vėliau būtų galima kurti kokias nors laisvas ekonomines zonas arba kitokius objektus. Mat nelabai kas patikėjo, jog gigantiškajam oro uostui pateisinti bus pakankamai skrydžių. Nebent amerikiečiai čia perkeltų savo naują kosminę programą.

Kaišiadorių rajono ūkininkams sunerimus dėl oro uosto statybai reikiamų žemių, specialistams ironiškai pagūžčiojus pečiais, žiniasklaidai pakritikavus, apetitai ėmė ir kažkaip sumenko, tačiau žemdirbių nenuramino ir dabartiniai planai. Kaišiadorių rajono savivaldybė sumažino šiam amžiaus projektui rezervuojamą plotą nuo 12 000 iki 1 800 hektarų, tačiau ūkininkai nenurimsta, nes yra palikti nežinioje.

Rajone ūkininkaujantis Jonas Juodis, kurio keli šimtai hektarų patenka į plotus, numatytus oro uostui ir jo infrastruktūrai, „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad sumažėjęs apetitas bet kada gali vėl išaugti, nes sprendimai priimami kažkam kažkur pasitarus.

„Projekto svarstymai su visuomene vykdomi formaliai. Parenkami vieta ir laikas būna kuo nepatogesni, informacija pateikiama mažomis raidėmis – pasidėti paukščiukui, kad va – svarstėme, informavome. Imituojama demokratija. (...) Kam tas oro uostas čia išvis reikalingas, kai yra tiek Vilniuje, tiek Karmėlavoje – pusvalandžio atstumu nuo tų pačių Kaišiadorių? Greičiausiai čia tiesiog reikia žemių kokiam nors kitam verslui“, – piktinosi J.Juodis.

Ūkininkas su šeima dirba 600 hektarų netoli Žaslių. Jis nuogąstauja, kad investicijoms gali iškilti grėsmė. „Tam plotui turim įsigiję techniką, saugyklas grūdams ir bulvėms sandėliuoti, šaldymo įrangą, bet jei čia vyks tokios statybos, mums niekas nebus reikalinga“, – sako J.Juodis, kurio neįtikina raminimai, jog viskas bus dar negreit ir ūkininkams valdžia kompensuos nuostolius. Žemių rezervaciją jis vertina kaip tarp privataus buto durų įkištą kerzinį batą.

Pasakoja apie investicijas

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras V.Tomkus ramina. Savo išreklamuotą idėją jis gina, bet kalba ir apie kitas investicijas. „Pradinis sprendinys buvo bendrajame plane numatyti didelį plyno lauko investicijų arealą, kuriame būtų daugiau laisvės valstybei ieškant ir pasirenkant teritoriją oro uostui, atsižvelgiant į kraštovaizdį, vietos gyventojų poreikius, saugotinas teritorijas ir panašiai. Taip pat plyno lauko investicijų areale buvo numatoma galimybė plėtoti pramonės ir sandėliavimo objektų statybą, kitaip tariant, kurti savotišką laisvąją ekonominę zoną ar technologijų parką. Tačiau po diskusijų su vietos gyventojais ir ūkininkais plyno lauko arealo idėjos, pramonės ir sandėliavimo objektų plėtros buvo atsisakyta, o teritorija galimo oro uosto paieškoms susiaurinta iki 1 800 ha“, – aiškino meras „Valstiečių laikraščiui“.

Ekonominis projekto prasmingumas, pasak mero, iš dalies yra atspindėtas Lietuvos Respublikos strateginio plano poveikio aplinkai vertinime (LRBP SPAV), kuriame greta kitų valstybei reikšmingų projektų analizuojama ir naujojo oro uosto projekto įtaka tokiems reikšmingiems ekonominės- makroekonominės raidos komponentams kaip darbo rinka. „Šios studijos 267 p. skelbiama, kad įgyvendintas projektas prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo, o tai itin reikšminga, kai kalbame apie Kaišiadorių rajono savivaldybės plėtrą ir jos gyventojų gerovę. (...) Dėl tolimesnių projekto studijų sprendimus priims Vyriausybė ir Seimas, kurių iniciatyva ši idėja gimė ir toliau yra nagrinėjama“, – pasakojo V.Tomkus.

Kol kas svarbiausias sprendimas buvo priimtas šių metų birželio 4 d., kai Seimas balsavimu pritarė LRBP koncepcijos II alternatyvai, kuri, kaip matyti iš pateikto šaltinio, numato naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno statybos galimybes.

Paprasčiau vystyti Karmėlavą

Algimantas Raščius, 1996–2017 m. buvęs Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ekspertinės grupės narys, priklausantis Lietuvos aviacijos veteranų federacijos valdybai, teigia, kad tokio oro uosto projektas labai abejotinas – kaip ir manipuliacijos rezervuojant žemes galimai jo statybai. Pasak A.Raščiaus, daugiau nei prieš 15 m. Vyriausybė sukūrė specialistų grupę parengti rekomendacijas, kaip nustatyti šalies oro uostų vystymo kryptis. Šie pasiūlymai esą buvo pateikti, nagrinėtas ir naujo oro uosto statybos prie Elektrėnų klausimas. Dauguma komisijos narių pasisakė už tai, kad tikslingiausia plėtoti Karmėlavos oro uostą. Buvo pateiktas detalus šio oro uosto išvystymo planas, numatantis antrojo kilimo-tūpimo tako įrengimo bei transporto infrastruktūros tobulinimo pasiūlymus.

„Šiuo metu Lietuvoje yra keturi tarptautiniai oro uostai. Šiaulių oro uostas turi vieną ilgiausių kilimo-tūpimo taką regione. Kodėl jo nevertiname? Juk modernizavus keleivių terminalą ir atidarius keletą reisų galėtume surinkti ir Latvijos keleivius, kaip tai daro Palanga. Jau dabar esančių keturių oro uostų Lietuvai per daug. Gal jų ir nebus per daug, jeigu artimiausiu metu automobiliai pradės skraidyti. Kaip bebūtų skaudu, Vilniaus oro uostą dėl triukšmo būsime priversti uždaryti arba stipriai apriboti skrydžių skaičių. Galbūt tai neįvyks, jeigu bus drastiškai sumažintos triukšmo normos. Todėl Karmėlavos išvystymo perspektyvos yra pačios realiausios. Nežinau, ar kas nors pasikeitė naujų aerodromų ir oro uostų projektavimo srityje, bet norint parinkti kilimo-tūpimo taką, reikia pirmiausia nustatyti vadinamąją vėjų rožę, tai yra, vyraujančią vėjo kryptį. Tako ilgis – 4 000 metrų, reikia dviejų takų. Ar ruošdami projektą pagalvojote apie tai, į kurią pusę tiesime taką? Dar vienas aktualus klausimas: palei kilimo-tūpimo taką yra apsauginės zonos, kuriose galima statyti tik tam tikro aukštingumo statinius. Pirmiausia turėtų būti atlikta išankstinė studija, ir tik tada bandoma rengti plano projektą. Kitaip gali atsitikti kaip su Vilniaus antrojo kilimo tako žemės rezervacija. Žemė plane rezervuota, o kilimo-tūpimo tako nepastatysi, nes pakilęs pataikai į Baltarusiją, o ten dar ir Astravas... Kaip sakė vienas Vilniaus metro sąjūdžio kūrėjas: vystom Karmėlavą, o aš įsipareigoju metro nuo Seimo iki Karmėlavos nutiesti. Tarp kitko, „Rail Baltica“ planuoja sujungti Kauną su Vilniumi. Tad planus būtų logiška derinti ir prie šio fakto, o ne kažką burti, rezervuoti bei erzinti žmones – ūkininkus ir kitus“, – sakė ekspertas „Valstiečių laikraščiui“.

Galutinis sprendimas dėl naujo oro uosto statybos turėtų būti priimtas maždaug 2022 metais. Galbūt Kaišiadorių rajono savivaldybės mero vizija būtų judėjusi į priekį gerokai sparčiau, jei susisiekimo ministro poste būtų išlikęs didelis šio sumanymo entuziastas Rokas Masiulis. Dabartinė ministerijos vadovybė tokio entuziazmo nerodo, bet Kaišiadorių savivaldybės vadai, kaip matome, laikosi savo. Nors tiek Kaišiadorių rajono meras, tiek Susisiekimo ministerija vienu balsu tvirtina, kad kalbėti apie konkrečius skaičius dar anksti, viešojoje erdvėje jų jau atsiranda. Antai prieš dvejus metus portalo „Delfi“ paskelbtame interviu su Lietuvos oro uostų direktoriumi Mariumi Gelžiniu buvo paminėta, kad šis projektas gali kainuoti apie 1 milijardą eurų.