Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip mūsų gyvenimas gali pasikeisti artimiausiomis savaitėmis

Karantino pabaigos dar teks palaukti. Vyriausybė nusiteikusi pratęsti visuotinį karantiną iki gegužės 11-os dienos. Tiesa, laisvės turėtų atsirasti šiek tiek daugiau. Galbūt pradės veikti kirpyklos, lauko kavinės, muziejai, bibliotekos. Kalbama ir apie planinių operacijų sugrįžimą, ir apie darželius, kurių likimas spręsis gegužės mėnesį. Kaip gali keistis mūsų kasdienybė artimiausiomis savaitėmis?

Antradienį Vilniaus centre automobilių kolonoje važinėjosi ir garsiniu signalu intensyviai naudojosi pasipiktinę vilniečiai. Susibūrę gyventojai reikalavo, kad karantinas Lietuvoje būtų atšauktas.

Kantriai namie išsėdėti negalintiems ir dėl karantino pyktį liejantiems gyventojams, panašu, teks nusivilti. Vyriausybė trečiadienį žada pratęsti visuotinį karantiną.

 „Vyriausybės posėdyje bus klausimas svarstomas. Yra siūlymas pratęsi iki Gegužės 11-os dienos“, – pasakė premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybė taip pat turėtų apsispręsti, kaip karantino metu atrodys išlaisvintos grožio paslaugos, lauko kavinių veikla, planinės operacijos, planinės procedūros gydymo įstaigose, sporto treniruotės lauke, muziejų, bibliotekų lankymas.

Sveikatos apsaugos ministras tikisi, kad sušvelninus karantiną visuomenė įgis imunitetą. „Visa tai ką mes dabar darome atlaisvindami karantino sąlygas gali ir matyt turėtų sukelti tam tikrus bangavimus situacijoje. Tikintis, kad per ilgesnį laiką tos nedidelės bangos leis visuomenei sukaupti kritinį procentą visuomenės, kuris turės įgijęs imunitetą. Tada visuomenės galės atsisakyti visiškai pilnai, visų karantino sąlygų“, – sako ministras Aurelijus Veryga.

Artimiausiu metu dėmesio turėtų susilaukti ir itin jautrus darželių atidarymo klausimas. Nors didžioji dalis ikimokyklinių įstaigų Lietuvoje laikinai uždarytos, miestuose yra išimčių. Sostinėje yra veikiantis darželis, kur prižiūrimi ligoninėse, poliklinikose plušančių medikų vaikai.

Panašūs darželiai veikia ne tik Vilniuje, be ir kituose miestuose. Klaipėdos Lopšelio-darželio „Pingviniukas“ pasakoja, kad ši išimties tvarka taikoma darželio paslauga nėra labai populiari. Čia ji reikalinga tik vienam vaikui. „Mama yra pulmonologas ir jai reikia dirbti. Ne kiekvieną dieną, kada mamai reikia. Vieną savaitę yra pamaina tokia“, – pasakoja Lopšelio-daržerlio „Pingviniukas“ direktorė Sokolova Tatjana Viktorovna.

 Darželių atidarymo klausimas spręsis gegužę. „Greičiausiai tai irgi bus gegužės mėnesio sprendimai ir tikėtina, kad tai bus tam tikra diferenciacija, nes pagal mūsų turimus duomenis, kas penktas darželio darbuotojas patenka į rizikos grupę, vadinasi, net ir atlaisvinus šitą veiklą dalis to personalo negalės būti“, – teigia S. Skvernelis.

Skvernelis ir Veryga nori apsaugoti visus rizikos grupėms priklausančius senus ir ligotus gyventojus. Esą vaikai, kurie gyvena kartu su seneliais, į darželius turėtų sugrįžti vėliau. „Vaikai, kurie gyvena namuose, kur yra rizikos grupės asmenų. Tie kurie gyvena su seneliais, arba gyvena su sunkiai sergančiais žmonėmis tai jie taip pat neturėtų pirmuoju etapu į ugdymo įstaigas pakliūti“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Kol kas tiek Vyriausybė ir savivaldybės laukia ekspertų nuomonės, būtent nuo specialistų rekomendacijų priklausys, kaip atrodys darželių veikla. „Mes tikrai laukiame visada rekomendacijų. Visada Švietimo ir mokslo ministerija išleidžia rekomendaciją, raštą arba įsakymą“, – sako Kauno miesto savivaldybės atstovė Asta Keruckė. Tačiau dalis savivaldybių ateitį planuoja pačios. Vilniaus miesto savivaldybė darželių darbą įsivaizduoja kitaip nei Vyriausybę. Esą darželius būtų galima pildyti pamažu, įtraukiant ne tik medikų šeimas.

„Yra poreikis ir kitų sektorių vaikams. Kalbame apie aptarnaujantį sektorių. Apie prekybininkų vaikus. Apie statutinių pareigūnų, kurie visą laiką dirba. Socialinių darbuotojų. Kiek yra dirbančių tėvų, kiek abudu tėvai dirba“, – pasakoja Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Tiesa, dalis specialistų prognozuoja, kad dalis Vyriausybės reikalavimų gali būti neįgyvendinami. Anot profsąjungų, neleidus dirbti vyresniems pedagogams, dalyje miestų jaunų darbuotojų esą gali tiesiog pritrūkti. Savivaldybės baiminasi, kad šeimos gali bandyti nuslėpti, ar jų namuose kartu su mažamečiais gyvena ir jų seneliai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad ne visos baimės pagrįstos, o reikalavimai bei rekomendacijos dar tik kuriamos. „Abi ministerijos nemano, kad čia turėtų būti greitas ir masinis reiškinys tam sugrįžimui. Turėtumėm grįžinėti lėtai. Pirmiausiai vaikai turėtų būti ir mažesnėse grupėse, ir turėtų tam tikras atstumas tarp jų būti. Tas sugrįžimas bus kėblokas“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas. Dienos šviesą išvys tik tiek reikalavimai ir rekomendacijos, kurios bus praktiškai įgyvendinamos. Su savivaldybių atstovais priemonės išsamiai bus aptarinėjamos ketvirtadienį.

Karolis Klikna

Rekomenduojami video