Pasaulyje plintant koronavirusui auga ir lietuvių nerimas. Specialistai ramina, kad panikuoti tikrai neverta, nes Lietuvoje kol kas nėra nustatyta pavojingos ligos atvejų, ir primena, kada ir kur ieškoti pagalbos esant reikalui bei kam to daryti tikrai nereikia. Vis dėlto koronaviruso mirtingumas 30 kartų didesnis nei gripo – 3 procentai. „Valstiečių laikraštis“ kalbina Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) direktorę Rolandą Lingienę.

Rolanda Lingienė

Tai ko labiau bijoti – gripo ar koronaviruso? Ar tiesa, kad pastarasis gali išplisti ir Lietuvoje?

Taip, nes nei virusai, nei bakterijos valstybių sienų nebijo. Galimybė, kad virusas gali būti įvežtas į Lietuvą per užkrėstą asmenį, yra reali ir apie tai reikia kalbėti. Tačiau svarbiausia yra ankstyva diagnostika, turi būti kuo greičiau dedamos pastangos nustatyti, izoliuoti ir tinkamai gydyti ligonius. Labai svarbu susekti žmones, su kuriais jie turėjo kontaktą. Žinoma, tiesioginių skrydžių iš Kinijos į Lietuvą nėra. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikto rizikos vertinimo duomenimis, šio viruso įvežimo į Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalis rizika yra vidutinė. Jeigu ES ar EEE šalyse nustatytiems įvežtiniams atvejams laiku bus taikomos griežtos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, tokiu atveju tolesnio plitimo tikimybė bendruomenėje yra vertinama kaip žema.

Kaip galima užsikrėsti šia pasaulį gąsdinančia infekcija?

Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali išprovokuoti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) ar sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) koronavirusines infekcijas. Kinijoje protrūkį sukėlęs koronavirusas yra naujos struktūros, anksčiau jis nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms.

Koronavirusai perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai – artimo sąlyčio metu su sergančiuoju koronavirusine infekcija, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. Yra žinoma, kad naujasis koronavirusas (2019-nCoV) taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui, tačiau šiuo metu dar trūksta epidemiologinės informacijos norint konkrečiai nustatyti, kaip naujasis koronavirusas plinta tarp žmonių. Kai kuriais koronavirusais (SŪRS, ARRS) galima užsikrėsti nuo gyvūnų.

Kokie simptomai pasireiškia – ar panašūs į gripo?

Tai priklauso nuo koronaviruso tipo, tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Jei žmogus nekeliavo į Kiniją, neturėjo kontaktų su šioje šalyje buvusiais asmenimis 14 dienų iki susirgimo, tokiu atveju pajutus šiuos simptomus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei simptomai pasireiškė keliaujant po Kiniją ar grįžus iš jos, ar per dvi savaites po kontakto su žmonėmis, neseniai buvusiais toje šalyje, tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas. Jei simptomai pasireiškia skrendant lėktuvu, nedelsiant informuoti lėktuvo įgulą. Šiuo metu žinoma, kad šis virusas gali sukelti lengvus, į gripą panašius simptomus, ir sunkią ligos formą. Labiausiai pažeidžiami yra asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (hipertenzija, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, diabetu, sutrikus kepenų funkcijai).

Ar egzistuoja gydymas nuo koronaviruso sukeltos infekcijos?

Šiuo metu mokslininkai aktyviai siekia sukurti vakciną nuo šios infekcijos. Europos vaistų agentūra (EMA) bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ieškant veiklių vaistų nuo viruso ir jų derinių. Specifinio gydymo nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.

Kaip galima apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų?

Rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, rankomis neliesti veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), saugiai ruošti maistą (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškusių kvėpavimo takų ligos simptomų, pavyzdžiui – kosulys, čiaudulys.

Ar patartumėte šiuo metu keliauti į Kiniją?

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija dėl naujojo koronaviruso rekomenduoja laikinai nevykti į šią šalį. Keliautojai, kuriems kelionės metu ar 14 dienų laikotarpiu po jos atsirado į gripą panašių simptomų, turi nedelsdami skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Keliautojams, planuojantiems lankytis Uhane, rekomenduojama vengti turgaviečių, kuriose yra parduodama šviežia mėsa, žuvys ir kitos greitai gendančios prekės, ar kitose vietose, kuriose yra gyvų ar negyvų gyvūnų. Svarbu vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač su tais, kuriems pasireiškė respiracinių simptomų (kosulys, skrepliavimas ir t. t.). Patariama laikytis tinkamos rankų bei maisto higienos, vengti sąlyčio su gyvūnais, jų išskyromis. Dėl įsibėgėjusio gripo sezono keliautojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo likus ne mažiau nei 2 savaitėms iki kelionės.

Ar saugūs siuntiniai, atsiunčiami iš Kinijos?

Šiuo metu nėra įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas per daiktus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria netaikyti apribojimų prekių judėjimui.

Neatsakingi gandai

Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius

Tai labai rimta infekcija, bet nėra taip, kad kažkas bando kurti apokaliptinius scenarijus, jog vos ne visi išmirsime, ir pan. Tai yra neatsakinga. Mirštamumas nuo šio viruso toks pat kaip ir nuo kokliušo, kaip ir nuo daugybės kitų ligų, tik problema ta, kad tai yra naujas virusas, visi žmonės imlūs, vakcinos ir specifinio gydymo kol kas nėra, nors šia kryptimi dirbama labai intensyviai. Pasaulis tapo labai mažas ir mes sudarėme galimybę atgimti senoms ligoms, atsirasti naujoms – SARS, MERS, ŽIV, dabar turime naują koronavirusą. Pirmiausiai žmonėms reikia pasakyti, kad nebūtų panikos, nes kol kas Lietuvoje nėra nustatytas nė vienas koronaviruso atvejis.