Kartais gyvenime būna ir taip: kol sugyventinių pora gyvena kartu, jie net didžiuodamiesi aplinkiniams pristato savo gyvenimo draugą ar draugę ne tik todėl, kad tai yra tiesa, bet dar ir todėl, kad ne paskutinėje vietoje būna noras parodyti, jog turi antrąją pusę – nėra vienišius. Bet kai sugyventinių pora išyra, geruoju vienas kitą mini retai. O būna dar ir taip, kad buvusius poros santykius vienas iš sugyventinių linkęs išvis kategoriškai neigti – dažniausiai tada, kai jis teisiamas dėl kito poros nario nužudymo.

Žudiko vardas, bausmė

Kodėl sugyventinio ar sugyventinės nužudymu kaltinamas asmuo turi tikslą nuneigti buvus artimą jų ryšį, visai suprantama. Baudžiamasis kodeksas (BK) už kito žmogaus nužudymą numato 7–15 metų laisvės atėmimo bausmę, o jeigu nužudytasis buvo šeimos narys – baudžiama griežčiau: nuo 8 metų iki 20 metų įkalinimo arba net ir iki gyvos galvos.

Ar žinojo tokius BK niuansus kėdainiškis bedarbis, kadaise įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą, išsituokęs dviejų vaikų tėvas Arvydas Stundžia (58 m.), atsakytų tik jis pats. Kadaise teistas vyras pastaruoju metu nebeįkliūdavo teisėsaugininkams, tad galėjo ir nelabai žinoti, ką rašo vis naujinamas BK. Juolab kad po sugyventinės Jūratės L. (51 m.) mirties vyras ir į butą atvykusiems medikams, ir policininkams teigė, kad mirusioji – tai jo sugyventinė. Bet kai ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl moters mirties priežasties nustatymo, po teismo medicinos ekspertų išvadų buvo perkvalifikuotas į tyrimą dėl nužudymo, A. Stundžia vis aktyviau pradėjo teigti, kad Jūratė L. buvo tik jo gera bičiulė, sugėrovė, panašaus likimo žmogus ir... kambario nuomininkė A. Stundžios buvusios žmonos bute. Su šia vyras buvo išsituokęs jau prieš keliolika metų, tačiau gana draugiškai bendravo.

Nors ir kaip kaltinamasis neigė buvusį sugyventinės statusą, Kauno apygardos teismas (KAT), išnagrinėjęs šią nužudymo bylą, neseniai paskelbė įrodęs, jog A. Stundžia nužudė ne kambario nuomininkę, o savo sugyventinę, su kuria bendrais abiejų rūpesčiais gyveno bene 6 metus. Ir už šeimos nario nužudymą KAT paskyrė A. Stundžiai įkalinimą 8 metams – tai yra pačią švelniausią bausmę, skirtiną už šeimos nario ar artimo giminaičio nužudymą.

Civilinio ieškinio žudikui dėl Jūratės L. mirties niekas iš šios moters artimųjų nepareiškė, tad šiuo aspektu jis gali laikyti save laimės kūdikiu.

Kol KAT nuosprendis įsiteisės, nuteistasis, paskelbus teismo verdiktą, dar buvo paliktas laisvėje.

Svarbiausia – alkoholis

Bausmės švelnumą lėmė nužudymo aplinkybės.

Tą dieną – 2017-ųjų vasario 24-ąją – į butą Kėdainiuose, kur gyveno A. Stundžia, bičiulių vadinamas Čebureku, su Jūrate L., iš pat ryto atėjo jos brolis Valdas, netrukus užsuko pažįstamas Mykolas, ir abu vyrai su Jūrate L. gėrė atsineštą vyną. Kai tuoj namo grįžo pats Čeburekas, kartu prisėdo ir jis. Buvo ir antras butelis vyno, ir trečias...

Vienu momentu neblaivus Čeburekas pyktelėjo pastebėjęs, kad vienintelė kompanijos moteris geria esą daugiau už vyrus, tad ją subarė. Svečias Mykolas, pajutęs, kad taikios išgertuvės greičiausiai jau baigtos, pasiėmė savo nebaigtą išgerti vyno butelį ir nutarė išeiti. Jūratė L. pradėjo keiktis, pykdama dėl sugyventinio pamokymų, ir jau stojosi išeiti paskui Mykolą, tačiau Čeburekas abiem rankomis stipriai ją stūmė – taip, kad neblaivi moteris nuo smūgio trenkėsi galva į sekciją, nukrito ir pradėjo rėkti greičiausiai iš skausmo.

Nors minėtas svečias Mykolas Jūratę L. užjautė ir pyko ant smurtautojo Čebureko, nes iš Jūratės L. pasakojimų jau daugiau žinojo apie jos kasdienybę su šiuo vyru, tačiau gelbėti moters nepuolė. Išėjęs nekvietė ir policijos pareigūnų.

Po smūgio A. Stundžia, kiek sutrikęs dėl tokios rytinių išgertuvių atomazgos, dar kiek pabuvo bute ir tuoj su Jūratės L. broliu, įsitikinę, kad nelaimėlė kvėpuoja, išėjo į parduotuvę pirkti... vyno. Šį iškart išgėrė prie parduotuvės – numalšino širdies gėlą.

Gaivino jau numirusią

Tuoj į butą parėjęs jau vienas A. Stundžia rado sugyventinę gulinčią toje pačioje vietoje, kur ir buvo palikęs, bet nekreipė dėmesio. Kaip tik tuo metu į butą atėjo Jūratės L. sesuo. Ji nustebo radusi sesę gulinčią ant grindų. Kadangi A. Stundžia paaiškino, jog sugyventinė girta, jos sesuo, tuokart neturėdama daug laisvo laiko, išėjo.

Tuomet A. Stundžia nurengė gulinčios sugyventinės drabužius, apvalė jos kūną drėgnu rankšluosčiu ir pusnuogę paguldė į lovą. Pats savo moterimi daugiau nebesirūpino.

Pavakare į butą vėl atėjo ta pati Jūratės L. sesuo. Susirūpinusi, kad Jūratės būklė nepagerėjusi, ji paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir pasakė, kad sesuo miršta, paaiškino detaliau. Centro darbuotoja pamokė, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą, ir liepė laukti greitosios.

Netrukus, atvykus medikams, paaiškėjo, kad dirbtinis kvėpavimas sesers buvo daromas jau negyvai nelaimėlei, mat ši buvo mirusi jau prieš porą valandų... Medikai iškvietė policininkus, nors nužudymo jie neįtarė. Tiesa, matė mėlynėmis išmargintą nelaimėlės veidą ir kitas kūno vietas, tačiau sprendė, kad ne tokie sužalojimai prišaukia mirtį.

Kaip minėta, A. Stundžia medikams ir policininkams teigė, kad mirusioji – jo sugyventinė, aiškino radęs ją ant grindų, kai grįžęs į butą. Vyrui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Išvežus Jūratės L. kūną iš buto, Čeburekas liko namie vienas.

Jis buvo sulaikytas dvi paras tik po to, kai tyrėjus pasiekė žinia iš ekspertų, jog moteris mirė patyrusi smurtą. Jai buvo nustatyta sunki viršugalvio trauma, kuri, neteikiant operatyvios ir kvalifikuotos medikų pagalbos po kaktomušos su sekcija, per kelias valandas ir prišaukė mirtį.

Smurtauta ir anksčiau

Arvydas Stundžia, tapęs įtariamuoju dėl sugyventinės nužudymo, nes liudytojai nenuslėpė, kad Jūratė L. tąkart trenkėsi į sekciją ne dėl savo kaltės, o stipriai stūmus ją sugyventiniui, savo parodymus kaitaliojo visą laiką, todėl teismas paskelbė jo parodymais negalintis vadovautis.

Teisme A. Stundžia kaltę pripažino iš dalies – esą negerai, kad Jūratė nukritusi, tačiau nužudyti jos tikrai nenorėjęs.

Teismas patikėjo tuo, kad nužudyti nenorėjo, tačiau pabrėžė, jog šis vyras, suvokęs, kad sugyventinei labai blogai, skubiai išėjo iš namų, nors privalėjo kviesti greitąją pagalbą, o ir vėliau, kai moteris jau visai merdėjo, irgi neieškojo jai pagalbos. Visa tai, anot teismo, tolygu tyčiniam nužudymui.

Dar paaiškėjo, kad A. Stundžia prieš savo sugyventinę ranką ne kartą buvo pakėlęs ir anksčiau. Anot liudytojais tapusių būrio nužudytosios artimųjų ir kaimynų, Jūratė L. dažnai vaikščiodavusi sumušta, tik ne visiems ji pasisakydavusi, kad tai sugyventinio darbas. Į policiją dėl to moteris niekada nesikreipė.

Kad Jūratė L. mirė po smurtinių A. Stundžios veiksmų, teismui padėjo nustatyti ir policininkų per ikiteisminį tyrimą slapta užfiksuoti įtariamojo pokalbiai su nužudytosios broliu Valdu. Šiedu tarėsi, kokius parodymus duoti, ko išvis nesakyti, Valdas dar pasakė žinąs, kad Čeburekas ir anksčiau mušdavęs jo seserį Jūratę, o galop Čeburekas paprašė Valdo neliudyti apie kivirčą girtaujant ir apie jo stiprų smūgį Jūratei, po kurio ji trenkėsi į sekciją, bei žadėjo už tai atsilyginti.

Tačiau vėliau nužudytosios brolis, turbūt vedinas sąžinės balso, liudijo tai, kas vyko iš tiesų.

Svetima, nuomininkė?

Visai kitoks pasirodė esąs A. Stundžios sąžinės balsas, ypač kai vyras aktyviai įtikinėjo teisėsaugininkus, jog būrys liudytojų kalba neva netiesą – tvirtina, kad kaltinamasis ir nužudytoji buvo sugyventinių pora. Bet tai liudijo ir Jūratės L. artimieji, ir ne vienas kaimynas, žinojęs apie minėtos poros kasdienybę. „Šie gyveno kartu, nakvodavo tame pačiame kambaryje, dažnai kartu išeidavo „revizuoti“ miesto šiukšlių konteinerių, kartu švęsdavo savo „biznio“ sėkmę su panašaus likimo asmenimis, kartu girtaudavo, kartu visur eidavo, vienas kitą vadindavo sugyventiniu, kai kam nors apie save pasakodavo“, – dėstė savo žinias nužudymo tragedija paženklintos buvusios sugyventinių poros kaimynai. Užtat teismas šiuo atžvilgiu ir nustatė tokią tiesą, kokia žudikui A. Stundžiai yra neparanki.

Liudytojų teigimu, po nužudymo A. Stundžia netrukus pradėjo dažniau ir artimiau bendrauti su savo buvusia žmona, abu kartu apsigyveno. Todėl teisme žmona liudijo buvusio sutuoktinio naudai – tvirtino, kad Jūratė L. išties buvusi tik kambario nuomininkė jos bute, esą net ir už komunalinius patarnavimus abu su A. Stundžia sumokėdavę. Bet juk už komunalinius patarnavimus ir turi mokėti tas, kas bute gyvena... Tad teismui tokios detalės atrodė tik kaip bandymas palengvinti nužudymu apkaltinto vyro dalią.

Irena ZUBRICKIENĖ