Vienas iš aktualiausių klausimų kėdainiečiams – kaip atrodo jų miesto gėlynai. Šį sezoną socialiniuose tinkluose nestigo nepasitenkinimo dėl miesto apželdinimo, o ankstyvą pavasarį savivaldybės atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šis klausimas yra vienas iš labiausiai jaudinančių miestelėnus – gegužės 8 dieną internetinėje erdvėje, savivaldybės socialinio tinklo paskyroje paskelbus apklausą, gyventojai labai aktyviai sureagavo ir vos per keletą dienų į anketos klausimus atsakė 74 asmenys.

Tad savivaldybė nutarė taikyti naują praktiką ir nuo šiol su pačiais gyventojais tarsis, kaip jie norėtų, kad atrodytų miesto gėlynai. Dėl to trečiadienio pavakarę Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis į savivaldybę sukvietė miesto įvaizdžio kūrimui neabejingus kraštiečius į diskusiją su savivaldybės specialistais dėl miesto apželdinimo. Prašyta kėdainiečių išsakyti nuomonę apie miesto želdynus, jų tvarkymą, kalbėta apie tai, kaip miestas turėtų būti apželdintas kitąmet, kad būtų patrauklesnis ir lankomesnis.

Apibendrino kėdainiečių norus

Susitikime gyventojams buvo pristatyta kitų metų miesto apželdinimo vizija, į kurią jau įtraukti ir minėtoje apklausoje dalyvavusių gyventojų išsakyti norai.

Savanoriškoje apklausoje žmonės minėjo, kad reiktų sodinti daugiau daugiamečių augalų. Net 19 procentų respondentų išreiškė tokį pastebėjimą. Taip pat jie pageidavo mieste matyti kuo daugiau ryškių spalvų augalų ir kad jų būtų kuo didesnė įvairovė. 

Daugiausia kėdainiečiai pageidavo populiariausių žydinčių gėlių ir augalų penketuko: tulpių, miskantų, rožių, hortenzijų ir levandų. Taip pat prie dažniau minimų gėlių yra ankstyvojo pavasario gėlė – krokai. Po jų rikiuojasi ežiuolės, narcizai ir bijūnai.

Iš apklausos duomenų galima teigti, kad ypatingai miestiečiams trūksta ryškiaspalvių gėlių anksti pavasarį.

Buvo ir tokių apklausos dalyvių, kurie mieste norėjo matyti petunijas, viksvas, smilgas, begonijas, soruoles, monardas ir viržius.

38,7 procento pasisakė už didesnius gėlynų plotus mieste, už kuo daugiau sodinamų daugiamečių augalų pasisakė 60,2 proc. Ir tik vos vienas procentas pasisakė už tai, kad mieste niekas nesikeistų.

Dalis apklaustųjų mano, kad gėlynų pakanka ir tereikia kokybiškai sutvarkyti esamus, o kiti miestiečiai pateikė ir savo viziją, kur galėtų būti daugiau gėlynų.

Norėtų gėlynų ir prie daugiabučių

Vieni kėdainiečiai teigia, kad miesto centre gėlynų tikrai pakanka, kiti siūlo išsiplėsti į naujamiestį bei sukurti naujus gražius gėlynus prie daugiabučių namų.

Gana racionali mintis buvo išreikšta ir dėl paties daugiabučių kiemų apželdinimo.

Vienas žmogus pasiūlė suplanuoti prie daugiabučių bendrus želdynus ar jų koncepciją, nes dabar anot jo „vos ne kiekvienas butas darosi savo „daržą“.

Kiti pastebėjo, kad gėlynų labiausiai trūksta senamiestyje, parkuose ir miesto centre.

Nepatenkinti senamiesčio apželdinimu

Kaip iš nepalankiai apželdintų dažniausiai buvo minimas senamiestis ir jo aikštės: Didžiosios Rinkos bei Senosios Rinkos. Taip pat senamiesčio teritorijoje esančios Nevėžio upės prieigos. Net 27 procentai pasisakiusiųjų nepatenkinti, kad tose vietose ir net prie bibliotekos nėra  žalumos, medžių, gėlynų ir vazonų su augalais, o paties Nevėžio krantinė irgi neapželdinta.

Kita žmonių dėmesio sulaukusi vietų grupė – visi be išimties parkai.

Daugumai gyventojų pirmiausia kliūva senasis miesto parkas, taip pat per mažai gėlynų yra Vytauto bei Gegučių parkuose ir net prie pasivaikščiojimo takų. Kiti žmonės minėjo net Skongalio parką ir Ramybės skverą.

Vadinasi, kėdainiečiai nori visur ir visada matyti gražų estetišką vaizdą bei išpuoselėtą aplinką. 

Nėra reprezentuojančio akcento

Susitikime dalyvavusio verslininkams atstovaujančio Kėdainių krašto kredito unijos vadovo Egidijaus Žaltausko nuomone, Kėdainiams trūksta miestą reprezentuojančio akcento, kuris įprasmintas gėlėse, puoštų ir identifikuotų miestą.

E. Žaltauskas prasitarė, jog jo vadovaujama organizacija jau porą metų neatsisako idėjos dėl naujo gėlyno – gėlių sienos.

„Josvainių gatvėje galėsiantis atsirasti gėlynas, reprezentuojantis mūsų organizaciją bei jos veiklą, kartu taptų ir puikiu miesto puošybos elementu“, – įsitikinęs E. Žaltauskas.

Trūksta ir dermės, ir išbaigtumo

Kėdainių rajono tarybos narė Nijolė Naujokienė mano, jog pirmiausia privalu kalbėti apie bendrą Kėdainių apželdinimo strategiją, o ne pavienius miesto gėlynus.

„Miesto gėlynų akcentus turėtų dėlioti specialistai, miesto dizaineriai, kraštovaizdžio specialistai. Tada, remiantis sudarytu planu, atsižvelgdami į mūsų miesto istoriją, dabartį ir vizijas diskutuoti bei dalytis savo matymais bei pasiūlymais gali ir kiti“, – teigia N. Naujokienė.

Anot N. Naujokienės, pirmiausia kraštovaizdžio specialistai turėtų atkreipti dėmesį dėl žalumą praradusio senamiesčio, kuris, pasak jos, yra labai skurdus gėlėmis.

„Mano nuomone, šiandien ten trūksta tiek dermės, tiek ir išbaigtumo“, – mano N. Naujokienė.

Nori ambicingo tikslo

Tuo tarpu meras V. Tamulis sakė, kad sprendžiant gėlynų problemą, svarbiausia užsibrėžti pakankamai ambicingą tikslą ir susikurti konkrečią strategiją, kuri padėtų greičiau išspręsti dėl miesto apželdinimo iškilusius klausimus.

„Po šio sezono nuspręsta atsisakyti daugelį metų buvusių ir miestą puošusių gėlių „piramidžių“. Belieka nuspręsti, koks akcentas atsiras J. Basanavičiaus ir Tilto gatvių sankirtoje, kur jų neliks.

Senamiestyje Nevėžio krante prikelsime prieš tai buvusį, bet dėl statybos darbų panaikintą gėlyną. Šiandien dar nėra aišku, koks akcentas pakeis prieš tai buvusią gėlių „saulę“, tačiau laiko pagalvoti apie tai dar turime.

Ties Česlovo Milošo gatvės šaligatvio besidriekiančią tuštutėlę žaliąją zoną taip pat papuoš gėlės. 

Nemažas skaičius panašių „žydinčių pievų“ atsiras ir kitose miesto erdvėse. Planuojame atnaujinti ir Ramybės skvero poilsio erdvės želdynus.

Be to, didelį dėmesį skirsime miesto centro netoli „Norfos“ parduotuvės ir rajono savivaldybės esančių gėlynų atnaujinimui“, – teigia V. Tamulis.

Daugybę metų Kėdainių miesto gėlynai pražysdavo serenčiais, pelargonijomis ar kitokiomis vienmetėmis gėlėmis, kurios, daugumos nuomone, ryškių pokyčių mūsų mieste jau kurį laiką nepadaro, tad teks galvoti ir apie tai, kokiomis gėlėmis pakeisti jau visiems nusibodusias.

Daugiamečiai augalai

Kad miesto apželdinimui skirtos lėšos būtų panaudotos efektyviau, nuspręsta, jog kitąmet vienmečius gėlynus papildys daugiamečiai augalai.

„Elementaru, jog įgyvendinus šį tikslą konkretaus rezultato kraštiečiai per trumpą laiką tikrai nepastebės, juk suprantama, kad vienmečiai augalai užauga ir savo grožiu praeivių dėmesį traukia kur kas greičiau, tačiau tereikia pasitikėti ir išlikti kantriems, kad pamatytumėte atliktų darbų rezultatus.

Atnaujinant ar kuriant naujus gėlynus privalu atkreipti dėmesį į tai, kokioje vietoje jie yra sodinami, ar šaknys nesieks komunikacijų tinklų, dujotiekio, vandentiekio ar kitų trasų“, – akcentavo meras.

Planuoja antrą susitikimą

Tiek miesto gyventojų, tiek savivaldybės specialistų sumanymai bus parengti ir nubraižyti kaip gėlynų schemos, kuriose bus nurodyta, kur įrengti naujus gėlynus, kuriuos atnaujinti senus, kokius augalus ir kur sodinti.

Sudarius šiam tikslui įgyvendinti reikiamą sąmatą, rudenį V. Tamulis tikisi sušaukti dar vieną susitikimą su gyventojais dėl gatvių, skverų ir kitų viešųjų miesto erdvių apželdinimo ir pristatyti jiems galutinį projektą.

Džestina Borodinaitė, Jorūnė Liutkienė