Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaimų gyventojus gelbės priemiestinės įmonės

Šalia Marijampolės miesto, laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), – laukuose, kur dar ne taip seniai žemdirbiai augino javus, dabar viena po kitos kuriasi pramonės įmonės. Tikimasi, kad jose darbo atsiras ir aplinkinių kaimų gyventojams, ne tik miestiečiams, nes iki šiol gyvavusios finansinės paskatos – Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos kuriant verslus kaime, nuo kitų metų nebeliks.

Traukia investuotojus

Pasak Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojo Pauliaus Marozo, LEZ teritorijoje šiuo metu jau yra įsikūrusi UAB „Dovista“, užsiimanti langų ir durų gamyba, taip pat čia pradeda veiklą nauja biotechnologijų įmonė UAB „Divaks“. Iki 2024 m. vidurio planuojama pastatyti gamyklą, kur, pritaikant inovatyvias technologijas, iš vabzdžių bus gaminami baltymai. Marijampolės LEZ operatorius veda derybas ir su kitais potencialiais investuotojais.

„Tokių investuotojų pritraukimui pasitarnauja Marijampolės LEZ baigiamas įgyvendinti 3,5 mln. eurų vertės infrastruktūros vystymo projektas. Lėšas šiam projektui dar 2020 metais patvirtino ankstesnioji Vyriausybė. Didžioji jų dalis skirta iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų, taip pat prisideda Marijampolės savivaldybė bei valstybė“, – aiškino vicemeras.

Naujo investuotojo atėjimas teikia didelių vilčių Marijampolės kraštui. Anot P.Marozo, pirmiausia pačios gamyklos statyba bus naudinga vietos smulkioms įmonėms, kurios vienaip ar kitaip prisidės statybų procese. Gamyklai pradėjus veikti bus sukurta apie 100 darbo vietų. Kadangi UAB „Divaks“ yra inovatyvių technologijų įmonė, joje atsiras galimybė dirbti aukštos kvalifikacijos specialistams, tokių specialistų pritrauks ir į Marijampolės savivaldybę. Vicemero teigimu, tai bus gerai apmokamos darbo vietos. Taip pat ženklas kitiems investuotojams, kad Marijampolėje gali kurtis ir veikti tokio tipo įmonės.

„Naujų bendrovių atėjimas naudingas ir Marijampolės smulkiajam verslui, kuris galės vystytis teikdamas paslaugas didesniems, į eksportą orientuotiems verslams ir taip kelti gyventojų pajamas“, ‒ teigė Marijampolės meras Povilas Isoda, mat, net 95 proc. UAB „Divaks“ pagamintos produkcijos bus eksportuojama. Pasak mero, investuotojas Marijampolę pasirinko dėl geros infrastruktūros ir puikių logistikos galimybių. Todėl tikimasi, kad būsimos gamyklos veikla taps puikiu tvarumo ir žiedinės ekonomikos pavyzdžiu ne tik Marijampolės savivaldybėje, bet ir visoje šalyje. Tai bus vienintelė tokio tipo gamykla visose trijose Baltijos šalyse.

Nauja įmonė  projektuojama

Šalia Marijampolės pavasarį ketinančios pradėti statyti naują įmonę UAB „Divaks“ vadovas Kęstutis Lipnickas VL teigė, kad viskas dar projektavimo stadijoje. „Mūsų matomas horizontas – po Naujųjų metų. Kol kas investuoja Lietuvos verslininkai, bet, kaip ir daugelis įmonių, bandome pritraukti investicijas. Tai bus tarptautinio kapitalo įmonė“, – sakė UAB „Divaks“ atstovas.

Jis neneigė, kad įkūrus tarptautinio kapitalo įmonę, darbo atsiras ir provincijos žmonėms. Anot K.Lipnicko, šioje gamykloje dauguma technologinių sprendimų bus automatizuoti. „Jeigu sakome, kad sukursime iki 100 darbo vietų, tai bus ir darbo. Taip pat ir įvairių paslaugų tiekėjams“, – į ateitį žvelgė verslininkas.  

Nors Suvalkijoje jau pasklido kalbos, jog naujieji investuotojai pastatys gamyklą, kurioje iš musių lervų gamins baltymus, bendrovės vadovas iš tokių kalbų tik nusijuokė ir patikslino, kad perdirbs ne musių, o gal kiek neįprastų vabaliukų – didžiųjų milčių – lervas. 

„Kol kas mums žemdirbių pagalbos užsiauginti šiuos vabaliukus dar nereikės, bet perspektyvoje – taip. Gali visko būti. Pradžioje mes patys ir veisime, ir užsiauginsime, ir perdirbsime. Nemažos bus apimtys. Svarbu pradėti, įvertinti, tuomet ir matysime, ko reikės. Viskas priklausys nuo rinkos, kiek jai reikės šio produkto“, – planais pasidalino verslininkas.

P.Marozas: Kadangi UAB „Divaks“ yra inovatyvių technologijų įmonė, joje atsiras galimybė dirbti aukštos kvalifikacijos specialistams, tokių specialistų pritrauks ir į Marijampolės savivaldybę.

UAB „Divaks“ įkurta 2020 metais. Įmonės veiklos kryptis – vabzdžių baltymų ingredientų sprendimai maisto pramonei. Įmonės specializacija – didžiųjų milčių (Tenebrio molitor) auginimas ir veisimas. 2021 metų sausio mėnesį Europos maisto saugos tarnyba pripažino šių vabzdžių lervas tinkamomis naudoti maisto produktų gamyboje, o 2021 metų birželio mėnesį buvo suteiktas pirmasis „Novel Food“ patvirtinimas jų komercializavimui ES šalyse. Investuotojų atstovo teigimu, gamybos iš vabzdžių baltymų technologiją sukūrė pati maisto technologijų įmonė, kurios pirmoji Lietuvoje pramoninė vabzdžių perdirbimo gamykla turėtų pradėti veikti 2024 metų viduryje, o visą pajėgumą ji turėtų pasiekti dar po poros metų. Gamyklai bus skirtas apie 4 ha sklypas Marijampolės LEZ teritorijoje.

Bendrovė skelbia ypatingą dėmesį skirianti moksliniams tyrimams. Bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centru, pradėti pirmieji tyrimai, siekiant sukurti kiek įmanoma geresnes gyvenimo sąlygas didiesiems milčiams, analizuojami jų mitybos ypatumai, ieškoma geriausių mitybos planų bei tinkamiausių vystymosi sąlygų. Vabzdžiai bus maitinami šalutiniais gamybos produktais, gautais iš vietinių agrokultūros bei maisto pramonės įmonių, jiems auginti reikia mažai vandens, o jų paliekamas CO2 pėdsakas ypač mažas. Baltymai, išgaunami iš šių vabzdžių lervų, savo maistinėmis savybėmis yra itin artimi jautienai ir pienui – aukščiausios rūšies gyvulinės kilmės baltymams. Jie galės būti naudojami plačiame produktų diapazone: nuo inovatyvių mėsos pakaitalų gamybos iki labiau tradicinių bakalėjos produktų.

Verslai – ir mieste, ir kaime

Nors į Marijampolės kraštą pavyksta pritraukti netradicinių verslų, bet išlikę ir nuo seno čia gyvuojantieji. Daugelis pamena, kad šiame krašte nuo seno buvo mašinų pramonės ir maisto produktų gamybos centras, Suvalkijos sostinė garsėjo autoverslu, automobilių turgumis.

Marijampolėje gyvuoja ir dabar. Ypač pažengusios automobilių pervežimo įmonės, kurios jau seniai neapsiriboja vien tik Marijampolės automobilių prekiautojų poreikiais, bet teikia savo paslaugas visoje Europoje, dirba su didžiausiais automobilių gamintojais. Bet didžiausi darbdaviai Marijampolėje – tai trys pramonės šakos: maisto, metalo ir medienos“, – šiandien dominuojančius verslus vardijo Marijampolės savivaldybės vicemeras P.Marozas.

Jis nenorėjo sutikti su vis pasigirstančiais teiginiais, kad regionuose nėra stiprios specialistų rengimo bazės, o į didžiųjų Lietuvos miestų universitetus išvažiavęs jaunimas į Marijampolę retai kada besugrįžta. Vicemero tikinimu, pastaruoju metu ir Marijampolės kolegijoje, ir Marijampolės profesinio rengimo centre yra stebimas moksleivių skaičiaus augimas, nes studijų programas stengiamasi pritaikyti pagal verslo poreikį, aktyviai bendradarbiaujama su vietos įmonėmis, plečiasi pameistrystė.

„Taip pat daug dėmesio skiriam aukštosioms technologijoms – Marijampolės kolegijoje įkurtas STEAM centras, Marijampolės profesinio rengimo centre yra plečiami sektoriniai praktinio mokymo centrai, papildant gamybos pramonei aktualia praktinio mokymo įranga: automatika, robotika, metalo apdirbimo įranga. Daug dėmesio skiriam ir žemės ūkiui, beje, šiuo metu tik Marijampolėje yra ruošiami melioratoriai, tam pasitelkiant naujausią techniką“, – sakė vicemeras.

Jo teigimu, Marijampolė yra patraukli verslo vystymui ir tam yra perspektyvos. Vystoma infrastruktūra LEZ teritorijoje. Per savivaldybę eina Via Baltica ir Rail Baltica magistralės, planuojama krovinių stotis ties LEZ teritorija, Baraginės kaime. Plėtrą planuoja ir stambiausios Marijampolės miesto įmonės.

„Daug dėmesio skiriam smulkiajam ir vidutiniam verslui – įkurtas bendradarbystės centras „Spiečius“, Turizmo ir verslo informacinis centras „SMART Marijampolė“, teikiama parama per įvairias savivaldybės priemones. Atsižvelgiant į poreikius, neseniai padidinta aikštelė, skirta ūkininkams prekiauti savo išauginta ar pagaminta produkcija“, – pabrėžė P.Marozas.

Pasak pašnekovo, natūralu, kad Marijampolės savivaldybės kaimiškosiose vietovėse vyrauja žemės ūkio bendrovės, bet yra ir pramonės įmonių, smulkių verslų, nemažai baldų gamintojų. 

Kuriasi ne visur

Šakiuose neturime gilių pramonės tradicijų, stiprios verslo bendruomenės. Tenka pripažinti, kad Zanavykų krašto stuburas – žemės ūkis. Išvystytas ir šiuolaikiškas. Aplink ūkius formuojasi perdirbimas, gamyba ir prekyba bei paslaugos. Šiemet parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ aukso medaliu įvertinti Birutės Drevininkaitienės įmonės meduoliniai grybukai rodo, jog prasminga skirti dėmesio tam, kad produkcija būtų aktuali. Gerai žinoma „Juškų raugyklėlė“ taip pat išplėtusi savo gamybą – veikia ko ne visoje Lietuvoje, eksportuoja, nuolat plečia daržovių laukus ir asortimentą. Šių dienų siekiamybė turėtų būti trumposios maisto tiekimo grandinės, tačiau vis dar sunku tai įgyvendinti praktiškai.

Nors buvo daromi sprendimai, investuota į 9 ha pramoninę zoną, tačiau planai taip ir liko tik planais. Ekonominio augimo laikotarpiu proveržis neįvyko. Ko gero, neatėjo laikas, nors buvo ir parama, ir palaikymas.

Viešojoje erdvėje geriausiai matomas Zanavykų krašto turizmas. Tad, kaip investicijas, verta paminėti Žemosios Panemunės ir Kaimelio dvarus, kurie pagaliau turi naujus šeimininkus. Yra smulkių, sezoninių iniciatyvų, kurios paįvairina tradicines paslaugas. Pavyzdžiui, „Zyplių dvaro oficina“ – išmanusis viešbutis, atidarytas 2021 metais. Iš esmės, jis tik papildo įprastą svetingumo verslą išmaniomis technologijomis.

Kaimo verslams ateina sunkmetis

Iki šiol daugumą kaimo verslų rėmė Žemės ūkio ministerija. Tačiau Europos Komisijai sumažinus finansavimą, skiriamą visam žemės ūkio sektoriui, pinigų kaimo verslų rėmimui neliko. Jau kuris laikas bandome atkreipti dėmesį į tai, tačiau kol kas niekas nesikeičia. ES paramos lėšų nelieka ne tik kaimo verslams, bet ir kitoms kaimo veiklos sritims, kurios iki šiol sulaukdavo paramos – iš viso 6 pozicijoms. Kreipėmės paaiškinimų į ministerijas, tačiau suprantamo atsakymo negavome.

Galime drąsiai sakyti, kad tai turės įtakos šalies kaimo verslumui, nes žemės ūkio sektorius traukiasi ir trauksis ateityje – jo sukuriamas produktyvumas yra labai žemas. Paskaičiuota, jog žemės ūkio sektoriuje vienas įdėtas euras generuoja 0,8 euro pajamų. Tai reiškia, kad tai yra ne verslas, o labiau – socialinė veikla.

Iki šiol programos, rėmusios kaimo verslus, pasiteisino. Atsidarė daug autoservisų, dviračių taisyklų, nedidelių baldų gamybos ir remonto įmonių, veiklą pradėjo visokiausių grožio paslaugų teikėjai – kirpėjai, masažuotojai, manikiūrininkai. Tačiau nelikus paramos, vargu ar kas kaime norės pradėti savo verslą. Tuomet kyla klausimas – kur dings tie kaimų gyventojai, kurie nebenori verstis žemės ūkiu? Vargu ar jie norės eiti dirbti samdomais darbuotojais į miestuose, toli nuo jų gyvenamųjų vietų, esančias įmones.

Rekomenduojami video