Politikoje kaip ir gyvenimo kasdienybėje: jei dėl savo ambicijų, užsispyrimo ar kvailumo pasijunti atsidūręs aklavietėje, norom nenorom tenka ieškoti kelio, kaip iš jos išeiti. Dažnas tokioje situacijoje turbūt rinktųsi trumpiausią ir lengviausią, tačiau politikai nebūtinai elgiasi nuspėjamai.

Kelelis tolimas, kelelis artimas...

Iš po nakties Lietuvos politiniame lauke netikėtai prasikalusi Vyriausybės krizė, palaistyta gausių emocijų, patręšta skambių antraščių, supurenta aštrios partinės retorikos, per porą savaičių smagiai pasistiebė arčiau nacionalinės politinės suirutės. Metas lyg tyčia labai tinkamas – priešpilnis. Net nesinori spėlioti, kokie šūksniai skambės lietuviškos politikos patamsyje stojus pirmajai vasaros pilnačiai. Savotiškai ramina, kad laukti liko nedaug. Be to, per pilnatį pasiklydusiems politinių kaprizų tamsumoje bus lengviau ieškoti kelio, vedančio sveiko proto, valstybės ir visuomenės interesų pusėn.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija savo vadovų lūpomis tvirtina, kad išeitis iš Vyriausybės krizės, kilusios po premjerės Ingridos Šimonytės priimto sprendimo atsistatydinti, jei Seimas nesutiks paskelbti priešlaikinių rinkimų, yra tik viena. Todėl partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, premjerė I.Šimonytė ir TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė įregistravo Seimo nutarimo projektą rugsėjo 10 dieną surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Pasak G.Landsbergio, svarstoma, kad dėl to Seime galėtų būti balsuojama pirmąją arba antrąją birželio savaitę.

Remiantis įregistruotu projektu, konservatoriai nori, kad parlamentas nutartų baigti darbą ir organizuotų naujus rinkimus, „konstatuodamas, kad visuomenei kyla abejonių dėl savivaldybių tarybų narių veiklos vykdymui skiriamų lėšų panaudojimo bei galiojančios tvarkos teisinio reglamentavimo skaidrumo ir pagrįstumo.“ Tai esą neigiamai veikia visuomenės pasitikėjimą visomis parlamentinėmis partijomis ir visomis politinėmis valdžios institucijomis, o ydinga savivaldos sistema sudaro prielaidas abejoti visos politinės sistemos teisėtumu. Todėl Seimas, siekdamas „aukščiausio skaidrumo ir politinės atskaitomybės standarto bei piliečių pasitikėjimo mandato atnaujinimo“, turėtų paskelbti pirmalaikius rinkimus.

Kitais žodžiais tariant, Seimo konservatoriai savo nuožiūra suprojektavo naują kelią, vedantį į piliečių pasitikėjimą ne tik savivaldybėmis ir Seimu, bet ir visa Lietuvos politine sistema. Šis kelias prasidėtų rugsėjo 10 dieną pasiūlytais priešlaikiniais Seimo rinkimais. Tačiau kai kurie politikai įžvelgė ir kitų galimybių, kitų – ir netgi gerokai artimesnių – kelių, kaip išeiti iš situacijos, susidariusios po premjerės Seimui pateikto atvirai ultimatyvaus reikalavimo, kurio neįvykdžius grasinama jos pačios ir visos Vyriausybės atsisveikinimu.

Prabilo apie galimus scenarijus

Štai prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė matantis du kelius iš susidariusios politinės krizės: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą. „Nėra padėties be išeities. Manau, kad tiek išankstinių rinkimų idėja, tiek, kaip dabar mėgstama sakyti, Vyriausybės perkrovimas – aš tiesiog vadinčiau atnaujinimu – yra įmanomos alternatyvos. Ir turbūt šituo keliu mes eisime“, – žurnalistams sakė prezidentas.

Anksčiau apgailestavęs, kad konservatorių vadovybės reakcija į neskaidrių išmokų skandalą buvo visiškai nesuprantama ir nesuvokiama, ir dėl to Lietuva destabilizuota „lygioje vietoje“, nors išeitis buvusi labai paprasta – premjerei tereikėjo padėkoti už darbą trims ministrams, savo laiku Kauno savivaldybėje gavusiems jiems skirtas išmokas – šalies vadovas aiškiai įvardijo vieną galimą Vyriausybės atnaujinimo atsistatydinus I.Šimonytei sąlygą. Prezidento teigimu, formuojant naują Vyriausybę neturėtų būti teikiamos dabartinių ministrų Simono Kairio ir Gintarės Skaistės kandidatūros.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat sakė matanti net kelis būdus, kaip išeiti iš politinio akligatvio. Jos manymu, nederėtų skubėti aptarinėti naujos Vyriausybės sudėties. „Šiandien tikrai negalime 100 proc. garantuoti, koks galimas scenarijus per artimiausias kelias savaites – kaip klostysis birželį vyksiantis balsavimas Seime dėl pirmalaikių rinkimų, kokie galimi kolegų sprendimai dėl Vyriausybės likimo. Šiuo metu galimi bent keli išeities iš dabartinės politinės situacijos scenarijai. Aptarti vieną iš jų – naują Vyriausybę, kai dar nė neaiškus Seimo sprendimas dėl pirmalaikių rinkimų, yra pernelyg skubota“, – Eltai teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Vis dėlto atrodo, kad ir prezidento, ir Seimo pirmininkės minimi keli išeities scenarijai gali įsiremti į nepajudinamą TS-LKD politinę valią ir jos vadovų nuostatą neieškoti trumpiausio kelio iš pačių paskelbtos krizės akligatvio. „Lengvi keliai nėra mūsų keliai, todėl kviečiame susitelkti, vieningai ir drauge atnaujinti pasitikėjimą Lietuvos politine sistema ir tęsti pradėtus svarbius, Lietuvą stiprinančius ir teisingesne darančius darbus“, – tokiais žodžiais baigiamas G.Landsbergio ir I.Šimonytės kreipimasis į savo bendrapartiečius.

Žodžiai apie tai, kad konservatoriai lengvų kelių neieško, verčia spėlioti, kas turima galvoje: gal tai užuomina, kad dėl pirmalaikių rinkimų bus einama iki galo? Kad po I.Šimonytės atsistatydinimo konservatoriai atsisakys formuoti naują Vyriausybę ir taip bandys padaryti Seimą neveiksnų, tad pirmalaikiai rinkimai taptų neišvengiami? Panašiu keliu jau buvo nueita prieš 31 metus (1992 metais), ir jis būsimiems konservatoriams išties nebuvo lengvas.

Netgi duotų naudos

Paklausta, kur, jos manymu, atves Vyriausybės krizė: ar į naują Vyriausybę, ar į naują Seimą, o gal į naują konservatorių partijos vadovybę, politologė Lidija Šabajevaitė atsakė, kad kol kas sunku apie tai spręsti. „Iš esmės tos išmokos savivaldos politikams yra labai sena problema, kurios absoliučiai niekas nekėlė ir nesprendė. Ir tik dabar Andriaus Tapino ir kitų žmonių dėka šie reikalai iškilo į dienos šviesą. Įsijungė, savo tyrimus pradėjo ir kur kas rimtesnės organizacijos. Aš tikrai nelabai suprantu, kodėl Vyriausybė šitaip sureagavo: ach, kaip viskas blogai, nebesusitvarkom, Seimui reikia pasileisti, skelbkime naujus rinkimus ir taip toliau. Juk galėjo tiesiog pasakyti, kad ši problema buvo pražiopsota, ir ją pražiopsojo absoliučiai visi, ne vien konservatoriai. Tačiau dabar kaltė metama nežinia kam. Patys jie tos kaltės nenori prisiimti“, – sakė politologė.

Jos teigimu, vis dėlto Vyriausybė šios krizės pradžioje galėjo pasukti visiškai kitu keliu, kuriuo dabar Seime jau ir bandoma eiti – ieškoti būdų, kaip išspręsti neskaidrių išmokų politikams problemą. „Kaip matome iš jau pasiūlyto įstatymo projekto, čia kažko ypatingo nė nereikia daryti, tiesiog jau seniai turėjo būti panaikintos tos išmokos. Dabar dėl to, ar konservatoriai dėl šitos krizės išloš ar praloš, pasitikrins rinkėjų pasitikėjimą ar ne. Sunku pasakyti, bet juk, žinoma, lengviausia permesti atsakomybę visuomenei. Nors, mano manymu, ir visuomenė šia prasme yra šiek tiek kalta. Galėtume prisiminti, kaip per savivaldos rinkimus balsuojama už gerai žinomus žmones, kurių veikla buvo ne pati skaidriausia. Turbūt reikėtų dar kartą patikslinti ir rinkimų įstatymus – ar, tarkime, už korupciją teistas asmuo turėtų teisę toliau eiti vadovaujančias pareigas. Tokiais atvejais pirmiausia reikėtų svarstyti apie politinių partijų, kurios kelia ir palaiko tokius kandidatus, atsakomybę. O rinkėjai už juos balsuoja – juk geras žmogus! Čia tikrai savotiškas chaosas. Manau, kad konservatoriai truputėlį paskubėjo. Karštakošiškai pasielgė. Be to, pats G.Landsbergio pareiškimas buvo gana arogantiškas: girdi, štai ką mes siūlome, o jūs visi dabar mums pritarkite. Susidaro įspūdis, kad staiga ištiko stresas ir gerai nepagalvojus raginama iškart priimti sprendimus. O kokie bus rezultatai, labai sunku numatyti“, – pridūrė L.Šabajevaitė.

Svarstydama apie tai, kodėl susidaro įspūdis, jog Vyriausybės krizę bandoma eskaluoti, nors ne tik opozicijos, bet ir pačių valdančiųjų atstovai ją laiko išlaužta iš piršto, politologė atsakė, kad koalicijos partneriams šioje situacijoje yra apie ką pagalvoti. „Jeigu būtų priešlaikiniai Seimo rinkimai, dalis dabartinės koalicijos partnerių nepatektų į parlamentą. Tad manau, kad jiems jau dreba kinkos. Jiems būtų geriau, kad šis Seimas dirbtų toliau. Netgi tarp konservatorių pasigirdo balsų, esą kai kas iš jų sutiktų balsuoti už Laisvės partijos pateiktus įstatymų projektus, kad tik nereikėtų griauti koalicijos ir skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų. O ir dalis G.Landsbergio nepalaikančių konservatorių nenori išeiti iš Seimo, kai iki kadencijos pabaigos dar liko pusantrų metų. Vargu ar jie būtų išrinkti. Kas vyksta konservatorių partijos viršūnėse, kol kas sunkiai įžiūrima. Bet, matyt, ten verda labai didelės aistros. Nepasitenkinimas savo vadovais pamažu veržiasi į viešumą“, – sakė politologė.

Pašnekovės manymu, situacijos raida priklausys nuo vidinių susitarimų parlamentinėse partijose, pirmiausia pačių konservatorių vadovybėje. „Kaip ir kokį sprendimą dėl savivaldoje ir Seime dirbančių savo bendrapartiečių jie ras? Ar jau nebemato jokios išeities ir pakelia rankas, eidami į priešlaikinius Seimo rinkimus? Jiems tai labai didelė rizika, vargu ar gali tam ryžtis. O dėl premjerės – galbūt jos nervai nebeatlaikė spaudimo, bet vėlgi tas bendravimas su žurnalistais, visuomene dėl išmokas Kauno savivaldybėje gavusių jos ministrų atrodo keistai. Turiu mintyje premjerės tvirtinimą dėl Jurgitos Šiugždinienės: „Aš ja tikiu.“ Na kaip galima tikėti aklai? Atėjo ministrė, papasakojo, ir premjerė tiki? Juk tikėjimą ar netikėjimą reikia grįsti faktais, įrodymais, tuo, kas parašyta juodu ant balto. Juk kita ministrė pasielgė kitaip: G.Skaistė pasakė, kad neturi kaip pagrįsti dalies jai skirtų išmokų, nes Kauno savivaldybėje veikė „puiki“ atsiskaitymo sistema, todėl atsiprašė ir grąžino dalį gautų lėšų. Yra ir kitas dalykas – nekaltumo prezumpcija. Kaip galima kaltinti tuos daugiau nei penkiasdešimt Seimo narių, kurie anksčiau dirbo savivaldybių tarybose, neskaidriai naudojus visuomenės lėšas? Kaip galima iš anksto kaltinti visus, jei nežinai konkrečiai? Tai irgi stiprina tą susidariusį chaosą. Reikėtų tiesiog visiems pripažinti: nepadarėme tų darbų, kuriuos privalėjome padaryti, todėl dabar prie jų grįžtame. Viskas – priimsime įstatymus, kad ateityje tokių dalykų nebebūtų“, – pabrėžė pašnekovė.

Politologės teigimu, ji nemato rimtos priežasties, kodėl dabar reikėtų paleisti Seimą ir skelbti naujus rinkimus. „Problema tikrai rimta, sutinku, bet spręsti ją galima visiškai kitaip. Ir netgi gauti politinės naudos pareiškus, kad štai mes užkirtome kelią galimiems piktnaudžiavimams savivaldoje. Konservatoriai juk galėtų pasakyti: taip, buvome kalti kaip ir kiti, atsiprašome dėl to ir imamės labai ryžtingų priemonių, viską sutvarkome naujais įstatymais. Tai juk mes dar ir paplotume jiems už tai!“ – sakė L.Šabajevaitė.

Politinės orų prognozės

„Niekur neatves. Kuo toliau, tuo labiau aišku, kad nebus nei priešlaikinių Seimo rinkimų, nei kitos Vyriausybės“, – taip tikėtiną situacijos dėl Vyriausybės krizės raidą prognozavo politologas Bernaras Ivanovas, palyginęs krizę su audra stiklinėje. „Manau, plačiosioms žmonių masėms paprašius premjerė I.Šimonytė liks dirbti toliau, nes juk be jos mes – niekaip. Todėl, mano manymu, dabar tiesiog daug triukšmo dėl nieko. Čia audra stiklinėje, ir tiek. Taip, ji daug ką sunervino, bet ką padarysi“, – sakė politologas.

Anot jo, iš visa ko sprendžiant, konservatoriai norėjo pagerinti savo situaciją prieš rinkimus. „Kai esi prisidirbęs, o kiti opozicijoje atrodo geriau už tave, tada reikia visus purvu apipilti. Tuomet ir pats ne taip prastai atrodysi. Strategija tokia ir buvo: visi esą prisidirbę, visi ėmė pinigus savivaldybėse ir naudojosi ta situacija, nors nėra jokio teisinio pagrindo reikšti pretenzijas mūsų gerbiamiems savivaldybių tarybų nariams. Nėra už ką juos bausti, jie tiesiog vadovavosi galiojusia atsiskaitymo tvarka. Niekas jos teisėtumo negali kvestionuoti, atbuline data atsakomybė netaikoma. Ką bekalbėtų, kad ir kaip moralizuotų tie visi skaidrinimo veikėjai, iš esmės jie užsiima viešaisiais ryšiais, niekuo daugiau. O tie konservatoriai, kurie jau grąžino dalį gautų pinigų, iš esmės tiesiog investuoja į būsimą savo rinkimų kampaniją, bandydami šioje situacijoje atrodyti geriau nei kiti. Tačiau politinių technologijų prasme toks poveikis, manyčiau, bus minimalus. Vargu ar dėl to jiems pavyks geriau pasirodyti“, – abejojo B.Ivanovas.

Paklaustas, ar opozicijos atstovai teisūs sakydami, jog ši Vyriausybės krizė atskleidė, kad premjerė nesugeba priimti adekvačių politinių sprendimų, o tai esą yra pavojinga valstybei, politologas sutiko: tai, kas vyksta, daro didelę žalą. „Tai didelė žala valstybei, jos institucinei sąrangai, apskritai valstybės reputacijai. Akivaizdu, kad konservatoriai savo partinius interesus kelia aukščiau už valstybės. Kitas dalykas – matome, kad jie tiesiog mus informuoja per žiniasklaidą. Interneto portaluose tuos pranešimus skaitome kaip orų prognozę: didės mokesčiai, kris BVP, prasidėjo recesija, ateis krizė... Taip ir norisi paklausti: o tai kam jūs reikalingi? Ar tam, kad mums apie tai pranešinėtumėte? O gal kartais turėtumėte tam tikrų priemonių imtis? Gal reikėtų dirbti, nes juk mes jus išlaikome? Valdžia, politikai reikalingi tam, kad padėtų žmonėms, o ne jiems iš šalies patarinėtų – na jūs ką nors darykit, nes bus blogai... Mes tai nieko nedarysim, tik algą imsim, bet jūs galvokit! Ir paskui nesakykit, kad neperspėjom, jog bus blogai“, – ironizavo pašnekovas.

TS-LKD lyderiui G.Landsbergiui pranešus, kad nebesieks naujos partijos pirmininko kadencijos ir išreiškus paramą I.Šimonytei, jei ši nuspręstų kandidatuoti į šias pareigas, galima politinė rokiruotė (buvo spėjama, kad dabartinė Vyriausybė G.Landsbergį kitąmet galėtų skirti naujuoju Lietuvai atstovausiančiu eurokomisaru) tarsi leido aiškiau įžvelgti šios partijos lyderių politinę perspektyvą. Ar kartais jos nesujauks dabartinė Vyriausybės krizė? Jei įvyks priešlaikiniai Seimo rinkimai, ar nauja Vyriausybė siųs į Briuselį G.Landsbergį? Ar konservatoriai rinks pirmininke I.Šimonytę, jei partijai šie rinkimai būtų katastrofiški?

„Sunku pasakyti. Manau, kad bet kokiu atveju konservatorių laukia ilgos akademinės atostogos. Nežinau, kiek jos truks, ar dvi Seimo kadencijas, ar daugiau. Po Andriaus Kubiliaus truko dvi, manau, po šitų truks visą amžinybę. Gal išvis nebeliks partijos kaip politinės struktūros. Iš visa ko sprendžiant, mūsų nomenklatūrai, kurios rankose – visi svertai, kuriai politinės partijos tėra instrumentai, konservatoriai tapo toksiški ir nebereikalingi. Jie per daug prisidirbo, todėl juos drąsiai gali imti ir nurašyti. Juk faktiškai A.Tapinas metė iššūkį ne kokiems socdemams, o visai nomenklatūrai. Šuo pradėjo kandžioti šeimininko ranką. Ir nemanau, kad šeimininkas dėl to būtų labai patenkintas. Turbūt jis šunį užmigdys“, – sakė B.Ivanovas.

Nemato tragedijos

Politologas Vytautas Dumbliauskas, Mykolo Romerio universiteto docentas, sakė nemanantis, kad skandalas dėl išmokų savivaldybių politikams atves iki priešlaikinių Seimo rinkimų. „Seimas nepasileis. Kalbos apie Seimo rinkimus tada, kai jų niekas nenori – muilo burbulas. Iki eilinių Seimo rinkimų liko dar pusantrų metų. Ar Seimo nariai norės atsisakyti darbo, išeiti į nežinią? Juk tikrai ne visi į jį sugrįš. Kartais per eilinius rinkimus Seime pasikeičia net du trečdaliai narių, o čia juk būtų neeiliniai! Velniai žino, kas gali nutikti. Kai dėl Vyriausybės, tai vis dėlto tikiu, kad I.Šimonytė gali atsistatydinti. Galų gale ji nėra tikra politikė, ji nelaiko politikos savo profesija ir nesiruošia būti į ją įsikibusi. Ji gali ramiausiai viską mesti ir grįžti į finansų sektorių. Ji dirbo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja ir, manau, galėtų vėl ten sugrįžti. Su šešių tūkstančių alga į rankas, tai yra daugiau nei uždirba ministrė pirmininkė. Ir nervai ramūs būtų, niekas jos nekeiks, nepravardžiuos. O dabar pažiūrėkit, kas darosi socialiniuose tinkluose. Kaip bebūtų, jaučiamas jos nuovargis, ir ji gali spjauti į viską. Manau, gali taip nutikti, bet ir dėl to nebūtų jokios tragedijos: konservatoriai – valdžios partija, jie tikrai ras žmogų premjero pareigoms. Ir aš labai norėčiau, kad tai būtų G.Landsbergis. Tada pamatytume, koks jis lyderis“, – sakė V.Dumbliauskas.

Politologo teigimu, konservatoriai tikrai kažką ras: žiniasklaidoje jau pasirodė spėjimų, kad premjere turbūt būtų siūloma socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Jei taip nutiktų, manau, kad ji visiškai susitvarkytų, nes matyti, kad tai dalykiška moteriškė. Ji tikrai tuos likusius metus pabūtų ministre pirmininke, sau reklamą pasidarytų, taptų žinoma ir įeitų į Lietuvos valstybės istoriją. Taigi, nematau jokios tragedijos, kad I.Šimonytė atsistatydins“, – pabrėžė pašnekovas.

Kodėl konservatorių vadovybė nepasuko kitu keliu: juk reputacinė problema tarsi buvo lengvai išsprendžiama atsisakius kelių ministrų, anksčiau dirbusių Kauno savivaldybės taryboje? Kodėl vietoje to buvo pasirinktas tiesus kursas į priešlaikinius Seimo rinkimus? „Man tie motyvai panašūs į demagogiją. Šia prasme nesistebiu dėl G.Landsbergio, bet tikrai netikėjau, kad tokios demagogijos griebsis ir I.Šimonytė. Laikiau ją rimtu žmogumi, eksperte, mąstančia apie valstybę. O čia gryna demagogija, nes savivaldos problemos perkeltos Seimui. Manau, ilgainiui išryškės tikrosios tokio apsisprendimo priežastys. Vienas iš paaiškinimų galėtų būti toks: konservatoriai jaučia, kad blogai užbaigs savo kadenciją, nes problemų daug. Ir iš savo bejėgiškumo bando išsivaduoti aukštai pakeltomis galvomis, vaizduodami labai moralius. Man atrodo, kad tai, ką jie daro, yra nusikaltimas prieš valstybę. Tokiu laiku, kai vyksta karas, kada bet kuriuo metu mus gali pradėti bombarduoti, mes žaisime priešlaikinius rinkimus... Čia absurdas! Senelis kūrė valstybę, o anūkas iš jos tyčiojasi“, – piktinosi politologas.

V.Dumbliausko teigimu, svarbiausias klausimas šioje istorijoje yra šis: kodėl jie siūlo pirmalaikius rinkimus, jeigu žino, kad jų nebus? „Jie juk nekvaili. Ir I.Šimonytė, ir G.Landsbergis žino, kad Seimas nepasileis. Tai gal žaidimas toks: tada jie apkaltins Seimą, kad neleido išrinkti naujų, jau moralių Seimo narių. Bet palaukit: jeigu tu esi amoralus, tai neik į rinkimus. Teisingai pasakė buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė: jeigu neatitinkate tų aukštų savo skaidrumo standartų, tai ko jūs tada einate į naujus rinkimus? Tai neikit. Barstykitės galvas pelenais ir traukitės visai iš politikos. Gerai pasakė moteriškė. Tikrai, dabar išeina taip, kad tie aukštų standartų neatitinkantys vėl eis į Seimą. Tai kas čia per komedija?“ – stebėjosi pašnekovas.

Paklaustas, ar Tėvynės sąjunga iš šitos krizės išeis susilpnėjusi, ar sustiprėjusi, V.Dumbliauskas atsakė, kad dar sunku pasakyti. „Kažkokių reputacinių nuostolių bus. Manau, kad jie pirmininką turėtų keisti. Mano nuomone, dabartinio atsikračiusi partija labai nesusilpnėtų, nes turi ištikimą savo elektoratą, daugybę protingų, išsilavinusių žmonių. Ten daug mokslo daktarų, profesorių, advokatų, tai turbūt pati intelektualiausia partija. Tik jiems reikia baigti su Landsbergiais, nes ta pavardė didžiąją dalį Lietuvos visuomenės erzina. Ir jeigu vietoje Landsbergio būtų koks nors Petraitis, manau, kad jie išloštų. Partija išspręstų daug problemų, su kuriomis susiduria šiandien. Aš kaip Lietuvos pilietis noriu, kad mūsų valstybės politinio spektro dešinėje būtų stipri partija. Kairėje – taip pat. Todėl sėkmės linkiu ir socialdemokratams. Svarbu, kad būtų dvi stiprios partijos. Politika juk komandinis žaidimas, vieną kartą laimi viena komanda, kitą – kita. Tad linkėčiau, kad Lietuvos politinėje arenoje matytume stiprias komandas, ir kad Tėvynės sąjunga iš šitos krizės išeitų sustiprėjusi“, – apibendrino politologas.