Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kai įniršis išlekia kulkomis

Regis, dar neseniai mus pasiekdavo žinios iš už Atlanto apie amerikiečius, paklaikusiomis akimis iššaudžiusius visą būrį po ranka pasitaikiusių niekuo dėtų žmonių. Tačiau dabar ir Lietuvoje jau nemažai kraupių pavyzdžių, kuomet girtas ar psichiškai nestabilus žmogus nupila savo artimuosius ar kaimynus. Vien per paskutinį šių metų gegužės savaitgalį – 3 dienas – „Akistata“ suskaičiavo bent 5 atvejus, kai šaunamuoju ginklu buvo pasikėsinta į žmogaus gyvybę. Ir ne tik pasikėsinta.

Pats kraupiausias įvykis užfiksuotas gegužės 26-osioss vakarą Eidintų kaime (Tauragės r.). Vietos gyventojas Pranas Kenstavičius (69 m.) legaliai turėtu 9 mm kalibro pistoletu ,,Glock-17“ nušovė savo kaimynę (80 m.), jos žentą (57 m.) ir netrukus nusišovė pats.

Tą pačią dieną, apie 23 valandą, savo bute Kaune, Kalniečių gatvėje, susipykęs su tėvu (68 m.) ir broliu (31 m.), siautėjo 30-metis. Jis, stvėręs į rankas nelegaliai laikytą dujinį pistoletą „Blow Class“, grasino iššaudyti savo artimuosius. Laimė, savo ketinimų neįvykdė. Vyras dėl sveikatos sutrikimų paguldytas į ligoninę.

Beveik tuo pačiu metu Ignalinoje, namo kieme Versmės gatvėje, girtas (2,13 promilės alkoholio) vyras (54 m.), kilus konfliktui, legaliai laikomu medžiokliniu šautuvu grasino keturiems savo sugėrovams.

Sekmadienio popietę medikai skubėjo į Liutonių kaimą (Kaišiadorių r.). Įtariama, jog moteris (50 m.) šovė į save sutuoktinio teisėtai įsigytu 9 mm kalibro pistoletu „PM“.

O apie 21 valandą Juodlieknio kaime (Panevėžio r.) sodų bendrijos gyventojas (75 m.) paprašė savo kaimyno (24 m.) smarkiai netriukšmauti ir neleisti garsiai muzikos. Jaunuoliui pasiuntus pensininką „ant trijų raidžių“ ir pasakius, kad jis darys tai, ką norės, garbaus amžiaus žmogus į pagalbą pasikvietė sūnų (45 m.) – ketino „priduoti“ triukšmadarį policijai. Tačiau pastarasis abiem vyrams papurškė dujų į akis, o iššovęs daiktu, panašiu į dujinį pistoletą, sužalojo paauglį (15 m.) – vyriausiojo kaimyno anūką. Šis dėl plėštinės žaizdos kojoje buvo nuvežtas į ligoninę – medikai suteikė pagalbą. Vėliau paauglys išleistas gydytis ambulatoriškai. Dėl visų įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Konfliktiškas žmogus

O dabar grįžkime į Tauragės rajoną. Daugelis Eidintų kaimo gyventojų, P. Kenstavičių apibūdino buvus konfliktišką žmogų – jis nesutarė ne tik su nušautaisiais, kurie buvo jo artimiausi kaimynai, bet nebuvo draugiškas ir kitiems kaimiečiams.

Eidintų kaime vyras apsigyveno išėjęs į pensiją. Žmonės kalbėjo, kad jis – buvęs verslininkas, savo verslą perleidęs vaikams. P. Kenstavičiaus sodyba buvo išpuoselėta, kaimynai mano, kad vyras buvo darbštus, gyveno gana pasiturinčiai. „Bėda ta, kad iš pažiūros inteligentiškas vyras buvo labai piktas žmogus, – dalijosi nuomone eidintiečiai. – Ypač kai išgerdavo. Tuomet stengdavomės nepakliūti jam į akis, nes jis tapdavo neprognozuojamas. Jam niekas neįtikdavo: tai vienų vaikai ar anūkai per daug triukšmauja, kiti – per garsiai leidžia muziką, ant trečių pyko už tai, kad šie bendrauja su jo nekenčiamais kaimynais. Jam kliuvo viskas: per garsiai lojantys šunys, per smarkiai dvokiantis mėšlas ir pan.“.

Pasak su žurnalistais bendravusios Eidintų kaimo bendruomenės pirmininkės Vaidos Laugalienės, su nušautaisiais kaimynais P. Kenstavičius pykosi metų metus, vieni kitus tampė po įvairiausias institucijas. Ir nors visi žinojo, kad vyras turi ginklą, niekas nė neįtarė, kad gali jį panaudoti.

Gal lėmė alkoholis?

Bendruomenės pirmininkė ir kiti kaimo gyventoji žurnalistams sakė šūvius išgirdę apie pusę aštuonių vakaro. Iš pradžių daug kam atrodė, kad vyksta karinės pratybos, tik vėliau paaiškėjo, kad įvykdyta kraupi žmogžudystė.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis informavo, kad pareigūnus iškvietė P. Kenstavičiaus žmona. Pasak Policijos departamento atstovo, kai į P. Kenstavičiaus sodybą atskubėjo pareigūnai, į juos šeimininkas paleido du šūvius, o kai šie pareikalavo padėti ginklą, įtariamasis nukreipė jį į save ir nusišovė.

„Šiuo metu apklausinėjami liudytojai, paskirtos ekspertizės, pradėtas tyrimas, kuris gali užtrukti gana ilgai“, – sakė R. Matonis.

Pranešama, kad P. Kenstavičius tą šeštadienį visą dieną girtuokliavo. Matyt, alkoholis ir pyktis galutinai susuko protą, jei vyras griebė ginklą ir nuėjo į kaimynų, pas kuriuos nekeldavo nė kojos, kiemą. Nuo jo rankos žuvo du žmonės. Laimė, kad tą savaitgalį pas kaimynę Ziną nesisvečiavo nei jos anūkai bei proanūkiai, senoji namie buvo likusi su žentu Anatolijumi. Vyras, Latvijos pilietis, buvo atvykęs kartu su žmona, Zinos dukra. Pastaroji prieš kelias dienas su visais atsisveikinusi, išvažiavo dirbti į Vokietiją.

Po tragedijos Eidintų kaimo gyventojai prisiminė, kad prieš porą metų P. Kenstavičius per vieną kaimo šventę, būdamas gerokai išgėręs, be jokios priežasties trenkė į veidą kitai kaimynei. Tuomet buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau niekam nekilo mintis pasidomėti, ar toks pikčiurna gali turėti ginklą.

Policijos pareigūnai ginasi – girdi, per paskutinius 2 metus dėl vyro elgesio pareiškimų negauta, jis neteistas. P. Kenstavičiaus namuose pareigūnai rado ir paėmė lygiavamzdį bei pneumatinį šautuvus.

Blogio tigras žmoguje

„Akistata“ jau yra rašiusi, kad emocija, reiškianti beprotišką įtūžį ar įniršį, vadinama malajų kalbos žodžiu amok. Indoneziečiai, malajai tikėjo, kad amok yra mitinis blogio tigras, kuris sugebėdavo įsikūnyti į žmogų ir priversdavo jį vykdyti kraupius darbus. Lietuvos policija turi veiksmų taktiką, kurią irgi vadina AMOK (staigus nekontroliuojamo įniršio ir agresijos protrūkis). Pagal AMOK aprašymą, kraupūs nusikaltimai neatsiranda iš niekur nieko, o dažniausiai yra suplanuojami, jiems pasiruošiama. Vykdytojas paprastai būna vienas, itin retais atvejais – du ar keli. Dažniausiai – vyriškos lyties (99%), neretai iki 40 metų amžiaus ir jaunesni, turintys išsilavinimą arba besimokantys. Tokie vyrai turi ypatingą polinkį ginklams, sprogmenims, gali būti agresyvūs, pastebimas narcisistinis tokių žmonių asmenybės sutrikimas.

Narcizui gyvenime viskas sukasi tik apie jį, jis ypač jautriai reaguoja į bet kokią kritiką, nepritarimą jo nuomonei. Pajutęs grėsmę, narcizas dažnai reaguoja netinkamai ir agresyviai, taip sumažindamas vidinę įtampą. Jei normalus žmogus kokį nors iškilusį painų klausimą pamiršta po 5 minučių, tai narcizui tokia situacija gali virsti kova dėl gyvybės. Vidinis mechanizmas verčia narcizus matyti aplinkoje įvairiausių pavojų, grėsmių, kurių nemato kiti žmonės. Todėl narcizai, jei jų gyvenime kas nors įvyksta ne taip, kaip jie nori, kaltina aplinkinius, bet tik ne save.

Pagal policijos algoritmus galimos žudynių priežastys yra tokios: psichosocialinė atskirtis (požiūrių skirtumai: rasiniai, tautiniai, religiniai, politiniai, filosofiniai ir pan.); patyrę patyčias, įžeidinėjimus ar net smurtą (psichologinės traumos, seksualinis priekabiavimas, prievartavimai); socialinės integracijos praradimas (išmetimas iš mokyklos, neišlaikyti egzaminai, prarastas darbas ir pan.); konfliktai su partneriais (skyrybos, buitiniai konfliktai ir pan.). Specialistai, ko gero, „išskaičiuos“ ir du žmones į mirtį pasiuntusio P. Kenstavičiaus elgesį.

Peršviesti neįmanoma

Po tokių kruvinų žudynių visada pasigirsta nuomonių, kad reikia sugriežtinti reikalavimus tiems, kurie nori įsigyti ginklą. Tačiau psichiatrai, iš kurių būtina pristatyti pažymą, kad ginklo turėtojas yra stabilios psichikos, tvirtina, kad psichikos problemų negalima peršviesti rentgenu. „Jei žmogus ateina gydytis ir išsako nusiskundimus, tuomet jam suteikiama pagalba. Tačiau, jei pacientas tvirtina, kad jam viskas gerai, medikas vieno apsilankymo metu, jeigu nesimato nerimą keliančių ženklų, gali ir nediagnozuoti psichikos problemų, – „Akistatai“ yra sakęs psichiatras, dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. – Be to, sergant psichikos ligomis, žmogus dažnai keičiasi. Vieną dieną žmogus stabilios psichikos, o kitą – gali ištikti psichozė“.

Pasak A. Verygos, žmonės iš prigimties nei mirti, nei kitų žudyti nenori, tačiau dažniausiai alkoholis išjungia aukštąją nervinę veiklą, todėl išgėręs žmogus pasako tai, ką galvoja negėręs, pasielgia taip, kaip iki šiol niekas nebūtų įtaręs. Išgėręs žmogus, anot psichiatro, tam tikra prasme tampa asocialus. „Alkoholio poveikis žiaurus – jis atima iš žmogaus suvokimą, kad savo veiksmus jis privalo kontroliuoti“, – sakė psichiatras.

Nepadeda išvengti

Kaip jau minėjome, norint gauti leidimą šaunamajam ginklui, žmogus pirmiausia privalo praeiti medicininę sveikatos patikrą. Jos metu asmenį tikrina įvairūs medicinos specialistai, kurių atsakymai patenka į komisiją, sprendžiančią ar gali žmogus turėti ginklą, ar ne.

Psichiatrai, išduodami pažymą ginklui įsigyti, privalo atsižvelgti ir į tai, ar per pastaruosius 10 metų besikreipiančiajam buvo reikalinga psichiatro pagalba, ir kokia. Norintis laikyti ginklą privalo pristatyti pažymą ir iš Priklausomybių ligų centro, kad nesigydo nuo priklausomybės ligų. Pareigūnai nagrinėja visus asmens duomenis: ar jis nebuvo teistas už tyčinius, smurtinius poelgius, ar nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis dėl girtumo per trejus metus du kartus. Jei taip, toks žmogus negali gauti leidimo turėti ginklą. Deja, griežti reikalavimai nepadeda išvengti kruvinų tragedijų.

Iššaudė savo šeimą

Skaitytojai, ko gero, dar nepamiršo kriaupios tragedijos, paaiškėjusios pernai kovo 27-ąją, kuomet Gaižėnų kaime (Ringaudų sen., Kauno r.) buvo rasta išžudyta Anupraičių šeima. Čia, kaip įtariama, Egidijus Anupraitis (27 m.) šūviais į galvą, šonus ir kitas kūno vietas nužudė savo močiutę Genę (74 m.), tėvą Gintarą (49 m.), motiną Andželą (48 m.), dėdę Nerijų (37 m.) ir į koją sužeidė senelį Gediminą (80 m.). Pastarasis buvo paliktas leisgyvis gulėti tarp lavonų. Pagalba atskubėjo tik po dviejų parų, kai įtariamojo sesuo, negalėdama prisiskambinti į namus, nuvažiavo ten pati ir rado kraujo klanus.

Anupraitis buvo sulaikytas po paros, Marijampolėje. Policijos pareigūnai jį sulaikė netoli stoties, gavę gyventojos pranešimą apie įtartiną asmenį. Įtariamasis, spėjama, ketino sprukti į užsienį. Jis su savimi turėjo kelioninį lagaminą, kuriame pareigūnai rado ginklą „Iž Makarov“ bei dvi dėtuves su šoviniais, o taip pat pinigų ir bilietą į Angliją.

Atvestas į Kauno apylinkės teismą jaunuolis pripažino žudynių metu buvęs namie, žinąs, kas įvyko, bet sakė daugiau nieko nepamenantis.

Buvo daugybė šūvių

Palaikus tyrę ekspertai konstatavo, kad į G. Anupraitienę buvo šauta mažiausiai 5 kartus. Be to, anot ekspertų, buvo paleista daugiau šūvių, negu nužudytųjų kūnuose aptikta sužalojimų – mažiausiai 21. Į G. Anupraitį paleisti 6-7 šūviai. Miegamajame kartu su G. Anupraičiu aptiktas ir pastarojo žmonos Anželikos lavonas. Moteris buvo neįgali – judėjo pasiramsčiuodama lazdele arba ramentais. Į ją, pasak ekspertų, buvo paleista daugiausia šūvių – nuo 8 iki 10.

Lovoje nušautas ir neįgalus, visiškai nevaikščiojęs, įtariamojo dėdė N. Anupraitis. Į jį šauta maždaug 5 kartus.

Tik senelis Gediminas buvo paliktas gyvas – jam buvo peršauta tik koja. Šoko ištiktas žmogus rastas ant grindų. Tačiau senolis taip ir nebuvo apklaustas – iš pradžių neleido medikai, o vėliau dar labiau suprastėjo jo sveikata ir vyras taip ir neatsigavęs po kurio laiko mirė.

Gydomas iki šiol

Kol E. Anupraitis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, su juo bendravo ne tik prokurorai. Pareigūnams kilo įtarimų dėl vaikino psichinės sveikatos būsenos ir jie paprašė atlikti ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę. Kelis kartus su juo pasikalbėję psichiatrai nusprendė, kad ambulatorinės ekspertizės neužteks, todėl vaikinas buvo išvežtas į Uteną, kur jį stebėjo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo ekspertinio skyriaus specialistai. Jie nustatė, kad E. Anupraitis sunkiai serga psichikos liga ir ir negali atsakyti už savo veiksmus. Tad jis atsidūrė Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Beje, šeimą išžudęs vyras gydomas iki šiol.

Šiuo metu Kauno apygardos teisme (KAT) E. Anupraičio byla jau pradėta nagrinėti. KAT teisėjams Algirdui Jaliniauskui, Evaldui Gražiui bei Rimui Švirinui teks išnarplioti gana painių žudynių kamuolį ir atsakyti į daugelį klausimų. Yra planuojama apklausti medikę, remiantis kurios išduota pažyma įtariamajam šiuo nusikaltimu leista įsigyti ginklą, nukentėjusiąja pripažintą vieną E. Anupraičio seserį (vyresnioji, gyvenanti su šeima Anglijoje, nenorėdama važinėti į teismo posėdžius, tokio statuso atsisakė) ir jos draugą, įtariamojo darbdavius, buvusius Anupraičių kaimynus, teismo medicinos ekspertus.

Nekėlė jokių rūpesčių

Iki žudynių Kauno rajono gyventojas policijai nebuvo žinomas – neteistas ir nebaustas administracine tvarka. E. Anupraitis mokyklą baigė su pagyrimu ir studijavo prestižiniame Liverpulio universitete Jungtinėje Karalystėje.

Pedagogai teigė nepastebėję, kad vaikinas būtų buvęs skriaudžiamas. Tiesa, jie žinojo, kad šeima vertėsi sunkiai, kad sirgo Egidijaus mama, tačiau sakė, kad iš jo tyčiojamasi nebuvo. Bet bendraamžiai kalbėjo visai ką kitą. Jie teigė, kad paauglystėje vaikinas patyrė bendraamžių patyčias. Kadangi jis buvo iš neturtingos šeimos, neturėjo mobilaus telefono, nuolat vaikščiojo su ta pačia kuprine ir rūbais, su juo niekas nenorėjo bendrauti. Vaikinas užsidarė savyje, neturėjo draugų.

Kačerginės mokykloje pabaigęs dešimt klasių, Egidijus įstojo į Kauno Saulės gimnaziją. Ją vaikinas baigė su pagyrimu, egzaminus išlaikęs aukščiausiais balais.

Baigęs gimnaziją Egidijus įstojo į prestižinį Liverpulio universitetą, kuriame studijavo chemiją ir tuomet dar tik pradėjusias populiarėti nanotechnologijas.

Tėvas labai didžiavosi, kad jo sūnus mokosi užsienyje ir tikėjosi, jog baigęs mokslus jis negyvens tokiame užkampyje, kaip kad gyveno jų šeima.

Sužlugusios viltys

Baigęs mokslus ir neužsikabinęs Didžiojoje Britanijoje, vaikinas grįžo į Lietuvą. Nors universiteto socialiniuose tinkluose yra minima, kad E. Anupraitis dalyvavo vykdant kai kuriuos projektus, tačiau, galbūt, kai kurios charakterio savybės sutrukdė jam susirasti darbą pagal specialybę. Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja būti įžūliam, agresyviam, mokėti save reklamuoti, o to kaip tik ir trūko jaunuoliui iš Gaižėnų pamiškės, kuris net su kaimynais nesisveikindavo ir vaikščiodavo nuleidęs galvą.

Lietuvoje nanotechnologui darbo irgi niekas nepasiūlė. Nuo 2016 metų vasaros jis nesėkmingai ieškojo tinkamo darbo, kol galų gale buvo priverstas įsidarbinti kaip ir tėvas – apsaugininku. Firmoje „Ekskomisarų biuras“ vaikinas įsidarbino tik nuo šių metų kovo 1 dienos. Leidimą įsigyti ginklą savigynai jis buvo gavęs gerokai anksčiau, pernai spalį. Tačiau iš Ginklų fondo kovinį, jau naudotą pistoletą, ir šaudmenų E. Anupraitis pirko tik prieš šaudynes. Matyt, tuomet, kai suprato, jog jo svajonės tapti mokslininku ir normaliai pradėti gyventi, žlugo.

Žlugo ir tėvų viltys, kad sūnus išgarsins jei jau ne Lietuvą, tai bent Gaižėnų kaimą, jų šeimą. Jei tikėti kaimynų pasakojimais, tėvas pats galėjo prisišaukti bėdą nuolat Egidijui kartodamas, kad šis – nevykėlis.

Psichiatrų nuomone, nuoskaudos, matyt, kaupėsi nuo vaikystės, kol galų gale „katilas“ persipildė ir sprogo. Sprogo 21 šūviu.

Anupraitis neprisipažįsta iššaudęs šeimą. Jis teigia esą tuo metu nebuvęs namuose – vyko atgal į Angliją. Pasak pareigūnų, kai kurios detalės rodo, kad įtariamojo intelektas gana aukštas ir būtina įsitikinti, ar nusikaltimas nebuvo suplanuotas. Tad, išnagrinėjus bylą, teisėjams teks nuspręsti, ar priimti apkaltinamąjį nuosprendį, ar taikyti priverčiamąsias medicinio poveikio priemones.

 

Aurelija ŽUTAUTIENĖ

 

Rekomenduojami video