Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama pirmoji byla dėl senatvės pensijos dydžio atitikties Europos standartams. Prieš kurį laiką iš Anglijos, kur gyveno 11 metų, į Lietuvą sugrįžusi 61 metų vilnietė  pasipiktino gaunama senatvės pensija – 190 eurų. Ji aiškino, kad iš šios sumos neįmanoma pragyventi, žeminamas jos orumas, todėl prašė padidinti pensiją iki 348 eurų.

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė, kad orumo sąvoką, kuri greičiau yra filosofinė, sunku būtų apibrėžti teisiškai :

„Ši samprata paminėta daugelyje tarptautinės teisės dokumentų, bet orumas tuose dokumentuose neturi ekonominio užtaiso. Vienintelis dokumentas, kur žmogaus orumas atsiremia ir į ekonominį aspektą – Europos socialinė chartija. Čia yra nuoroda, kad valstybė turi skirti pakankamai lėšų asmeniui, sulaukusiam senatvės, kad jis galėtų jaustis oriai, galėtų dalyvauti valstybės gyvenime ir t.t. Bėda ta, kad šį straipsnį Europoje pripažįsta tik dvi valstybės. Lietuva, ratifikavusi šią chartiją, tačiau neratifikavo būtent to 23-ojo straipsnio, čia padarė išlygą. Taigi, orumo sampratos, kaip ekonominės dimensijos, bent jau teisiniu aspektu nėra. Taigi, kalbant apie šią bylą, nematau jokių realių galimybių ją laimėti, nes priešingų atveju Europos Žmogaus Teisių Teismas atvertų vartus galimybei orumą aiškinti per ekonominę prizmę. Susieti žmogaus orumą vien tik su ekonominę samprata yra neadekvatu.  Orumas – tai žmogaus savivertė kitų akyse, antra vertus, nėra abejonės, kad ekonominis aspektas įtakoja žmogaus savivertę ir orumą“, - kalbėjo I. Vėgėlė.