Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Jo­nas pra­tę­sė for­te­pi­jo­no, ku­riuo gro­jo Vy­tau­tas Ker­na­gis, gy­ve­ni­mą

Jo­ni­nės įspū­din­gai šven­čia­mos Sim­ne, prie Gi­lui­čio eže­ro, su apei­go­mis ir pa­pro­čiais bei sve­čiais. Šio kraš­to Jo­nų Jo­nui – kul­tū­ri­nin­kui Jo­nui Ka­za­ke­vi­čiui (nuotr.) ši šven­tė yra dar­bo die­na, jis daug me­tų rū­pi­na­si šven­tės ap­švie­ti­mu. Sim­ne gi­mu­sį, mo­kyk­lą bai­gu­sį, čia dir­ban­tį ir ne­ma­žai įdo­mių po­mė­gių tu­rin­tį J.Ka­za­ke­vi­čių kal­bi­na Al­do­na Ku­dzie­nė.

– Jūs esa­te šak­ni­nis sim­niš­kis ar tik į Sim­ną at­vi­lio­tas?

– Esu gry­nas sim­niš­kis. Nuo krau­jo iki kau­lų. Nuo pro­se­ne­lių, kiek pa­me­nu, vi­si bu­vo sim­niš­kiai, nie­kur ir aš ne­iš­va­žia­vau iš Sim­no. Gy­ve­nu tė­vų na­muo­se, nuo­sta­bio­je vie­to­je, ša­lia Sim­no eže­ro.

– Dir­ba­te sce­nos ap­švie­tė­ju ir nė vie­na šven­tė Sim­ne neap­si­ei­na be Jū­sų su­gal­vo­to ir įgy­ven­din­to ap­švie­ti­mo, juk pu­sę ža­ve­sio ren­gi­nys pra­ras­tų be švie­sų, jų at­spal­vių. Ar tik šia­me kraš­te Jū­sų dar­bo val­dos?

– Dir­bu vi­sa­me Aly­taus ra­jo­ne ir vi­sur, kur pa­pra­šo. La­bai gra­ži jū­sų min­tis, jog pu­sę ža­ve­sio ren­gi­niui su­tei­kia ap­švie­ti­mas. Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros cen­tras ir jo ba­zė iš tie­sų tu­ri ge­ras są­ly­gas ren­gi­nius pa­da­ry­ti spal­vin­gais ir la­bai gra­žiais.

– Vi­sais lai­kais žmo­nės mė­go pra­mo­gas, o sce­nos ap­švie­ti­mas tur­būt toks pats se­nas kaip ir te­at­ras – dar se­nie­ji grai­kai nau­do­jo sau­lės ir mė­nu­lio švie­sas, da­bar  jos – dirb­ti­nės. Vi­sos švie­sos tu­ri sa­vo kryp­tį, o kaip jas pa­vyks­ta lai­ku nu­kreip­ti, kiek pa­stan­gų rei­kia įdė­ti, kad de­rė­tų, bū­tų gra­žu? Ar jau­čia­te žiū­ro­vų įver­ti­ni­mą?

– Vi­sa­da la­bai džiau­giuo­si, kai po ren­gi­nio žmo­nės pa­si­džiau­gia ren­gi­nio ap­švie­ti­mu, nes dar­bo įdė­ti ten­ka la­bai daug. Kiek­vie­nai šven­tei sten­gia­mės su­kur­ti vis nau­ją švie­sų de­ri­nį, pro­gra­mą, Ma­no iš­ti­ki­mas pa­gal­bi­nin­kas No­jus Kru­pa­vi­čius ga­li tai pa­liu­dy­ti.

– Kas lė­mė Jū­sų įsi­trau­ki­mą į mu­zi­ką? Ko­kiuo­se ko­lek­ty­vuo­se esa­te gro­jęs ir ko­kias in­stru­men­tais?

– Pra­dė­jau gro­ti me­ta­lo­fo­nu ko­kio­je šeš­to­je kla­sė­je. Se­kė­si vi­sai ne­blo­gai. Tai ma­ty­da­mas tė­vas iš ko­lū­kio par­ne­šė ar­mo­ni­ką, iš­mo­kau gro­ti ir ja. Pa­ti­ko. Ta­da va­sa­roms įsi­dar­bin­da­vau ko­lū­ky­je, kad su­si­rink­čiau pi­ni­gų sa­vam akor­de­o­nui. Vė­liau įval­džiau gi­ta­rą – pa­siū­lė drau­gas.  Mo­kyk­lo­je kū­rė­me est­ra­di­nį an­sam­blį, bet ne­tu­rė­jo­me bo­so gi­ta­ris­to – įval­džiau ir ją. Ta­da mo­kyk­lo­je kū­rė­si ka­pe­la, bet ne­bu­vo kam gro­ti kon­tra­bo­su, tai ir juo iš­mo­kau gro­ti. Kai pra­dė­jau dirb­ti Sim­no kul­tū­ros na­muo­se, gro­jau be­veik vi­suo­se me­no mė­gė­jų ko­lek­ty­vuo­se, ku­riuos tik tu­rė­jo Sim­no kul­tū­ros na­mai. Da­bar Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros cen­tro Sim­no sky­riu­je va­do­vau­ju jau­nuo­lių stu­di­jai, mo­kau gro­ti gi­ta­ra, at­lie­ka­me įvai­rių žan­rų kū­ri­nius.

– Mu­zi­kos in­stru­men­tų Jū­sų na­muo­se tur­būt yra ne­ma­žai? Ar jie vi­si Jū­sų iš­ban­dy­ti?

– Iš­ban­dy­ti sce­no­je vi­si bu­vo. Da­bar kai ku­rie jau vin­ta­ži­niai. Ir mo­kyk­los lai­kų est­ra­dos gru­pės vi­sos gi­ta­ros šiuo me­tu ka­bo ma­no na­muo­se ant sie­nos.

– Ką Jums reiš­kia ši iš­skir­ti­nių gi­ta­rų ko­lek­ci­ja?

– Nos­tal­gi­ją. Jau­nys­tę. Ir drau­gus, su ku­riais kar­tu gro­jo­me.

– Esa­te pa­si­dir­bęs sta­lą iš for­te­pi­jo­no vir­šaus. Ko­kia is­to­ri­ja čia už­ko­duo­ta?

– Tuo for­te­pi­jo­nu gro­jo pats ma­est­ro Vy­tau­tas Ker­na­gis, dai­na­vo Vir­gi­li­jus No­rei­ka ir ki­ti ži­no­mi Lie­tu­vos at­li­kė­jai. Ir kuo­met in­stru­men­tas bu­vo iš­leis­tas į už­tar­nau­tą po­il­sį, man jo pa­gai­lo ir nu­spren­džiau pa­keis­ti pa­skir­tį bei pra­tęs­ti jo is­to­ri­ją.

– Jei ne­klys­tu, esa­te su­kau­pęs be­ne di­džiau­sią Aly­taus kraš­te vi­ni­li­nių plokš­te­lių ko­lek­ci­ją – 700 vie­ne­tų. Ar tos gau­sios vi­ni­lo­te­kos daž­nai pa­si­klau­so­te? 

– Jau ne­la­bai daž­nai klau­sau­si, nes trūks­ta lai­ko. Ma­no fa­vo­ri­tai „AB­BA“, „Be­at­les“...

Rekomenduojami video