Dalis mūsų jaunimo nemato savo ateities niekur kitur, tik darant nusikaltimus – ir kuo toliau, tuo sunkesnius, tarsi pirmieji, lengvesnieji, būtų tik kaip pratybos, patirties kaupimas. Tačiau, ko gero, daugumai tokių jaunų žmonių gana greitai tenka sustoti savo „pasiekimų“ kelyje – iškeliauti už grotų. Ir ilgam, jeigu, pavyzdžiui, buvo disponuojama kvaišalais. O ši veikla bene labiausiai vilioja norinčiuosius greitai ir daug pralobti, nes uždarbis narkotikų platinimo „versle“ labai didelis. Kaip ir rizika dėl to.

Turi kalėti 11 metų

Tokių jaunų vyrų būrį neseniai papildė Šilelio kaimo (Kauno r.) gyventojas Karolis Uska (27 m.). Šeimos dar nesukūręs prekybos įmonės konsultantas, savo laiku įgijęs vidurinį išsilavinimą ir daugiau mokslų nebesiekęs, jau prieš bene 5 metus pasuko nusikaltimų keliu. Tuomet vaikinas sulaukė pirmosios teismo bausmės, o neseniai Kauno apygardos teisme (KAT) buvo teisiamas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis. Anksčiau K. Uska buvo teisiamas tik už vagystes.

Vien disponavimas labai dideliu kvaišalų kiekiu jau yra labai sunkus nusikaltimas – už jį Baudžiamasis kodeksas (BK) numato laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų, nes, anot Temidės, toks nusikaltimas kelia itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, žmonių sveikatai, gyvybei ir padeda plisti narkomanijai.

Neteisėtas disponavimas ginklu ir šaudmenimis – apysunkis nusikaltimas.

Taigi KAT, paskelbęs, kad įrodė K. Uskos kaltę pagal abu kaltinimus, paskyrė jam subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę.

K. Uska atsidurs už grotų, kai šis nuosprendis įsiteisės. O iškart po nuosprendžio vaikinas dar buvo paliktas laisvėje.

Užsieniečių „dovana“

K. Uska įkliuvo pernai vasarį, kai Kauno policijos pareigūnai įtarė jį darant nusikaltimus, o jo namų ūkiniame pastate per kratą aptiko labai didelį kiekį – apie 6 kilogramus – psichotropinės medžiagos, kurios sudėtyje vėliau specialistų buvo nustatytas labai didelis kiekis amfetamino ir metamfetamino. Šios medžiagos ir 100 gramų – jau labai didelis kiekis.

Be to, per kratą įtariamojo namie pareigūnai taip pat aptiko savadarbį pistoletą su dėtuve, 5 šovinius, tinkamus šiuo ginklu šaudyti, pirštines, dėžutę bei elektronines svarstykles su kvaišalų pėdsakais.

Nusikaltėlio patirties turintis ir BK niuansus greičiausiai išmanantis K. Uska kaltės neneigė – juk ši aplinkybė lengvina apkaltintojo dalią. Tik vaikinas tikino kvaišalus laikęs vien savo reikmėms, o ne ketinęs platinti ir juos gavęs „visai netikėtai“. Esą jo namų kieme užsienio šalių piliečiai neretai laikydavo savo automobilius, todėl kvaišalų „palikę kaip atlygį už šią paslaugą“.

Tik šiukšlės ir žaislai

O ginklą su šoviniais į namus, anot K. Uskos, parnešusi senatvės ligų kamuojama močiutė – ji dažnai išeidavusi pasivaikščioti Nemuno pakrantėmis ir tuomet „pritempdavusi į namus visokiausių šiukšlių“.

K. Uska tikino puikiai žinojęs, kad ginklo negalima nelegaliai laikyti, tačiau nešti jį į policijos įstaigą nedrįsęs, nes yra ne kartą teistas, taigi visada įtartinas pareigūnams. Juolab kad tuo metu jis kaip tik buvo nuteistas lygtinai ir privalėjo 3 metus gyventi be jokios „nuodėmės“.

Sūnų bandė teisinti ir mama – ji tvirtino, kad per kratą rasti daiktai – peilis ir paprastai nusikaltėlių dėvima kaukė (megzta kepurė) – tai tik žaislai, kuriais ji pati žaisdavusi su anūke.

Tokie argumentai teismo neįtikino, todėl nutarta, kad K. Uska yra kaltas pagal abu kaltinimus. Vadinasi, linkęs pažeisti įstatymus, daryti nusikalstamas veikas, išvadų nedarantis, nusikaltęs neatsitiktinai. Šitaip ir užsidirbo „neapdairusis“ K. Uska griežtą bausmę. Tiesa, dar gana švelnią, lyginant su BK nurodytomis bausmės dydžio „lubomis“ (10–15 metų), mat, anot Temidės tarnų, šiuo atveju, suradus psichotropines medžiagas, jos jau nebuvo išplatintos, tad ir didelė žala visuomenei nepadaryta.

Vilko akys į mišką...

Panašaus likimo už disponavimą dideliu ir labai dideliu kvaišalų kiekiu neseniai sulaukė ir Vilniaus gyventojas Aivaras Vaitkevičius (27 m.) – jį KAT nuteisė kalėti 12 metų. Nuteistasis po nuosprendžio taip pat buvo paliktas laisvėje, kol nuosprendis įsiteisės.

Šiam vaikinui nusikaltimas – irgi ne naujiena jo kasdienybėje: jis anksčiau teistas jau 5 kartus, paskutinį kartą į laisvę, atlikęs bausmę už vagystę, išėjo 2013-ųjų pabaigoje. Bet, kaip dažniausiai būna, vakarykštis kalinys vis atsigręžia į „zoną“ – taip, kaip vilkas, anot liaudies išminties: vilko akys į mišką žiūri.

Taigi A. Vaitkevičius 2 nusikaltimus – sunkų ir labai sunkų – 2016-ųjų pabaigoje įvykdė palaikydamas ryšį su „zonoje“ likusiais savo bičiuliais, būdamas paklusnus jiems, valdomas jų. Jaunuolis neatsisakė prašymams permesti per Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) sieną „dovanų“ laukiantiems „zonos“ gyventojams. Tos dovanos buvo paketai su kvaišalais. Pirmą kartą – didelis jų kiekis, antrą – labai didelis. Abu šiuos kartus skyrė tik 2,5 mėnesio. Tai rodo šio nusikaltėlio įžūlumą.

Pabaidė ir sučiupo

Kaip nustatė teismas, 2016-ųjų rugsėjo pabaigoje A. Vaitkevičius Vilniuje iš asmens, kurio jis neišdavė, vieną dieną įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o jau kitą dieną šis vyrukas buvo prie Pravieniškių PN-AK tvoros ir ketino permesti paketą per tvorą, tačiau nespėjo, nes buvo pabaidytas akylų „zonos“ pareigūnų. Ne tik pabaidytas, bet ir sučiuptas bėgantis iš nespėto įvykdyti nusikaltimo vietos. Gaudynės vyko keletą minučių – bėglį nevykėlį sustabdė pareigūnų papurkštos dujos.

Teisme A. Vaitkevičius tvirtino tenorėjęs užsidirbti apie 80 eurų, todėl ir rizikavęs prie PN tvoros, paprašytas 2–3 metus pažinoto bičiulio, pravarde Saidas. Šis, deja, teismo dieną buvo jau miręs, tad liudyti negalėjo. A. Vaitkevičius teigė, kad pats Saidas ir mašiną kelionei į PN suradęs, ir vairuotoją, kuris, neva nepažįstamas, „metiką“ ir nuvežęs link PN-AK tvoros.

Dar kaltinamasis tikino manęs, kad paketuose, kuriuos jis perėmęs iš tiekėjo, buvę mobilieji telefonai ir kažkokie vaistai. Kai specialistai nustatė, kad tai – kvaišalai, A. Vaitkevičius tikino labai nustebęs ir buvęs apgautas.

Tačiau teismas nepatikėjo teisiamojo versija, nes buvo nustatyta, kad draudžiamus kaliniams turėti daiktus pats šis vilnietis ir pakavęs, mat ant medžiagų rasta jo pirštų atspaudų.

Narkomanai nebeliudijo

Tuo metu įkliuvęs kalinių „šildytojas“ buvo paliktas laisvėje laukti teismo dienos. Bet nusikalsti linkęs vaikinas netvėrė savo kailyje be rizikingos veiklos, todėl jau gruodžio viduryje, vėl neva įkalbėtas to paties Saido, įgijo labai didelį kiekį metamfetamino bei heroino ir patraukė tų pačių PN link. Ir vėl tuo pačiu tikslu – permesti „dovanas“ kaliniams per PN sieną. Tą kartą A. Vaitkevičių automobiliu „Audi 80“ vežė anksčiau neteistas Nemėžio kaimo (Vilniaus r.) gyventojas Vitalijus Versockis (35 m.).

Šis bedarbis, kaip vėliau nustatė teismas, išties buvo įkliuvęs atsitiktinai – savo bičiulio paprašytas pavėžėti ir esą nežinojęs, kokiu tikslu važiuojąs jam iki tol nepažinotas keleivis A. Vaitkevičius.

„Audi“, kuriuo važiavo iš viso 4 vyrai, buvo sustabdytas Kauno apskrities policininkų ties Žiežmariais (Kaišiadorių r.). Pasirodo, apie vežamus kvaišalus tuo metu jau žinojo policijos pareigūnai, gavę žvalgybinės informacijos. Žinojo, kad A. Vaitkevičius bandys permesti kvaišalų per PN tvorą, žinojo, kad kartu dalyvauja ir dar du policijai žinomi asmenys – tas pats Saidas ir dar toks Andrejus. Abu jie teismo dieną buvo jau mirę, taigi ir A. Vaitkevičius lengvai galėjo kaltinti mirusiuosius. Šie, beje, buvo pareigūnams žinomi narkomanai, lankydavęsi Vilniaus čigonų tabore.

Nuteistas tik vienas

Sustabdžius minėtą „Audi“, netrukus paaiškėjo, kad jo variklio skyriuje buvo paslėpti plastikiniai paketai su kvaišalais. Juos, kaip vėliau nustatyta, A. Vaitkevičius turėjęs permesti per PN tvorą saviems kaliniams.

Galop pareigūnai dar nustatė, kad pačius kvaišalus svetimo automobilio variklio skyriuje buvo paslėpęs būtent A. Vaitkevičius, kai mašina buvo sustojusi degalinėje.

Tokiu būdu „Audi“ vairuotojas V. Versockis KAT buvo išteisintas, nes pritrūko įrodymų jo kaltei patvirtinti, o „metikas“ A. Vaitkevičius sulaukė griežto nuosprendžio.

Šioje byloje, įrodinėjant kaltę, didelės reikšmės turėjo ir daktiloskopinis tyrimas – specialistas nustatė, kad ant skaidrios lipnios juostos, kuria buvo apjuostas nusikalstamas paketas, buvo paliktas A. Vaitkevičiaus kairės rankos nykščio pėdsakas. Be to, teismui nustatyti tiesą padėjo ir A. Vaitkevičiaus pokalbių telefonu turinys, užfiksuotas pareigūnų.

Savo bausmės būtų sulaukę ir kiti du vilniečio bendrininkai, bet šie, jau minėta, mirė.

Irena ZUBRICKIENĖ