Matyt, skiepyti pilietiškumą daugybę kartų ant grėblio užlipusiems rinkėjams tapo per sunku, kad politikai vieningai suskato jauninti rinkėjų amžių.

Nori užsiauginti naują rinkėjų kartą

Seimas pagaliau užsimojo keisti Konstituciją. Ne dėl tiesioginės demokratijos gelbėjimo, kad būtų sumažinta per aukšta referendumo inicijavimo kartelė – dėl jos iš tautos jau seniai atimta teisė pačiai spręsti svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus. Ir ne dėl Seimo rinkimų tvarkos pakeitimo, atsisakant partijų sąrašų. Šiais neramiais laikais yra žymiai svarbesnių dalykų. Dabar, kai dėl demografinių pokyčių darbdaviai lieka be darbininkų, mokytojai – be mokinių, generolai – be kareivių, politikai, matyt, apsižiūrėjo liekantys be rinkėjų. Skandalas!

Turbūt tik taip būtų galima paaiškinti tokį Seimo užsidegimą keisti Konstituciją: jos pataisai, siūlančiai leisti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų amžiaus, pritarė 80 Seimo narių, prieš pasisakė 8, o susilaikė 18. Nors prieš šio Seimo rinkimus socialdemokratai žadėjo rimtus pokyčius valstybėje, šaukė apie būtinybę keisti konservatorių ir liberalų politinį kursą, po rinkimų, Seime subūrus konstitucinę daugumą, galinčią vykdyti net ir didžiausias politines permainas, apie Konstitucijos pataisas jie nekalbėjo. Vėliau, kai konstitucinės daugumos nebeliko, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime nariai palaikė savo partiečio Tomo Martinaičio, vieno jauniausių Seimo narių, iniciatyvą pasitikėti jaunimu ir pakeisti Konstituciją, kad 16-mečiams būtų leista balsuoti savivaldos rinkimuose. Gal artėjanti kadencijos pusiaukelė vis labiau verčia susimąstyti apie politinę ateitį?

Tokią iniciatyvą palaikė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. „Man atrodo, jeigu pritartume Konstitucijos pataisai, tai būtų dar vienas stimulas, kad galime užsiauginti tą jaunąją rinkėjų kartą, kuri domėtųsi politika ir ateitų, išreikštų savo poziciją. Tai būtų papildomas pilietiškumo sustiprinimas jauniems žmonėms“, – sakė jis žurnalistams.

Abejojantys, ar dešimtokus tikrai reikia įtraukti į rinkimus, ragino pagalvoti ne tik apie jaunimo teisę, bet ir apie atsakomybę. „Tai reikštų teisinio nuoseklumo stoką, nes tokio amžiaus jaunimas negali įsigyti alkoholio, sudaryti sutarčių, o mes norime patikėti regiono valdymo krypties pasirinkimą. Ar tikrai norime atverti dar platesnes duris manipuliacijoms? Jaunimas turi būti ugdomas per švietimą, pilietines iniciatyvas“, – prieš balsavimą Seime sakė konservatorius Audronius Ažubalis. Visgi, kaip parodė balsavimo rezultatai, manipuliacijų paaugliais grėsmės absoliuti dauguma Seimo narių neįžvelgė arba jos nesureikšmino.

„Socdemų suvaikėjimas“

Seimo noras keisti rinkėjų amžiaus cenzą savivaldos rinkimuose ne visiems atrodo protingas. Politologas Vladimiras Laučius tokią iniciatyvą pavadino „socdemų suvaikėjimu“. „Kai 2020 m. Laisvės partijai populiarumo taškus medžiojusi Aušrinė Armonaitė žygiavo su nepilnamečių banda Gedimino prospektu per JAV juodaodžių riaušininkų palaikymo akciją, kurioje šmėžavo šios publikos kultūros ir proto lygį liudijęs šūkis „Fuck the police“ („Krušk policiją“ – VL red. past.), atrodė, kad dugnas pramuštas. Bet socialdemokratai dabar nusprendė žengti šia kryptimi dar toliau. Seime jie įregistravo projektą, leidžiantį 16 metų paaugliams balsuoti savivaldos rinkimuose. Projektas jau perkopė pirmą balsavimo stadiją (už – 80, daugiausia – valdantieji socdemai ir opoziciniai liberalai) ir, su viešųjų ryšių kvailystėms būdingu mėgavimusi savimi ir savo, atleisk, Viešpatie, „idėjomis“, stumiamas realizacijos link. Lietuvą nuo šitos nesąmonės išgelbės tik tai, kad, norint išspausti šį LSDP ir Liberalų sąjūdžio politinio metabolizmo produktą, reikėtų keisti Konstituciją. O norint keisti Konstituciją prireiktų ne 80, o 94 balsų, kurių šio projekto entuziastai, tikėtina, nesurinks. Tad problema kol kas – ne tiek politinė, kiek intelektinė ir kultūrinė“, – konstatavo V.Laučius savo „Facebook“ paskyroje.

Politologas klausia, kuo 16-mečių balsai tokie svarbūs, palyginti su vyresnio amžiaus žmonių balsais, kad dėl jų politinio dalyvavimo reikėtų keisti valstybės konstitucinius principus? „Ar tikrai šios amžiaus grupės jaunuoliai turi tokių dorybių, be kurių Lietuvos valstybės politika stokoja brandos, kultūros ir intelekto? Specialistai byloja visai ką kita. Jie sako, kad dabartinių 16-mečių karta yra atbukinta savo informacijos vartojimo įpročių, tarp kurių nelieka vietos elementariam mąstymui: jaunuoliai nebesugeba sutelkti proto ir dėmesio knygoms ir rimtesniems straipsniams, ilgesniam, lėtam skaitymui. O neskaitymas – tai nemąstymas. Rinkėjų nemąstymas, savo ruožtu, ardo demokratinės politikos pamatus. Ant šių prielaidų pastatyta visa Apšvietos epocha, kurios saulėlydį dabar stebime. <…> Tai – grynų gryniausias populizmas ir neatleistina kvailystė“, – apibendrino V.Laučius.

Manipuliuojama ir suaugusiaisiais

Kad ir kaip vertintume politikų norą mokyklinio amžiaus rinkėjams diegti pilietiškumą, aktyvumą, atsakomybę už savo kraštą, niekaip neišeina iš galvos vieno iš LSDP lyderių frazė apie būtinybę užsiauginti jaunąją rinkėjų kartą. Ji skamba gana dviprasmiškai.

Žinoma, būtų gėdinga abejoti politinio polėkio tyrumu: užsiauginti ne sau, o Lietuvai! Rinkėjai turėjo daugybę progų įsitikinti, kaip į valdžią išrinkti politikai laikosi priesaikos žodžių – tarnauti Lietuvos žmonių gerovei. Per kelis dešimtmečius valdžioje besikeitusios partijos, prezidentai ir premjerai tarnavo taip uoliai, kad beveik milijonas lietuvių užtrenkė sau iš paskos tėvynės duris. Regis, tada Seimui nelabai rūpėjo nei naujoji rinkėjų karta, nei jaunimo pilietiškumas. O dabar, kai visuomenė sparčiai vaduojasi nuo iliuzijų, kad į valdžią atėjus naujai Seimo daugumai kažkas pasikeis, prasidės permainos, politinis cirkas susivynios palapinę ir išvažiuos, viskas atsistos į savo vietas, poreikis atskiesti vyresnių rinkėjų skepticizmą jaunimo optimizmu, regis, tapo toks svarbus, kad dėl jo skubama keisti Konstituciją. Ir tam mielai pritaria ne tik valdantieji, nes skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Ar gali ką paguosti kokia aukštesnė vieta visuomenės nuomonės apklausose? Juk tai tik atspindi, ką mano visuomenės mažumos mažuma, ir, kaip rodo realūs rinkimų rezultatai, dar labai labai blankiai...

Politiniame naujausio Konstitucijos keitimo kontekste į dienos aktualijas nejučiomis išnyra senolių išmintis: ant jauno arklio tinka senesnis raitelis. Jaunam, nepatyrusiam žirgui trūksta ne jėgos, o patirties, ramybės, kantrybės. O senesnis raitelis geriau supranta žirgo psichologiją ir elgesį, moka laiku jį pristabdyti ar paskatinti, formuoti teisingus įpročius. Gal dėl to jaunų žirgų balnojimas ir išjodinėjimas tampa mūsų politinių arklidžių darbotvarkės prioritetu?

Politologas Kęstutis Girnius, paklaustas, ko politikai labiau siekia tokia Konstitucijos pataisa – politinės ar pilietinės naudos, atsakė manantis, kad pilietinės. „Kuo jaunesnis žmogus gauna galimybę balsuoti, tuo didesnė tikimybė, kad jis ja pasinaudos, ir, kartą balsavęs, dalyvaus rinkimuose ir vėliau. Kitaip sakant, manau, jog tai būdas skatinti aktyvesnį pilietiškumą, įtraukiant jaunesnius žmones. Man regis, tai visai geras dalykas“, – pridūrė pašnekovas.

Jis sutiko, kad rinkimų kampanijos metu jaunimu gali būti manipuliuojama, pavyzdžiui, rengiamais koncertais ar įvairiomis viešųjų ryšių akcijomis. „Taip, gali būti šiek tiek tokių dalykų, bet juk ir suaugusiaisiais manipuliuojama įvairiais būdais. Jaunimas turi teisę būti lygiai toks pat kvailas, kaip ir jų tėvai“, – sakė K.Girnius.

Pasiteiravus, ar neatrodo simptomiška, kad būtent socialdemokratai pasiūlė auginti naują rinkėjų kartą mažindami balsavimo amžiaus cenzą, politologas pabrėžė, kad visoms politinėms partijoms reikia auginti naująją kartą, bet labiausiai – socdemams. „Jų rinkėjai yra vyresnio amžiaus, ir kaime, ir mieste, todėl, jei socdemams būtų priskirti nuopelnai, kad jų dėka gali balsuoti jaunesni žmonės, tai galėtų paskatinti jaunimą palankiau žiūrėti į socialdemokratus, matyti juose ne tik buvusius komunistus. Taigi, manau, balsavimo amžiaus sumažinimas yra teigiamas dalykas. Jaunimą reikia įtraukti. Jei balsuos būdami 16-os, įpras kaskart per rinkimus balsuoti. Manau, kad tai būdas kovoti su politine apatija“, – apibendrino K.Girnius.

Kategoriškai nepritaria

„Aš kategoriškai šitam dalykui nepritariu, nors mūsų frakcija yra pati jauniausia Seime, per Seimo rinkimus už mus daugiausia balsavo jaunimas, o mūsų frakcijai priklauso jauniausias Seimo narys“, – pareiškė Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Jo teigimu, atrodytų, jog „aušriečiai“ kaip tik turėtų būti suinteresuoti, kad į politiką būtų įtraukta daugiau jaunimo. „Tačiau esmė ta, kad toks siūlymas iš tikrųjų yra politikavimas, bandymas pasinaudoti jaunų žmonių negebėjimu greitai priimti sąmoningus sprendimus. Toks politikavimas sudaro galimybę valdyti jaunuolius per jų emocijas. O kai gali valdyti jaunus žmones, tai politikams nieko nėra geriau. Organizuoji šventę, užsakai koncertą, ir paragini visus eiti prie balsadėžių“, – sakė Seimo narys.

Anot R.Žemaitaičio, kitas niuansas – teisinis. „Kodėl siūloma suteikti balsavimo teisę būtent 16-mečiams ir vyresniems? O kodėl ne 15-mečiams? Ne 14-mečiams? Arba tik nuo 17-os metų? Kodėl socialdemokratai siūlo leisti balsuoti nuo 16-os? Na, pradėkime nuo to, kad tokių socialdemokratų, kokie buvo Algirdo Brazausko laikais, jau nebėra. Jie virsta, jei dar nepavirto, neokonservatoriais. Matome, kad iš jų labai stipriai veržiasi leftizmas. Šiandien, ko gero, politiniame žemėlapyje socialdemokratiška partija tampa „Nemuno aušra“. Problema ta, kad socialdemokratai atsitraukė nuo pamatinių savo politinių vertybių. Buvusios nomenklatūros, kuri sudarė šitos partijos stuburą, vaikai ir anūkai, nematę tikro gyvenimo, išlepinti tėvų privilegijų, užaugę socialiniame šiltadaržyje, kai galėjo siuntinėti bet ką „ant trijų raidžių“, nes tėvelis, partkomo sekretorius, ar jo draugeliai visada ištrauks iš nemalonumų, įsivaizduoja, kad gali viską daryti. Taip, kaip galėjo patys būdami paaugliai. Todėl manau, kad tokios iniciatyvos galbūt ateina ir iš pasąmonės“, – svarstė politikas.

Pasak jo, yra ir trečias dalykas. „Jei balsavimo teisė būtų įgyjama nuo 16-os, tai kodėl privalomąją karo tarnybą reikia atlikti tik nuo 18-os? Juk jaunuolis, dar besimokydamas mokykloje, galėtų būti pašauktas į kariuomenę, įgytų reikiamo supratimo, disciplinos, paragautų beržinės košės, taptų dar sąmoningesnis, suvoktų, kas yra atsakomybė, ką jis galėtų duoti valstybei, ir, grįžęs baigti mokyklą, jau būtų visai kitoks žmogus. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie alkoholio vartojimo amžiaus ribą. Jeigu sakome, kad 16 metų jaunuolis jau yra toks sąmoningas, kad galėtų priiminėti pilietinius sprendimus, rinkti valdžią, tai kodėl taip nepasitikime jo gebėjimu atsakingai vartoti alkoholį? Tai jeigu suteikiame 16-mečiams galimybę balsuoti, tai gal tada, atsižvelgę į tokio amžiaus jaunuolių sąmoningumą, svarstykime, kiek 16-mečiui leidžiama vartoti alkoholio: ar jis 100 gramų gali išgerti, ar 200, ar 50? O dabar įsigyti alkoholio leidžiama tik nuo 20 metų. Ir kaip dėl rūkymo? Savo laiku Vokietijoje labai stebėjausi, kad nuo 16 metų buvo leidžiama įsigyti cigarečių ir alaus. Mums, gal 1997 m. atvykusiems iš Rytų Europos, tada dar nebaigusiems mokyklos, tai buvo nesuvokiama, nes pas mus tokie dalykai buvo tabu. Tai gal reikėtų iškelti ir tabako vartojimo amžiaus ankstinimą? O tada gal grįšime prie Laisvės partijos siūlymo legalizuoti „žolę“? Kodėl ne, jeigu 16 metų jaunimas toks sąmoningas? Todėl ir sakau, kad nebelikus buvusių socialdemokratų turime savotišką Laisvės partiją, kuri nori daryti neaišku ką ir kaip“, – sakė R.Žemaitaitis.

Paklaustas, ar iš tiesų toks Konstitucijos pakeitimas padės užsiauginti naują rinkėjų kartą, pašnekovas atsakė manantis, kad LSDP reikėtų pažvelgti tikrovei į akis. „Jei socialdemokratai dar nesusitaikė su realybe, kad 2028 m. bus pasodinti ant atsarginių suolelio mažiausiai 8–10 metų, tai vis dėlto turėtų tą padaryti. Jeigu ir toliau taip valdys valstybę, jei ir toliau taip gadins savo partijos vardą, tai nematau jokių jų šansų. Jie kalba apie rinkėjų ugdymą, naujos kartos auginimą, bet rinkėjas balsuoja remdamasis savo vertybiniais principais. Jei socialdemokratų vertybė – tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimas, tai tikėtis, kad jie gaus palaikymą iš krikščioniškų pažiūrų visuomenės dalies, nelabai verta. Mūsų koalicijos partneriams socialdemokratams radęs progą visada bandau draugiškai palinkėti: įkvėpkite gryno oro, ugdykite naują rinkėjų kartą savo darbais, o ne tokiais pasiūlymais. Na, bet jei darbais nepavyksta, tai kas tada belieka“, – apibendrino R.Žemaitaitis.

„Nėra vieno recepto“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mindaugas Lingė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, sakė nematantis jokių rizikų dėl amžiaus sumažinimo renkant savivaldybių tarybas ir merus. „Skeptiškiau vertinčiau siūlymą asmenims nuo 16 metų suteikti teisę balsuoti Seimo rinkimuose. Visgi savivalda yra pirmoji viešųjų reikalų tvarkymo pakopa, todėl norėtųsi, kad į jos problemų sprendimą būtų įtrauktas kuo platesnis bendruomenės ratas. Kad žmonės suprastų, kaip sprendžiami klausimai, kad kiltų interesas labiau tuo pasidomėti. Man atrodo, kad tai suteiktų daugiau pozityvumo: ir skatintų pilietiškumą, ir leistų ieškoti dar vieno būdo, kaip kuo daugiau bendruomenės narių įtraukti į viešųjų reikalų tvarkymą. Suprantama, kad Seimo svarstomi įstatymai ar jam deleguotos procedūros reikalauja specifinių žinių, bet nereikia painioti kandidatavimo ir galimybės rinkti. O kad daugiau jaunų žmonių ateis į rinkimus ir nubalsuos už vieną ar kitą politinį darinį – tai juk tokia ir yra demokratijos esmė“, – sakė M.Lingė.

Anot jo, kuo greičiau jauni žmonės įgis įprotį dalyvauti rinkimuose, kuo daugiau domėsis ir ateis balsuoti, tuo veiksmingiau galėsime spręsti jaunimo abejingumo politikai problemą. „Vienuose rinkimuose jau buvome besidžiaugiantys, kad įvyko proveržis, nes jauni rinkėjai dalyvavo aktyviau, bet atėjo kiti rinkimai, ir pamatėme, kad tie rezultatai nepasikartojo. Matyt, nėra vieno recepto, kaip spręsti jaunimo aktyvumo balsuojant problemą, ko gero, tai priklauso nuo daugelio dalykų. Tikrai nemanyčiau, kad šiuo vienu sprendimu bus galima pasiekti kažkokį proveržį. Tai veikiau siekis įtraukti jaunimą domėtis vietos bendruomenių problemų sprendimais. Tuo labiau kad vietos savivaldos lygmenyje neretai būna sprendžiami jauniems žmonėms svarbūs klausimai – popamokinio ugdymo, neformalaus ugdymo plėtros ir panašiai“, – sakė Seimo narys.

Paklaustas, gal politikams labiau apsimoka keisti rinkėjų demografiją, o ne savo politiką, pašnekovas atsakė, kad, jo manymu, būtų labai sudėtinga apskaičiuoti, kokį poveikį rinkimų rezultatams turėtų papildomas jaunesniojo amžiaus rinkėjų dalyvavimas. „Arba kuriai politinei jėgai tai būtų naudinga. Matome, kad už šią pataisą Seime balsavo įvairių partijų atstovai, todėl atmesčiau bandymus spekuliuoti, kad tai yra kažkam naudingas politinis sprendimas“, – pridūrė M.Lingė.

Svarbiau pilietiškumas

Paklausta, ką mano apie prielaidą, kad tokią Konstitucijos pataisą pasiūlę socialdemokratai galimai siekia naudos savo partijai, Seimo pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, LSDP frakcijos seniūnė, atsakė, kad tokie įtarinėjimai nepagrįsti.

„Ši iniciatyva yra kilusi iš jaunimo organizacijų. Aš ją vertinu kaip pilietiškumo raišką. Ir šiuolaikinės technologijos, ir akceleracija, ir visi kiti dalykai rodo, kad jaunimas šiandien yra brandesnis, nei buvo anksčiau, ir žingsnis, kad savivaldos rinkimuose jis galėtų išsakyti savo poziciją balsuodamas, mano manymu, yra sveikintinas. Aš pati balsavau už tai. Yra kita problema: mažėja balsuojančių jaunų žmonių skaičius, susiduriame su apolitiškumu. Nežinau, ar šis Seimo žingsnis galėtų kaip nors labiau paveikti politinių jėgų rezultatus savivaldos rinkimuose, jei užsimenama, kad kažkokiai partijai jaunesnių rinkėjų dalyvavimas galėtų būti naudingesnis. Galima būtų pasižiūrėti ir paanalizuoti, už ką jaunimas dabar daugiau balsuoja, bet man šiuo požiūriu yra svarbiau pilietiškumas ir tai, kad tie jauni žmonės pirmiausia atstovaus sau, savo amžiaus grupei, savo interesams. Manyčiau, kad ši iniciatyva paskatins jaunus žmones išreikšti savo nuomonę dėl politikos pasirinkimo, parodyti, kas jiems priimtiniau“, – sakė Seimo pirmininko pavaduotoja.

O.Leiputė neatmetė manipuliavimo jaunais rinkėjais tikimybės rinkimų kampanijos metu. „Be abejo, gali būti manipuliacijų, viskas priklausys nuo jauno žmogaus kritinio mąstymo. Bet tą patį galima pasakyti ir apie kitas rinkėjų amžiaus grupes. Visada yra tokių rizikų. Visose politinėse partijose yra ir skeptikų dėl šios iniciatyvos, ir jos palaikytojų, bet pirmasis balsavimas Seime parodė, kad tradicinės partijos, ir kairieji, ir dešinieji, nebijo iššūkių, nemato grėsmės, kad jaunimui atėjus balsuoti nutiks kažkas netinkamo.

Ar bus priimta tokia Konstitucijos pataisa? Tą padaryti nėra taip paprasta, tačiau bent jau norėtume paskatinti jaunus žmones domėtis politika, prisiimti daugiau atsakomybės už savo ateitį. Užsidaryti vienoje rinkėjų amžiaus grupėje nesinorėtų nė vienai politinei partijai, visos žiūri į jaunus žmones, nes jie yra dabarties kūrėjai“, – pridūrė politikė.

Abejoja net tėvai

„Buvau idėjos suteikti teisę balsuoti 16-mečiams pradininkas dar 2008–2012 m. Seime. Tada siūliau, kad tokia teise jaunimas galėtų naudotis būtent savivaldos rinkimuose. Tačiau praėjo nemažas laiko tarpas, labai stipriai pasikeitė aplinkybės. Šiandien šis klausimas nėra toks vienareikšmiškas“, – sakė Seimo Audito komiteto narys Artūras Zuokas, priklausantis Mišriai Seimo narių grupei.

Pasak jo, tuo metu nei interneto socialiniai tinklai nebuvo tokie aktyvūs, nei vadinamųjų netikrų naujienų pramonė nebuvo tokia išplėtota, kaip šiandien. „Dabar turime labai dviprasmišką situaciją. Be abejo, noras, kad jauni žmonės kuo daugiau įsitrauktų į viešąją politiką savo idėjomis ir diskusijomis, yra didelis. Juk, kaip bebūtų, jiems priklauso ateitis valstybėje. Tačiau kartu kyla klausimas, ar šiandien ta diskusija gali būti gili ir atsakinga. Juk pažiūrėkite: mes Seime vienu metu svarstome ir siūlymą suteikti teisę 16-mečiams balsuoti, ir galimybę uždrausti jiems naudotis socialiniais tinklais. Tai neatrodo solidžiai“, – konstatavo A.Zuokas.

Politiko teigimu, nagrinėjant kitų šalių praktiką reikėtų geriau įsižiūrėti į Austrijos pavyzdį. Ten jau daug metų leidžiama 16-mečiams balsuoti ir vietos valdžios, ir parlamento, ir prezidento, ir Europos Parlamento rinkimuose. „Austrijoje atlikti tyrimai rodo, kad tokio amžiaus jaunimas yra labai paveikus nuomonėms socialiniuose tinkluose, ypač radikalioms. Tyrėjai tvirtina, kad jaunimas pasirenka būtent radikaliąsias puses. Turint galvoje jaunatvišką maksimalizmą, tai neturėtų stebinti, tačiau radikalumas visgi nėra gerai. Šiandieninė situacija ir Lietuvoje, ir pasaulyje rodo, kad kraštutiniai požiūriai dar labiau supriešina visuomenę. Taigi, nors ir neatmetu idėjos, kad 16-mečiams reikėtų suteikti teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, vis dėlto norėčiau rimtesnės ir platesnės diskusijos, o ne tokio skubėjimo, kaip dabar“, – pridūrė Seimo narys.

A.Zuokas sutiko, kad visuomenėje yra nedidelis sluoksnis labai aktyvių jaunų žmonių, kurie domisi politika, tikrai daug apie ją žino, gal net daugiau nei kai kurie Seimo nariai ar kiti politikai. „Bet tai tikrai nėra jaunimo dauguma. Prieš balsavimą Seime rengiau ir jaunimo, ir tėvų apklausas, todėl balsuodamas susilaikiau. Dėl to, kad nuomonės labai prieštaringos. Net apie savo vaikus tėvai sako, kad, matydami jų patirtį ir pasiruošimą, abejotų, ar reikėtų tokios Konstitucijos pataisos. Todėl diskutuoti apie tai tikrai reikia. Jau vien tokia diskusija aktyvina jaunimo dalyvavimą viešajame gyvenime ir politikoje, bet dar reikia argumentų. Reikia dar labai gerai pamatuoti prieš pjaunant“, – pabrėžė pašnekovas.