„Netikėjome, kad valstybė taip gali pasielgti su jaunomis šeimomis“, – taip pareikšdama alytiškė Dovilė (pavardė redakcijai žinoma) susigraudina, nes jos šeima su dviem vaikais šiuo metu pateko į labai keblią situaciją. Grįžo iš užsienio, iš draugų sužinojusi, kad jaunos šeimos gali gauti nemažą finansinę paramą iš valstybės įsigyjant pirmąjį būstą, o šiandien realybė visiškai kitokia. Alytuje išsirinko butą, kurį planavo pirkti, gavus valstybės paramą, sumokėjo rankpinigius ir tik tada sužinojo, kad valstybės pagalba kreditui dengti sumažinta dvigubai.

Pakeistame įstatyme palikta tik galimybė

Pagal iki šių metų sausio 1-osios galiojusį Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą šios šeimos be vaikų galėjo gauti 15 proc. valstybės paramą kreditui padengti, atsižvelgiant į būsto vertę, su vienu vaiku – 20 proc., su dviem vaikais – 25 proc., o su trimis atžalomis – 30 proc.

Praėjusios kadencijos Seimas pakeitė minėtą įstatymą ir nuo šiemečio sausio parama jaunoms šeimoms be vaikų ir su vienu vaiku sumažinta iki 10 proc., auginančioms du vaikus – iki 12, 5 proc., turinčioms trims vaikus – iki 15 proc. 

Pakeistame įstatyme palikta galimybė gauti ir anksčiau numatytą valstybės paramą, tačiau tik tuo atveju, kai bus patenkinti sutikimai naudotis mažesne parama. Būtent tai kelerius metus didesnės paramos laukiančias jaunas šeimas pradėjo gramzdinti į nežinią. 
Kaip svarsto Dovilė, į eilę dėl paramos įrašyta jauna šeima pernykštį gruodį, jei sutiks su mažesniais procentais, paramą gali gauti jau šįmet, o jos šeima, norinti didesnės paramos, bus priversta laukti dar nežinia kurį laiką.

Beje, įstatymiškai jauna šeima laikoma, kai abu jos nariai yra iki 36 metų. O minėtą paramą gali gauti tik įsigyjantieji būstą gyvenvietėse, turinčiose ne daugiau kaip 150 tūkst. gyventojų, ir ne kurortuose. Į ją negali pretenduoti pirmąjį būstą perkantieji Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, taip pat Palangoje ar Druskininkuose. 

„Nebuvo jokių abejonių, kad gausime“

Alytiškės Dovilės šeima su dviem atžalomis miesto savivaldybėje valstybės paramos laukia nuo 2023-iųjų spalio pradžios. Kaip sako moteris, šįmet jau tikėjosi tikrai sulaukti, buvo gavusi ir patikinimą iš savivaldybės. Tad praėjusių metų pabaigoje išsirinko keturių kambarių butą ir net sumokėjo rankpinigius, taip pat, kaip reikalaujama, pasidarė perkamo būsto vertinimą.

„Mums nebuvo jokių abejonių, kad gausime 25 proc. valstybės paramą, todėl skubėjome išsirinkti pirmąjį būstą. Patikėkite, Alytuje tai nelabai lengva, nes pardavime trūksta butų. Mums pasitaikė tikrai neblogas, ir kambarių skaičius, ir kaina tiko. O sausio pradžioje sužinojome, kad pagal pakeistą įstatymą mums priklauso pusiau mažesnė valstybės parama – tik 12,5 proc. Net nesupratome, kaip elgtis, tiesiog tuo netikėjome. Dabar mus spaudžia ir buto pardavėjai, vis klausdami, kada pirksime. Reiks imti didesnę paskolą, daugiau pinigų reikės pradiniam įnašui… Baisu, kaip pasielgta su jaunomis šeimomis, kurios paramos laukė kelerius metus. Mes praktiškai dėl tokios paramos grįžome iš užsienio“, – mintimis dalijosi Dovilė.

Moteris tvirtino socialiniuose tinkluose bendraujanti su grupe tokio pat likimo jaunomis šeimomis ir visos labai nusivylusios valstybės požiūriu į jas.

Alytuje nuvylė pusšimtį, šalyje – kelis tūkstančius jaunų šeimų

Alytaus miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus pateiktais duomenimis, nuo 2023-ųjų iki šių metų sausio valstybės paramos laukia 48, o visoje šalyje – keli tūkstančiai jaunų šeimų. Tad dabar jos visos yra patekusios į pakeisto įstatymo spąstus ir sprendžia, ar naudotis sumažinta parama, ar laukti galimybės pasinaudoti didesne. Iškyla vienintelis klausimas – kada didesnės paramos bus sulaukta.

Pavyzdžiui, Dovilė prisipažįsta, kad ieškoti buto ir duoti rankpinigius jos šeima būtų neskubėjusi, jei būtų žinojusi, kad įstatymiškai žadėta  parama bus perpus sumažinta.

Turto skyriaus vedėja Auksė Juonienė sakė, kad iki tol, kol nebuvo nuo 2018 metų galiojančio įstatymo dabartinių pakeitimų, iki šiol valstybės parama Alytuje pasinaudojo daugiau kaip 300 jaunų šeimų: „Jos pirko butus, namus, kai kurios, mūsų mieste įsigijusios būstą, važinėja dirbti į Vilnių. Tai buvo didelė paskata jaunoms šeimoms kurtis Alytuje.“

Finansinę naštą norima permesti savivaldybėms

A. Juonienė teigė, kad, įsigaliojus Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymo pakeitimams, savivaldybėse nebebus jaunų šeimų, laukiančių valstybės paramos, eilių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi skelbti kvietimus teikti paraiškas šiai paramai gauti. Ji patvirtino, kad pirmiausia bus tenkinamos paraiškos tų jaunų šeimų, kurios sutiks su mažesne valstybės parama, o šios paramos daugiau gaus tos savivaldybės, kurios papildomai prisidės ne mažiau kaip 5 proc. nuo gaunamo kredito sumos prie valstybės skiriamos paramos kreditui dengti. 

„Taip nesąžininga ne tik jaunų šeimų atžvilgiu, kad jos, besikuriančios gyvenimus, planavusios turėti nuosavą būstą, dabar yra nežinioje, bet ir savivaldybių atžvilgiu. Jos tarsi įspaudžiamos į kampą perimti buvusį valstybės finansinį įsipareigojimą. Mūsų savivaldybė bent kol kas nesirengia prisidėti papildomai, stebime situaciją, kaip elgsis kitos savivaldybės. Manome, kad valstybė nori nueiti lengviausiu keliu – finansinę naštą permesti savivaldybėms“, – pareiškė Turto skyriaus vedėja.

Dovilė sumažintą valstybės paramą vertina kaip valstybės biudžeto taupymą jaunų šeimų sąskaita. O iš savivaldybių biudžetų prisidedami pinigai kitaip, kaip to paties valstybės biudžeto pinigai, negali būti suprasti. Juk tai pinigų permetimas iš vienos kišenės į kitą. O ir savivaldybei skyrus tuos 5 proc., kai kurios jaunos šeimos, pavyzdžiui, auginančios du ar tris vaikus, vis tiek gautų mažesnę paramą nei iki įstatymo pataisų įsigaliojimo.