Lyg Sąjūdžio laikais žmonių priplūdusi Katedros aikštė sostinėje įspėja, kad apie naujus mokesčius svaigstanti valdžia žaidžia su ugnimi. Jei bukaprotiška valdančiųjų politika sugeba surinkti tūkstančius protestuotojų gana ramiu Lietuvoje metu, tai kas būtų užgriuvus ekonominei krizei, kai dešimtys tūkstančių liktų be darbo, pajamų ir vilties? O ji akivaizdžiai artėja.

Suprato, kad čia jau dugnas

Vienas kitas lietuviško politinio teatro stebėtojas, nesileidžiantis nei apakinamas ryškios prožektorių šviesos, nei apkurtinamas publikos aplodismentų, pasitinkančių scenoje viena kitą keičiančias mėgėjiškas politikos agitbrigadas, ko gero jau žino atsakymą į klausimą, kodėl gyvenimas Lietuvoje šiandien yra būtent toks. Tikėtina, kad ši paslaptis atrakinama protėvių paliktu vos trijų žodžių patarimu: duok durniui kelią.

Taip ir buvo padaryta prieš tris dešimtmečius, kai į priekį niršiai veržėsi megztųjų berečių batalionas, skynęs placdarmą naujajam kapitonui ir gynęs jo įgulą nuo oponentų, kritikavusių neva nusikalstamai kvailus valdžios sprendimus. Pjudymo šturmų atakos stiprėjo tol, kol išvargę puolamieji, nesulaukę pastiprinimo iš sveiku protu besiremiančios daugumos, numojo ranka: na ir tiek to, pasiuskit! Va tada, kai kurių teigimu, durnių laivas pergalingai iškėlė visas bures: įgula, abejingiems keleiviams nesikišant, kritikuojančius ir besipiktinančius sugrūdo į triumą, o vėliavomis ir dekoratyviniu balkonėliu papuoštame denyje politinių pabaigtuvių proga trinktelėjo patriotinis maršas.

Tačiau 2025-ųjų pavasarį, laivą vedant kitam vairininkui, bures tvarkant visai kitos kartos įgulai, o per garsiakalbius griaudėjant perspėjimams apie hibridines atakas ir artėjantį karą, savo rūpesčiais užsiėmę keleiviai netikėtai pajuto, kad laivo pirmagalys įsirėmė į dugną. Premjero Gintauto Palucko, išrinkto naujuoju Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku, finansų ministras Rimantas Šadžius, taip pat socialdemokratas, pritarė mokesčių pertvarkos įstatymų projektams, kuriuos jo pavaldiniai įregistravo Seime. Vienu iš jų siūloma išplėsti nekilnojamojo turto (NT) bazę ir apmokestinti brangesnį nei 40 tūkst. eurų vertės turtą. 0,1 proc. tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Brangesnį nei 600 tūkst. eurų vertės turtą siūloma apmokestinti 1 proc. tarifu. Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, apmokestinimas būtų taikomas nuo 50 tūkst. eurų NT vertės vienam asmeniui arba nuo 100 tūkst. eurų bendro būsto vertės. Taip pat siūloma taikyti 50 proc. metinio NT mokesčio nuolaidą pirmajam būstui, kurio vertė siekia iki 450 tūkst. eurų.

Mojuoja mokesčių kilpa

Ką reiškia tokie socialdemokratų pasiūlymai, nuo kurių ėmė nervingai markstytis net koalicijos partneriai, burlaivio keleiviai sumojo iškart. Gyvenimas vėl priminė liaudies išmintį: išvažiavo kvailas, sugrįžo durnas. Kadaise priimtas sprendimas dėl šventos ramybės duoti durniui kelią, kurio visose valstybės gyvenimo srityse buvo tvirtai laikomasi iki šiol, dabar sugrįžo su riebiomis politinėmis palūkanomis.

Tūkstančiai jomis nepatenkintų žmonių iš visos Lietuvos susirinko protestuoti į Vilnių, Katedros aikštę, taip pranešdami Vyriausybei, kad neketina klusniai užsiveržti socialdemokratų jiems nunertos naujų mokesčių kilpos ir ilgainiui likti benamiais, nes visi supranta, kad NT mokestis, pačiai valdžiai nustatant jo mokestinę vertę, tik didės. Kaip greitai ir kiek daug, turbūt labiausiai priklauso nuo statybų verslo magnatų, besižvalgančių į patraukliausius miestų rajonus, gražiausias šalies vietas, godumo.

LSDP planas keisti mokesčius, taip neva rūpinantis valstybės gynybos finansavimu, internete protingų žmonių jau išgliaudytas iki šiurpių smulkmenų. Esą įvedus visuotinį NT mokestį valstybės įmonė Registrų centras (RC) dvigubai padidins mokestinę turto vertę, apmokestinimo riba bus sumažinta 3 kartus, taip pat 10 ar 20 proc. bus pabrangintas būsto draudimas. Siūloma po 3 metų vėl peržiūrėti RC nustatomą vidutinę NT rinkos vertę, todėl ji gali dar padidėti, tuo labiau kad niekas nedraudžia „patikslinti“ vertės nustatymo metodikos, kuri jau dabar kelia rimtų abejonių. Taigi, jeigu mokytojui, kepėjui, policininkui ar pensininkui nepasisekė, nes gyvena gerame didmiesčio rajone sovietiniais laikais pastatytame daugiabutyje, šalia kurio išdygo naujos statybos daugiabutis ar visas jų kvartalas, o gal ir keli kotedžiukai, belieka nesudėtingais aritmetikos veiksmais įvertinti, kada po tokių valdžios ruošiamų pakeitimų, jeigu jie bus įgyvendinti, teks priimti sprendimą keltis iš savo namų, nes pajamos nebepatemps išlaidų. Jei tokį sprendimą bus per sunku priimti patiems, mielai padės antstoliai.

Ir čia dar ne viskas. Finansų ministerijos siūlomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas būtų skaičiuojamas nuo visų gyventojo pajamų, įskaitant turto pardavimą ar paveldėjimą. Jei paveldėsite kažkieno jums paliktą turtą, be paveldimo turto mokesčio, tektų susimokėti ir GPM nuo bendrų tais metais gautų pajamų. Kadangi progresinis GPM tarifas gali siekti nuo 20 iki 36 proc., kai kam turto paveldėjimas taptų rimta finansine sankcija, nes valstybei gali tekti iškart atiduoti kelias dešimtis tūkstančių. O iš kur juos paimti? Teisingai – skubiai pardavus paveldėtą turtą. Nors dabar mokėti GPM už artimų giminaičių paliktą NT nereikia, anot kai kurių komentuotojų, tik valdžia žino, kiek dar galios tokia lengvata.

Solidarizuotis – solidu!

Jei ir galima būtų ką nors negero prikišti Lietuvos socialdemokratams, tai tik ne stiprų norą solidarizuotis. Su gyvenančiais iš darbo pajamų, su darbuotojų teises ginančiomis profesinėmis sąjungomis, apskritai su, buvusios LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės žodžiais tariant, „mielais Lietuvos žmonėmis“. Tokį solidarumą LSDP vadovai kasmet nuoširdžiai demonstruoja pirmosiose Gegužės 1-osios eitynių gretose. O šiemet silpniausiais visuomenės nariais besirūpinantys socialdemokratai solidarizuosis ir finansiškai: ruošiasi panaikinti lengvatinį PVM tarifą šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, nes jis, anot finansų ministro R.Šadžiaus, yra pasenęs. Esą lengvata buvo reikalinga, kai gyventojų algos buvo mažesnės, ir jiems daugiau tekdavo išleisti šildymui. Taigi, šiandien, kai visi kūrenantys malkomis nepaprastai pralobo, tokia parama atrodo labai neteisinga. Smarkiai išaugus algoms, pinigų sočiai pakaks ne tik pabrangintam šildymui, bet ir NT mokesčiui.

Tam pritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. „Jeigu tikrai žmonių šildymas pabrangs, jie turi pilną teisę kreiptis į socialinės rūpybos skyrius ir gauti kompensacijas. Tie, kas gali susimokėti, paprasčiausiai turi susimokėti. Reikia taikyti tikslinę pagalbą žmonėms, kuriems tai yra reikalinga. Socdemai tikrai pasirūpins tais, kuriems šita parama reikalinga, bet tikrai nereikia rūpintis tais, kurie gali už tai susimokėti“, – sakė jis „Žinių radijui“.

Socialinį teisingumą LSDP atstovai taiko ne tik malkoms. Žurnalistai pastebėjo, kad didinami mokesčiai jokiu būdu nenuskriaus Seimo narių, kuriems pernai atlyginimai buvo pakelti dvigubai. Koks sutapimas: žemiausias 20 proc. GPM tarifas bus taikomas pajamoms tik iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Kodėl, atrodytų, būtent iki 36, o ne 30 ar 34? Na, matyt, todėl, kad reikia solidarizuotis: pareiginė Seimo narių alga dabar siekia nuo 3,6 iki beveik 6,3 tūkstančių eurų, o tai yra mažiau, nei 36 VDU. Kam mokėti valstybei daugiau, jei galima mažiau? Kam papildomai remti krašto gynybą? Tegul daugiau moka tie, kurie šildosi malkomis, nes kas bus su Lietuva, jeigu net socialdemokratai praras socialinio teisingumo jausmą, kurį taip slopina didinami mokesčiai, kad net nesinori ginti valstybės?

Skolai už namus leistų kauptis

Vos prieš pusantrų metų tuometė LSDP pirmininkė V.Blinkevičiūtė pareiškė, kad NT mokestis nepagrįstai smogtų daugeliui žmonių, kad jis yra ydingas, socialiai neteisingas ir tik dar labiau pagilins nelygybę, todėl socdemai jam esą nepritars. Kas pasikeitė per tą laiką, kad dabar daroma visiškai priešingai? To paklaustas Mantas Varaška, Kazlų Rūdos savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, atsakė nežinantis, kas pasikeitė LSDP politinėje stovykloje. „Oficiali priežastis – neva papildomų pajamų paieška valstybės gynybai. Bet šis mokestis mažiausiai sietinas su valstybės gynyba. Jei surinktos lėšos atiteks valstybės biudžetui, o ne savivaldybių biudžetams, tai bus dar vienas žmonėms primestas mokestis. Savivaldybių asociacija NT mokestį supranta kaip savivaldybių biudžetų pajamų šaltinį. O aš ir dar kai kurie asociacijos atstovai jį laikome specialiu mokesčiu, skirtu tik savivaldybės turtui ir infrastruktūrai gerinti. Aiškiai planuojamu, su ataskaitomis žmonėms, kur panaudoti pinigai. Pavyzdžiui, parkams, skverams, žaidimų aikštelėms, apšvietimui įrengti ir panašiai. Tai yra, priemonėms, kurios toliau gerintų žmonių turto vertę, finansuoti“, – sakė meras.

M.Varaškos teigimu, NT mokestis tikrai bus ydingas ir neduos naudos nei visuomenei, nei politikams, jeigu jis nebus visuotinis. „40 tūkst. eurų mokestinė riba nieko nereiškia. Bus daugybė mėginimų individualiais turto vertinimais ar manipuliacijomis pirmuoju bei antruoju būstu šią ribą susimažinti arba ją apeiti. Antra, savivaldybėms turi būti leista pačioms nustatyti jo dydį. Kad nenutiktų taip, kaip nuogąstavo Neringos ar kitų kurortinių savivaldybių merai. Kuo kaltas, sakykime, Birštono gyventojas, jeigu su savo 2 ar 3 kambarių butu atsidūrė 100 tūkst. eurų mokestinės vertės ribose, ir turės kasmet sumokėti po 700 eurų? Trečia, jeigu nebus nustatyta šio mokesčio tikslinė paskirtis, tai yra, kad jo nauda būtų grąžinta patiems mokesčių mokėtojams, į jų turto aplinką, tai sukels neigiamų padarinių. Žmonės jį vertins kaip vieną iš papildomų mokesčių, kurių naudos jie nemato ir nepamatys“, – prognozavo pašnekovas.

Anot M.Varaškos, reikėtų svarstyti ir apie NT mokesčio surinkimo tvarką. „Mes prieš pusantrų metų kalbėjome apie tai, kad mažesnio turto savininkams, pavyzdžiui, kurių turto vertė yra iki 40 tūkst. eurų, jis nebūtų privalomai išskaičiuojamas, jeigu žmonės nesugeba jo susimokėti. Buvo siūloma, kad tokiu atveju šis mokestis kauptųsi kaip skola be jokių delspinigių. Jei, tarkime, Skuodo rajone gyvenantis Petras Petraitis mano neturintis galimybių susimokėti metinį NT mokestį savivaldybei už savo 25 tūkst. eurų vertės butą, tegul kaupiasi, tie, tarkime, 300 eurų. Ateis laikas, kai vietoj Petraičio atsiras kitas savininkas. Įgydamas turtą jis turės padengti visas skolas“, – sakė meras.

Pasak jo, jeigu nutiktų taip, kad neliktų paveldėtojų, tai savivaldybė po savininko mirties įgytų galimybę pirmumo teise tą turtą, už kurį, pavyzdžiui, 20 metų nebuvo mokėtas NT mokestis, nupirkti ir paversti jį socialiniu būstu. „Savivaldybėse būna situacijų, kai atidedami ir kiti mokesčiai, taikomos lengvatos. Savivaldybės yra arčiau žmogaus, gali balansuoti mokesčio sistema subtiliau, nenuskriausdamos gyventojų. Ypač jei gauna iš jo lėšų į savo biudžetą“, – pridūrė M.Varaška.

Sugėdino socdemus: žiūrėkit į visą turtą

Profesorius, socialinių mokslų daktaras Gediminas Navaitis, psichologas ir politikas, svarstydamas apie lėšų trūkumą viešosioms paslaugoms, tarp jų ir gynybai, finansuoti, atkreipė dėmesį į bandymą apsimesti, neva Lietuva yra išskirtinė šalis, kurioje nevyksta tokie patys reiškiniai, kaip ir kitur. „Tačiau iš tikrųjų procesai, kurie vyksta Vakarų pasaulyje, vyksta ir pas mus. Maždaug nuo 8-ojo ir 9-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Vakarų šalyse turto gausėja, tačiau viduriniosios klasės padėtis esmingai nesikeičia. Kur nukeliauja padidėjęs turtas? Į oligarchijos ir didžiųjų transnacionalinių korporacijų rankas. Du trečdaliai 42 trln. JAV dolerių vertės naujo turto, kuris pasaulyje buvo sukurtas nuo 2020 m., atiteko 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių. Kiekvieną savaitę planetoje atsiranda keturi nauji milijardieriai. Tuo pat metu 773 milijonai žmonių badauja, ir jų skaičius nuo 2020 m. padidėjo 152 milijonais. Taigi, turime visiškai akivaizdžią nelygaus, prieštaringo ir, svarbiausia, nenaudingo turto pasiskirstymo pasekmę“, – sakė profesorius. 

Pasak jo, šie skaičiai dažnai atmetami nusišaipius, neva kokie jau čia milijardieriai Lietuvoje. „Tačiau matome lygiai tokį pat turto pasiskirstymą: mūsų valstybėje yra 10–15 įmonių, kurių turtas viršija 1 milijardą eurų, o 300–400 įmonių turtas yra didesnis nei 100 mln. eurų. O apie kokią mokesčių politiką dabar diskutuojama Lietuvoje? Iš esmės siūloma padidinti darbo apmokestinimą. Taip pat norima labiau apmokestinti individualią veiklą, vėlgi pareiškus, kad jeigu jau dirba, tegul dalijasi. Dar siūloma visuotinai apmokestinti NT. Svarstoma ir apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo padidinimą. Tačiau PVM iš esmės yra regresinis mokestis – mažiau pasiturintys sumoka didesnę savo pajamų dalį, negu turtingesni. Daugiausia ginčų ir pasipiktinimo keliantis visuotinis NT mokestis irgi pristatomas taip – neva kas gi čia baisaus, jeigu visi sumokės, sakykime, po 100 eurų, o turintys dvarus sumokės truputėlį daugiau. Kažkodėl niekas neužduoda paprasto klausimo: o kodėl reikia apmokestinti tiktai nekilnojamąjį, o ne visą turtą?“, – klausė G. Navaitis.

Jo teigimu, progresiškai apmokestinti itin didelį turtą siūlo tarptautinė labdaros organizacija „Oxfam“, ekonomikos profesorius iš Prancūzijos Thomas Piketty, kiti ekonomistai. „Noriu atkreipti dėmesį į žodžius „itin didelį“. Kas yra itin didelis turtas? Atsakymas paprastas: tai turtas, neskirtas vartojimui. Jei žmogus turi dešimt namų, akivaizdu, kad jis juose visuose negyvena. Vadinasi, jis juos naudoja kaip priemonę dar labiau didinti savo turtą. Amerikoje svarstant apie turtą, neskirtą vartojimui, buvo apsistota prie 40 mln. dolerių vertės ribos. Lietuvoje pagal ekonomikos išsivystymo lygį ir kitus kriterijus tai galėtų būti turtas, vertas nuo 10 iki 20 milijonų. Taigi, ekonomistai siūlo 40 mln. dolerių vertės turtą papildomai apmokestinti 1 proc., o turtą, viršijantį milijardą dolerių – papildomai 10 proc. Skaičiavimai rodo, kad, be jokių revoliucijų, nieko neliečiant privačioje nuosavybėje, o tik pakeitus itin didelio turto apmokestinimo principą, pavyzdžiui, Vokietijoje būtų papildomai į biudžetą surinkta 24 mlrd. eurų. O padidintas mokesčio tarifas paliestų tik 5 tūkstančius šeimų. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie daugelį kitų šalių“, – pridūrė profesorius.

Anot jo, štai esminis skirtumas, ką apmokestinsime – ar vartojimą, ar darbą, ar turtą. „Dabar Lietuvoje siūloma mokesčių sistemos pertvarka yra labiau orientuota į darbo ir į vartojimo apmokestinimą. Štai ir turime bendrą atsakymą, kur yra problema. Dar viena labai didelė problema – tai, kad toks esminis dalykas, kaip viso turto apmokestinimas, atsidūrė už dabar vykstančios diskusijos apie mokesčių pertvarką ribų. Ir, mano galva, tai nėra atsitiktinis dalykas. Tokias apmokestinimo idėjas galima svarstyti, galima dėl jų ginčytis, bet tai, kad jos išvis neegzistuoja viešajame mokesčių pertvarkos aptarime, manau, nėra atsitiktinumas. Tai, kad politikai to nesvarsto, rodo, kad mes, piliečiai, turėtume aiškiau jiems pasakyti apie kai kuriuos principus. Priminti, kad valstybės ir tautos atrama yra vidurinioji klasė“, – pabrėžė G.Navaitis.

Tegul geria karčią taurę...

Politologas, humanitarinių mokslų daktaras Kęstutis Masiulis, paklaustas, ar tikrai politikos dievas išgirdo konservatorių maldas ir aptemdė protą socialdemokratams, pradėjusiems taip stumti visuotinį NT mokestį, kad dalis Ingridos Šimonytės Vyriausybės nekentusių rinkėjų galbūt graužiasi pirštus, jog balsavo už LSDP, atsakė nesąs labai jau karštas maldininkas. „Bet, turėdamas ir politinę patirtį, ir sveiką nuovoką, pasakysiu štai ką. I.Šimonytės Vyriausybė ilgai vargo, kvietė visas partijas sėsti prie derybų stalo dėl mokesčių reformos, derinti požiūrius. Mokesčių reforma – bendras mūsų valstybės interesas išlyginti tas duobes, kurias tvarkyti rekomenduoja tarptautinės institucijos. Lietuva netenka pinigų, jeigu neįveda kai kurių mokesčių. Aišku, palaikyti I.Šimonytę ir mokesčių reformą nepopuliaru. Visgi jeigu socdemai tada būtų pasielgę protingai, prieš balsavimą tyliai tyliai paklausę valdančiųjų, kiek jiems reikėtų papildomų balsų, gal būtų išgirdę tokį atsakymą – septynių, o kiti išeikit iš salės. Tada būtų galėję garsiai paprotestuoti prieš mokesčių reformą, demonstratyviai išeiti iš posėdžio. Bet keli būtų pasilikę ir nubalsavę. Politikoje taip dažnai būna. Ir kas tada būtų atsitikę? Būtų patvirtinta ta mokesčių reforma, visi velniai būtų sukarti ant konservatorių, mokesčiai pakeisti pačioje kadencijos pabaigoje. Po rinkimų į Seimą konservatoriai būtų nušluoti, kaip ir atsitiko, ir dabar socdemai nekvaršintų dėl mokesčių galvos“, – sakė K.Masiulis.

O dabar, pasak jo, jie patys turi ant to grėblio lipti, vaizduoti, kad gali susiderėti su Remigijumi Žemaitaičiu. „O Žemaitaitis varo popsą, dirgina žmones, renka sau iš socdemų jų pačių rinkėjus. Vyksta vidinė politinė konkurencija. Jie jau dabar apeliuoja į konservatorius, esą turėtumėte palaikyti siūlomus mokesčius. O šie įsisprendžia rankomis į šonus ir sako: pažiūrėkit, va čia skylė, ir čia, ir ten kvailai padaryta. Nepalaikysim! O kaip jūs tada su mumis elgėtės? Ir prasideda antklodės tampymas. O kuo viskas baigiasi? Ką tik kalbėjausi su kolegomis, kurie liko dirbti Seime. Klausiau, kaip laikosi, o jie atsakė, kad neturi ką veikti. Trečią popiet posėdžiai baigiasi! Šią savaitę išvis jokių posėdžių. Tikras rojus. O mes iki aštuntos vakaro sėdėdavome. Darbotvarkės perkrautos, komitetų posėdžiai perkrauti... Dabar, sako, sudėtingiausi klausimai – naujos iniciatyvos dėl kokios nors atmintinos dienos. Tai, kad socdemai buvusioje kadencijoje dėl mokesčių reformos užlipo ant tokio grėblio, parodė jų politinį neraštingumą. O dabar tegul geria labai karčią vaistų dozę“, – pridūrė K.Masiulis.

Kam merams smaugti žmones?

„Kartais girdime neteisingą informaciją, neva savivaldybės nepritaria NT mokesčiui. Ne. Jos nepritaria tam, kas yra siūloma“, – sakė Akmenės savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, LSDP prezidiumo narys. Jo teigimu, NT mokestis yra lyg prigimtinė savivaldybės teisė, taip pat, kaip ir GPM.

„Štai paprastas dalykas: šiandien savivaldybės nustato tiek nuosavos, tiek valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus. Ar dėl to kas nors prarado savo žemę, savo sklypus, sodus? Ar kur nors taip nutiko dėl to, kad savivaldybės administruoja tuos mokesčius? Savivaldybės šiandien tvirtina juridinių asmenų NT mokestį. Ar kas nors kur nors bankrutavo dėl to, kad jis buvo nustatytas per didelis? Juk irgi ne. Tai kodėl mes bijome leisti pačioms savivaldybėms nustatyti NT mokesčio tarifą? Klausiau ir finansų ministro, ir premjero: kodėl taip laužote ietis? Man gaila brangaus jūsų darbo laiko, gaila beprasmių jūsų ginčų. Tiesiog pasakykite, kad NT mokesčio tarifą nustato savivaldybė, ir nurodykite mokesčio „lubas“, kad kas nors galimai nepiktnaudžiautų. Sakykime, iki 1 proc. Ar pamiršote, kad merai irgi yra savivaldybės politikai? Kad jiems nėra ko smaugti žmones? Juk mes pagal savo savivaldybės situaciją galime pritaikyti ir tarifus, ir lengvatas“, – sakė V.Mitrofanovas.

Mero teigimu, savivaldybės taikosi prie situacijos, taip pat būtų ir su NT mokesčiu. „Dabar didžiausia nesąmonė yra jo „grindys“ ir „lubos“. Ar 40 tūkstančių „grindys“ Neringoje, Vilniuje ir Akmenėje turėtų būti tos pačios? Situacija Lietuvoje visiškai skirtinga. Šiuo atveju mūsų savivaldybė iš NT mokesčio nieko negautų. Regionų savivaldybėms jis neturės praktiškai jokios įtakos. Akmenėje butų po 40 tūkstančių nėra. Kitas dalykas: Finansų ministerija turi elgtis atsargiai, nes nuvertins žodį „gynyba“. Juk sako, kad įplaukos iš NT mokesčio bus skirtos valstybės gynybai. Ar tikrai tie 80 ar kiek ten milijonų, kiek iš jo planuojama surinkti, gelbės gynybos finansavimą, jeigu reikia 12 milijardų? Jeigu kreipiamės į visuomenę kviesdami solidarizuotis, kodėl 1 proc. nepadidinus PVM tarifo? O gal įveskime dirbantiesiems Gynybos mokestį? Po 10 eurų į Gynybos fondą?“, – svarstė pašnekovas.

V.Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad diskutuodami apie NT mokestį žmonės nesigilina į parengtus GPM pokyčius. „Jie nesupranta, kad, pavyzdžiui, gavus paveldėjimą bus sumuojamos visos tais metais jų gautos pajamos. Sakykime, paveldėjai namus ir žemę – o iš kur gauti iškart 35 tūkstančius, kad sumokėtum valstybei GPM? Pasakykit, kaip čia tada bus? Manau, kad tai kur kas baisiau. Kai turtą paveldėję žmonės negalės susimokėti pajamų mokesčio, ateis antstoliai, paims tavo paveldėtą žemę ar namus į Turto fondą. Ir parduos aukcione, o tie, kurie turi pinigų, viską supirkinės. Bet apie tai kažkodėl tylima“, – pridūrė meras.