Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Jau aišku, kur protrūkių daugiausia: kas kaltas – per laisvi ribojimai ar neatsakingumas?

Moksleiviai periodiškai testuojami, dėvi kaukes, skirstomi jų srautai, tačiau COVID-19 protrūkių žemėlapyje ugdymo įstaigos absoliučiai pirmauja. Kai ribojimų tiek, kodėl užsikrėtimų mokyklose daugėja? Mokyklų vadovai pabrėžia, kad užkratas į įstaigas dažniausiai atkeliauja iš namų, tad pirštus beda į moksleivių atsipalaidavimą ir tėvų neatsakingumą. Vis dėlto ministerija aiškina, kad mokyklos pirmauja testavimo apimtimis, tad natūralu, kad atvejų čia nustatoma daug.

Apie trečdalis naujų užsikrėtimų priskiriama mokyklinio amžiaus vaikams, o protrūkių žemėlapyje absoliuti dauguma židinių liepsnoja ugdymo įstaigose. Mokyklose yra laikomasi saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, yra nurodyta reguliuoti srautus, vėdinti patalpas, o vaikai privalo dėvėti kaukes. Be to, moksleiviai yra testuojami greitaisiais antigeno testais.

 Kai taikoma tiek profilaktinių priemonių, o protrūkių skaičiumi mokyklos pirmauja, kyla natūralus klausimas, kodėl tarp vaikų tiek daug užsikrėtimų?

 Iš kur virusas patenka į mokyklas?

Mokyklų vadovai aiškina, kad priežastys, kodėl ugdymo įstaigose yra fiksuojama daugiausiai protrūkių, gali būti kelios. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos trečiadienio duomenimis, karantinas yra paskelbtas penkiose šalies ugdymo įstaigose. Viena iš jų – Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija. Kaip pasakoja gimnazijos direktorius Valentinas Gendvilis, karantiną skelbti buvo nuspręsta padidėjus moksleivių sergamumui ir didelei daliai moksleivių patekus į saviizoliaciją.

 Bendrai į mokyklą dėl COVID-19 eiti negalėjo daugiau nei 20 proc. moksleivių. Gimnazijos vadovas numano, kad virusas į mokyklą pateko iš vaikų namų. „Turėjome tik vieną klasę, kur buvo didesnis sergamumas. Vienoje klasėje sirgo šeši-aštuoni moksleiviai. Daugiau yra pavieniai atvejai iš šeimų“, – tv3.lt sako V. Gendvilis.

Pažvelgus į Statistikos departamento pateiktą protrūkių žemėlapį matyti, kad didžiausias protrūkis ugdymo įstaigose yra priskiriamas Šakių „Varpo“ mokyklai.

 Mokyklos direktorius Mindaugas Venckūnas pastebi, kad atvejų skaičius mokykloje kinta nuolat. Naujausiais duomenimis, COVID-19 serga 108 moksleiviai, dar 134 moksleiviai laukia PGR tyrimo rezultato ir izoliuojasi namie.

Mokykloje iš viso yra apie 800 moksleivių. Nors koronavirusas palietė didelę dalį moksleivių, karantino skelbti mokyklos administracija neplanuoja, mat situacija dar yra laikoma valdoma.

Kėdainių mokykla gedi nepasiskiepijusios mokytojos: „Vaikus labai mylėjo“

 M. Venckūnas svarsto, kad pasakyti, kas lėmė gana aukštus užsikrėtimų skaičius mokykloje, sunku. Prie to galėjo prisidėti žemas moksleivių imunizacijos lygis, taip pat neatmetama, kad didelė dalis užsikrėtimų mokyklą pasiekia iš namų. „Dar dalis būna vaikų, kurių tėvai nenori, kad jie būtų testuojami greitaisiais antigenų testais. Jų pagauti neina, jie į saviizoliaciją eina tik tada, kada jų klasės draugas, kuris turi sutikimą testuotis, suserga. Tik tada tiems vaikams nurodoma arba atnešti tėvų sutikimus, arba jie izoliuojasi“, – tv3.lt pasakoja M. Venckūnas.

 Karantinas paskelbtas Visagino „Gerosios Vilties“ progimnazijoje. Įstaigos vadovė Jolanta Bartkūnienė pasakoja, kad praktiškai visus mokslo metus mokyklai pavyko atsilaikyti prieš koronavirusą, tačiau pastarąją savaitę užsikrėtimų skaičius ėmė kilti labai staigiai. Tikėtina, virusas galėjo patekti iš namų, o vėliau pradėti plisti ir klasėse. Dar pirmadienį buvo pasiekta riba, kai į mokyklą neatvyko daugiau nei trečdalis moksleivių, be to, ėmė sirgti ir mokytojai. „Iš pradžių klasėse buvo po vieną-du užsikrėtimus. Šiuo atveju situacija pasidarė grėsminga, nes kiekvienoje klasėje užsikrėtė po keturis–penkis vaikus. Pirmadienį dar keletai moksleivių atlikę savikontrolės testus pamatėme, kad galimai yra COVID-19 ir ėmėmės sprendimų“, – tv3.lt teigia J. Bartkūnienė.

 Progimnazijos vadovė pastebi, kad užsikrėtimų skaičius mokyklose yra proporcingas užsikrėtimams visoje visuomenėje, tad natūralu, kad atvejų daugėja ir ugdymo įstaigose.

Kaltina atsipalaidavimą ir neatsakingus tėvus

 Viena iš didžiausių bėdų, kodėl užsikrėtimų mokyklose pasitaiko, kaip vardija mokyklų direktoriai, yra atsipalaidavimas. Atsipalaidavę yra kai kurie moksleiviai ir kai kurie tėvai. Šakių „Varpo“ mokyklos vadovas M. Venckūnas svarsto, kad artimiausiu metu koronaviruso užsikrėtimų mokykloje tik daugės.

Kaip sako direktorius, Šakiai yra mažas miestelis, o „Varpo“ mokykla – didžiausia rajone. Tikėtina, kad šios mokyklos moksleiviai taip pat sąžiningai neriboja kontaktų ir gyvai bendrauja ne tik su tais vaikais, kurie patenka į jų srautą mokykloje, bet ir su kitų miestelio mokyklų moksleiviais.

 „Didelė dalis moksleivių po pamokų yra pervežami mokykliniais autobusiukais. Tikėtina, kad jie sukontaktuoja su kitos mokyklos moksleiviais. Savaitgaliais vyksta pas senelius, visaip būna“, – svarsto M. Venckūnas. Kaip sako Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorius V. Gendvilis, labiausiai atsipalaidavę yra vyresnieji mokiniai – vienuoliktokai ir dvyliktokai.

 „Jaučiasi šioks toks atsipalaidavimas ir neatsakingumas, būriavimasis po pamokų, savaitgaliais. Tai pastebime, tačiau profilaktiškai kalbame su jais, kad to nebūtų. Jaunimas yra jaunimas, jiems reikia kur nors „išlėkti“, jie taip mėgsta“, – teigia V. Gendvilis.

Testuoja vaiką

 Visgi kartu pastebima, kad neatsakingi kartais būna ne patys vaikai, bet jų tėvai. Šakių „Varpo“ mokyklos vadovas M. Venckūnas sako rašęs tėvams ne vieną laišką su prašymu neleisti akivaizdžių simptomų turinčių vaikų į mokyklą, tačiau prašymas nebuvo išgirstas. „Buvo atvejų, kad testuojant pačiame ryte, iš karto buvo matyti, kad vaikas karščiuoja. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad tėvai ne tik nesutinka, kad jų vaikas būtų testuojamas, bet ir neleidžia nešioti kaukių. Man tenka atrašinėti į tokius laiškus ir įrodinėti, kodėl to reikia“, – pasakoja M. Venckūnas. Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos direktorė J. Bartkūnienė pastebi, kad atvejai, kai vaikai ar tėvai elgiasi neatsakingai, greičiau yra vienetiniai. Kiek daugiau tėvų klausimų buvo sulaukta moksleivių testavimo pradžioje.

 „Reikėjo juos įtikinti, kad tai yra naudinga pačiam vaikui, kad žinotume, kokia situacija klasėje ir kad imtumėmės priemonių laiku. Atsiradus keletui patvirtintų atvejų net ir didieji skeptikai sutiko testuotis. Liko apie 20 vaikų, kurie nesutinka testuotis. Nesugebėjome šių tėvelių įtikinti, tačiau tai kiekvieno laisva valia, tad galbūt dėl to kartais atsiranda daugiau susirgimų. Neatsakingumas toks dalykas, mokykloje turime ugdyti atsakingus piliečius. Užtikrinti kai kuriuos reikalavimus sunku Mokyklų vadovai atviri – ne visus reikalavimus ir rekomendacijas užtikrinti pavyksta. Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos vadovas teigia, kad sunkiausia užtikrinti srautų valdymo reikalavimą. Šioje mokykloje nuspręsta moksleivių srautus suskirstyti pagal raides, kaip yra skirstomos klasės. Pavyzdžiui, į srautą A patenka 9 A, 10 A, 11 A ir 12 A klasės. Mokykla norėtų, kad srautus reguliuoti pavyktų priskiriant kabinetą vienai klasei, tačiau turimos sąlygos to padaryti neleidžia.

 „Kiek įmanoma, reguliuojame, kad vaikščiotų skirtingais srautais, bet kabinetų atskirų jiems negalime priskirti. Yra dalykinė sistema“, – sako V. Gedvilis.

 Šakių „Varpo“ mokykloje skirtingos klasės pamokas pradeda skirtingu metu. Taip siekiama užtikrinti, kad skirtingi srautai nesusikirstų. Be to, nustatyti skirtingi laikai, kuriais skirtingos klasės eina valgyti. Valgykloje stalai suskirstyti į zonas.

Kol sprendžia, kaip atrodys mokslo metai, KTU dekanas Lietuvos abejoja, mokyklos kontaktinį mokymą išlaikys bent iki Vėlinių

Vis dėlto, kaip sako mokyklos direktorius M. Venckūnas, mokykla yra pajėgi riboti tik tai, kas vyksta mokyklos viduje. Kaip vaikai elgiasi už mokyklos sienų, sukontroliuoti neįmanoma. „Šeštokas iš vieno srauto gali susitikti su ketvirtoku iš kito srauto. Kiek įmanoma, mes tai valdome. Aišku, tai sukelia papildomų nepatogumų, nes pamokų laikai skiriasi. Nepatogu ir tėvams, jei vienas vaikas, tarkime, septintokas, o kitas pradinukas – skirtingi laikai parvežti. Bandome, žinokite, visaip“, – pasakoja M. Venckūnas.

 Visiškai kitokia situacija Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje. Pasak įstaigos vadovės J. Bartkūnienės, Visagino mokyklos pasižymi dideliu plotu. „Pavyzdžiui, mūsų mokykla turi 9 125 kv. m., čia mokosi 490 moksleivių. Mes tikrai turime laisvų patalpų ir srautų valdymas buvo, aišku papildomas rūpestis, reikėjo numatyti ir viską sudėlioti, bet didelių problemų neturėjome. Nebent dėl maitinimo, šiek tiek neįprastos buvo pertraukos. Vyresnių klasių moksleiviams pietauti tekdavo šiek tiek vėliau.

Galbūt dėl maitinimo turėjome problemų, bet jos buvo išsprendžiamos. Pirkome mikrobangų krosneles, sudarėme sąlygas vaikams maitintis kitose patalpose“, – pasakoja J. Bartkūnienė. Specialistai: akivaizdu, kad priemonių neužtenka Į mokyklas krypsta ir specialistų akys. „Akivaizdu, kad priemonių neužtenka ir tai nėra stebėtina. Vis tik vaikai turi bendrauti. Šaltas metų laikas, jeigu patalpų vėdinimas yra nepakankamas, jeigu jie ilgesnį laiką būna arti vienas kito, garsiai šneka, o dažnai kaukės nebus naudojamos teisingai, užsikrėtimų ir neišvengsime.

 Belieka maksimaliai gerinti biosaugos priemonių naudojimą ir tiems, kam nekyla abejonių, pasiskiepyti. Aiškiai matome, kad daliai vaikų COVID-19 sukelia sunkią ligą, o dar didesnei daliai lieka ilgalaikiai liekamieji reiškiniai“, – tv3.lt sakė užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas.

Vytenis Andriukaitis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialiojo pasiuntinio Vytenio Andriukaičio nuomone, mokyklos turėtų skirti didesnį dėmesį oro filtravimui ir patalpų ventiliacijai. Vis dėlto mokyklos neretai susiduria su finansinėmis problemomis, tad tinkamų oro filtravimo ir ventiliacijos aparatų nusipirkti negali. Pasak V. Andriukaičio, mokyklas reikėtų paremti.

„Taip pat svarbu, kad būtų laikomasi distancijos, respiratorių. Žinoma, kalbu apie vyresnius, sąmoningus moksleivius. Lokalūs mokyklų perėjimai į nuotolinį mokymą priklausytų nuo to, kokioje mokykloje kokia padėtis. Nereikėtų visuotinio „lockdown’o“, tai būtų visiška klaida. Tačiau jeigu kokioje savivaldybėje nusprendžiama įvesti nuotolinį mokymą vyresnių klasių moksleiviams, viskas logiška“, – tv3.lt komentavo V. Andriukaitis.

 Ministerijos atstovas: atvejų daugėja, nes daug testuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas Dainoras Lukas informuoja, kad, trečiadienio duomenimis, dėl karantino yra uždarytos penkios įstaigos: Visagino „Gerosios vilties“ progimnazija, Visagino Draugystės progimnazija, Šilutės lopšelis-darželis „Raudonkepuraitė“, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, Vilniaus „Žaros“ gimnazija. Karantine šiuo metu yra apie 1400 klasių ir 65 darželių grupės. Nuotoliniu būdu šią mokosi apie 10 proc. mokinių iš 327 tūkst. Yra 675 mokyklos, kuriose nė viena klasė nėra karantine. Viso yra 954 mokyklos.

 „Stebime situaciją ir matome, kad ji keičiasi. Atvejų daugėja ir mokyklose, nes mokiniai intensyviai testuojami ir tie atvejai yra nustatomi. Jokia kita visuomenės grupė nesitestuoja taip aktyviai ir gausiai kaip mokiniai mokyklose. Kai atvejų daugėja visoje šalyje, neišvengiamai jų daugėja mokyklose“, – tv3.lt komentuoja D. Lukas.

 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Ministerijos atstovo vertinimu, mokyklos su situacija tvarkosi gerai ir operatyviai reaguoja į padėtį, įveda infekcijų plitimą ribojantį režimą, užtikrinantį, kad mokiniai nesimokytų kontaktiniu būdu. „Tai leidžia valdyti situaciją, į nuotolinį ugdymą išeinant atskiroms klasėms, likusiems mokiniams toliau mokantis klasėse“, – sako D. Lukas. Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia valdymo priemonė yra testavimas, todėl ministerija yra dėkinga tėvams, kurie leidžia savo vaikams testuotis.

 „Išlaikyti ugdymą atvirą ir mokinius klasėse yra mūsų prioritetas. Vyriausybė yra patvirtinusi kriterijus kuomet būtų priimami sprendimai dėl veiklų ribojimo, tame tarpe ir nuotolinio ugdymo. Nesergantys mokiniai, kuriems taikoma izoliacija – gali prisijungti prie pamokos nuotoliniu būdu, gali būti taikomas individualizuotas ugdymas. Vaikai aktyviai testuojasi tiek mokyklose, tiek namuose. Jiems testai dalijami į namus, kad galėtų testuotis sekmadieniais prieš ateidami į mokyklas pirmadieniais“, – komentuoja D. Lukas.

 D. Luko teigimu, šiuo metu nėra ketinimų ilginti žiemos atostogas. Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, šalyje yra fiksuojami 2 614 protrūkiai, iš jų 2 487 priskiriami ugdymo įstaigoms.

Rekomenduojami video