Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gerokai suaktyvino Kremliaus pastangas sudaryti informacines sąlygas būsimai eskalacijai prieš Baltijos šalis, greičiausiai tai yra dalis jo platesnių mėginimų susilpninti NATO.

Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Karo studijų institutu (ISW).

Pažymima, jog sausio 16 d. Putinas pareiškė, kad Latvija ir kitos Baltijos valstybės „išmeta [etninius] rusus“ iš savo teritorijos ir kad ši situacija „tiesiogiai atsiliepia Rusijos saugumui“.

„Putinas ilgą laiką naudojo platų Rusijos Federacijos suvereniteto apibrėžimą ir menkino buvusių sovietinių respublikų suverenitetą. Maskva jau seniai įrodinėja, kad turi teisę ginti savo „tėvynainius užsienyje“, pirmiausia – etninius rusus ir rusakalbius už Rusijos sienų“, – sakoma pranešime.

Pasak ISW analitikų, šiuo metu nėra ženklų, kad Rusijos ataka prieš Baltijos šalis yra neišvengiama ar tikėtina, tačiau „Putinas tikriausiai sudaro informacines sąlygas būsimiems agresyviems Maskvos veiksmams užsienyje savo „tėvynainių“ gynimo dingstimi“.

Analitikai taip pat priminė, kad 2023 metų gruodį Putinas grasino Suomijai ir „kartojo pareiškimus, rodančius, jog jis toliau reikalauja NATO pokyčių, kurie reikštų bloko išardymą“.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Putinas priekaištavo Suomijai dėl prisijungimo prie NATO, teigdamas, kad dabar dviejų šalių santykiuose „bus problemų“.