Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Išpuošia kapus, bet palieka tonas atliekų

Kasmet Vėlinių laikotarpiu žmonės renkasi į kapines pagerbti artimuosius bei pasigrožėti išpuoselėtomis kapavietėmis.

Visgi ekologai ir kapaviečių priežiūros specialistai siūlo puošti kapus taip, kad kuo mažiau kenktume gamtai.

Skaičiuojama, kad jau prieš spalio mėnesį atliekų kiekis išauga beveik dvigubai. O po Vėlinių lieka vėjo, lietaus nuniokotų dirbtinių gėlių, milijonai stiklinių ar plastikinių žvakidžių, kurios tampa tūkstančiais tonų atliekų.

„Kapus vykstantiems lankyti žmonėms siūlytume kapavietes puošti natūraliomis, sodinamomis gėlėmis ir tai daryti saikingai. Reiktų degti minimalų žvakių kiekį – nuo vienos šeimos užtektų vienos žvakės. Ir, žinoma, reiktų naudoti žvakes su daugkartinio keitimo dėklais. Svarbu dėmesys artimajam, o ne žvakių kiekis“, – sako Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ekologė Renata Utyrienė.

Akcentuojama, kad didžioji dalis indelių nuo žvakių nėra perdirbami, nes riebalais (parafinu, vašku) užterštas stiklas bei plastikas netinka perdirbimui. Šios atliekos patenka į komunalinių atliekų srautą ir atsiduria sąvartyne, kuriame lieka ilgam.

Specialistė rekomenduoja pirkti daugkartinio naudojimo žvakių gaubtus, kuriuose kečiama tik žvakė viduje. Taip sukuriama mažiau atliekų.

Siūloma kapų dekoravimui nenaudoti laikinų papuošimų: krepšelių, vainikų, plastikinių gėlių.

Didžioji dalis kapinių puošybos atliekų patenka į komunalinį srautą. Nors želdiniai reikalauja daugiau priežiūros, jų panaudojimas kapaviečių dekoravimui yra ekologiškesnis, draugiškesnis gamtai ir mums patiems.

Kad Vėlinių laikotarpiu pakanka žvakutės ir natūralaus gėlės žiedo mirusiojo pagerbimui sutinka ir kapų priežiūros specialistas Paulius Paškevičius.

„Svarbiausia, kad kapavietė būtų tvarkinga – kad paminklas būtų švarus ir nebūtų šiukšlių“, – sako jis.

Pastebi, kad po Vėlinių laikotarpio lieka daug nesutvarkytų ir žiemos sezonui neparuoštų kapaviečių, nes artimieji antrą kartą negrįžta į kapines.

Kapaviečių priežiūros specialistas pabrėžia, kad likęs nesutvarkytas kapas – nepagarba mirusiajam bei žala gamtai.

„Po Vėlinių laikotarpio reikia sutvarkyti kapą ir paruošti jį žiemos sezonui. To nepadarius vėjas atliekas išnešioja po teritoriją. Taip pat daugiau darbo tenka pavasarį, kai reikia atkurti tvarką kapavietėje.

UŽ inf.

Rekomenduojami video