Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ispanijos viešnamiams rinkta „komanda“ tikslo nepasiekė

Panevėžio apygardos teismas neseniai išnagrinėjo 4 Kupiškio rajono gyventojų nusikaltimus ir paskelbė nuosprendį. Už 6 merginų ir jaunų moterų verbavimą į prostituciją ir ketinimą išvežti į Ispanijos Karalystės viešnamius (BK 147 str. 2 d. – prekyba žmonėmis) bei bandymą parduoti vieną nepilnametę (BK 157 str. 1d.) trims iš keturių kaltinamųjų teks keliauti už grotų.

Minėtais nusikaltimais buvo apkaltinti Kupiškio rajono gyventojai: Agnė Domžienė (24 m.) bei Darius Domža (52 m.), Daina Minkevičiūtė (23 m.) ir Simas Subatavičius (25 m.). Teismas A. Domžienei skyrė 5 metų, o D. Domžai – 8 metų laisvės atėmimo bausmes. Jiems abiem bausmės subendrintos su dar neatliktomis, anksčiau už panašius nusikaltimus skirtomis bausmėmis.

S. Subatavičius pataisos namuose turėtų praleisti 2 metus ir vieną mėnesį. Jam taip pat bausmė subendrinta su šių metų sausį Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu, kuriuo už viešosios tvarkos pažeidimą buvo paskirta 40 parų arešto bausmė.

D.Minkevičiūtė pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 147 str. 2 d., tačiau merginai paskirtas tik vienų metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant ją bausmės atlikimo metu nebendrauti su A. Domžiene, dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat teismas nusprendė iš D. Domžos, A. Domžienės ir S. Subatavičiaus solidariai priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo vienai iš 7 nukentėjusiųjų.

Jau turėjo patirties

Paskirtų bausmių dydis parodo, kad merginų verbavimo procesui vadovavo D. Domža. Tai vyko 2015 metais. Tuo metu vyras gyveno Ispanijos Karalystėje, kur buvo prisiglaudęs pas savo pažįstamą, kažkokį Stefaną (dar vadinamą dėde Stiopa), viešnamio savininką. D. Domža merginų „verbavimo ir vežimo“ reikaluose jau turėjo patirties. Dar 2010 metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais kartu su Kupiškio gyventojais Nerijumi Bružu (43 m.) ir Mangirdu Dalinsku (39 m.) bei Kupiškio rajono gyventoja Rita G. (39 m., 2014 metų pavasarį moteris žuvo užvirtus medžiui, tad jos atžvilgiu byla buvo nutraukta) išvežė ar bandė išvežti bent 4 merginas į Ispanijos Karalystę „skinti mandarinų“, o iš tikrųjų – kai kurias jų pardavė dėdei Stiopai, kuris vertė lietuvaites Ispanijos pakelėse užsiimti prostitucija. Suteneriams Lietuvoje talkino šiaulietis Sigitas Kačinskas (Grigaliūnas) (56 m.), uoliai padirbinėjęs asmens dokumentus, nes kai kurios merginos buvo dar nepilnametės (14-15 metų), o taip pat – klastojo automobilių dokumentus.

Tuomet D. Domžai (jaunystėje vyras dar buvo teistas už išžaginimą bei vagystes) Šiaulių apygardos teismas buvo paskyręs realią laisvės atėmimo bausmę – 3 su puse metų kalėti pataisos namuose. Jis buvo nuteistas už dviejų merginų gabenimą į prostituciją (viena jų – tuo metu nepilnametė Agnė), pagal LR BK 307 str. 2 ir 3 d. (pelnymąsis iš kito asmens prostitucijos), pagal LR BK 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas) bei pagal LR BK 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas). Tačiau šis vyras buvo įtariamas padaręs ir kitų nusikaltimų, todėl prokurorai prašė jį suimti, va tuomet D. Domža, nieko nelaukdamas, ir spruko į Ispaniją. Kiti jo bendrai atsipirko lygtinėmis bausmėmis.

Pati – buvusi auka

Nuteistąją A. Domžienę reikėtų laikyti ne kaltinamąja, o auka. Nei socialinės, nei vaikų globos, nei kitokios tarnybos nesugebėjo ir ko gero, iki šiol nesugeba padėti vaikams, kuriuos tėvai palieka likimo valiai arba girtauja ir jų neprižiūri. Agnės gyvenimo vingiai yra ryškus pavyzdys, kaip suaugusiųjų abejingumas nulėmė šios jaunos moters likimą.

Prieš gerą dešimtmetį daugelis netekusiųjų darbo ir gyvenusiųjų ant skurdo ribos važiavo į užsienius „laimės ieškoti“. Taip pasielgė ir Agnės motina, palikusi mažametę dukrą išgerti mėgstančio tėvo globai. Šis, likęs be savo moters, greitai susirado kitą. Bręstančiai paauglei tai buvo šokas – mergaitė be galo ilgėjosi motinos, tad ėmė maištauti: bėgti iš namų, mokyklos, greitai prisišliejo prie įtartinų, gerokai vyresnių vyrų kompanijos, ėmė išgėrinėti, rūkyti. Nei mokykla, nei vaiko teisių apsaugos tarnyba nieko kita nesugalvojo kaip tik pasiųsti neklaužadą į socializacijos centrą. Beje, buvę pedagogai Agnę apibūdino kaip išmanią, augančią lyderę, kuriai reikia veiklos, tačiau nei vienas jų nesugebėjo nukreipti jauno žmogaus reikiama linkme.

Užtat tuo pasinaudojo jau minėtas D. Domža, kupiškėnai N. Bružas ir M. Dalinskas. Tai pastarasis savo bendrams prasitarė žinąs „žiauriai gražią mergą“, kurios niekas nepasiges, nes ši – socializacijos centre. Tai ir buvo Agnė. Kadangi jos motina dirbo Ispanijoje, prekeiviai tikėjosi, kad mergaitės išvežimas niekam nesukels įtarimo. Teisme Agnė paliudijo, kad M. Dalinskas jai siūlęs važiuoti į minėtą šalį ir užsiimti prostitucija, bet ji nesutikusi. Tačiau vėliau persigalvojo, nes maniusi tokiu būdu nuvyksianti pas Ispanijoje dirbusią motiną, kurios buvo labai pasiilgusi.

Tolesnes „derybas“ dėl važiavimo į Ispaniją ir „darbo“ vedė Rita G. Kadangi tuo metu Agnė buvo nepilnametė, tad Rita G. nuvežė ją į fotoateljė, kur buvo padaryta dokumentinė nuotrauka, o vėliau padirbti ir asmens dokumentai, kuriuose įrašyta, jog Agnė – jau pilnametė, o vardas – Dovilė.

Tačiau nuvykti į Ispaniją sukliudė pareigūnai, kurie pasienyje sulaikė ir Agnę lengvuoju automobiliu vežusią Ritą G., ir iš paskos kitu automobiliu važiavusį D. Domžą.

Ištekėjo už sutenerio

Vertimosi prostitucija žala nepilnametėms buvo akivaizdi. Agnės draugė net ketino nusižudyti, ilgai gulėjo ligoninėje, o Agnei, matyt, įgytoji patirtis iššaukė agresyvumą, pyktį aplinkiniams, abejingumą kito skausmui, kad neilgai trukus ji jau įsisuko su kitais vyrais į prekybą žmonėmis. Ir ne tik – vienas iš prekeivių žmonėmis – D. Domža – tapo jos teisėtu vyru (šiuo metu pora oficialiai išsiskyrusi).

Kaip tąkart nustatė ikiteisminį tyrimą atlikę kriminalistai ir prokuroras, 2012 metais Agnė (tuo metu – 21 m.) kūną pardavinėti pasiūlė trims pažįstamoms merginoms, iš kurių dvi tuo metu buvo nepilnametės.

2015 metų kovo pabaigoje Panevėžio apygardos teisme buvo paskelbtas nuosprendis 5 žmonių grupei: trims panevėžiečiams Vytautui Žilinskui (41 m.), Mariui Rastauskui (41 m.) ir Simonui Miknevičiui (27 m.) bei kupiškėnui Erikui Balčiūnui (30 m.) ir Agnei B. Visi jie buvo pripažinti kaltais dėl organizuotos prekybos žmonėmis bei dėl pelnymosi iš kito žmogaus prostitucijos, o V. Žilinskas – dar ir dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo.

Teisme Agnė aiškino, kad norėjo gerai gyventi: turėti daug pinigų, madingai rengtis ir nieko nedirbti. Taigi, nutarė, jog išnaudoti drauges ir jas pardavinėti – labai lengva, esą pati savo kailiu patyrusi ir žinojo, kaip jas paveikti, kad šios taptų nuo jos priklausomos. Be to, didelę įtaką jai darė ir kalėjimo jau ragavę V. Žilinskas su M. Rastausku. Šie, kad jų aukos perdaug nesispyriotų „šėrė“ jas narkotikais, jei to nepakakdavo – grasindavo, prievartaudavo, mušdavo.

Tą kartą teismas Agnei B. skyrė 4 su puse metų, V. Žilinskui – 11 metų, S. Miknevičiui – 8 metų, E. Balčiūnui – 6 metų, M. Rastauskui – 5 metų laisvės atėmimo bausmes.

Brido į tą pačią upę

Nagrinėjant pastarąją baudžiamąją bylą, palikta laisvėje laukti nuosprendžio įsiteisėjimo, mergina vėl buvo sulaikyta ir suimta įtariant analogiškais nusikaltimais kituose Lietuvos miestuose. Šiaulių ir Panevėžio apskričių vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) kriminalistai pradėjo atskirus ikiteisminius tyrimus. Viena byla atsidūrė ant Šiaulių apygardos teismo teisėjų stalo ir kol kas dar nagrinėjama. Šioje byloje be Agnės į kaltinamųjų suolą pasodinti ir D. Domža, ir Vaidas Jakimavičius bei Žygimantas Chadzevičius. Visiems pateikti kaltinimai ne tik dėl prekybos žmonėmis, bet ir dėl narkotikų platinimo.

Na o antrąją bylą, kaip minėjome, išnagrinėjo Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis.

Taigi, šios bylos duomenimis, tais, 2015 metais, Ispanijoje slapstęsis D. Domža liepė savo tuometinei žmonai Agnei suieškoti keletą merginų, kurias būtų galima išvežti į Ispanijos Karalystės viešnamius. Nurodė, kad būsimoms „darbininkėms“ nebūtina atskleisti visą tiesą apie tai, ką šioms iš tiesų reikės dirbti, be to prisakė neminėti ir Ispanijos, mat mažame miestelyje daugelis žinojo, kad Agnė – Dariaus sutuoktinė ir –, kur pastarasis pasislėpęs nuo teisėsaugos.

Agnė į pagalbą pasitelkė savo vaikystės draugę D. Minkevičiūtę – girdi, norinti sutuoktiniui pagelbėti materialiai. Ši mielai sutiko draugei padėti – rinko apie galimas aukas visą įmanomą informaciją ir kartu su Agne įkalbinėjo jas važiuoti dirbti į... Italiją. Pagrindiniai kriterijai renkant merginas, pasak Agnės, buvo pastarųjų moralė. „Siūlėme darbą tik toms, kurios girtuokliaudavo, rūkydavo, keisdavo vyrus vieną po kito – žodžiu, buvo pasileidusios“, – aiškino kaltinamoji.

Dainos ir Agnės nusižiūrėtos aukos stokojo socialinių įgūdžių, kai kurios vienišos augino vaikus, skurdo, kitos – turėjo rimtų psichikos sutrikimų. Kai kurioms nukentėjusiosioms buvo tiesiai šviesiai pasakyta, kad dirbti teks viešnamyje, tačiau buvo patikinta, kad „ten viešnamiai legalūs, užsidirbti galima daug, o jei nepatiks prostitutės darbas, visuomet galės išeiti“.

Kitoms buvo žadamas nemokamas butas, materialinis aprūpinimas, darbas Italijos fabrikuose, kavinėse arba auklės ar valytojos darbai.

Nepilnametis „modelis“

Aušra (vardas pakeistas) su Agne augo tame pačiame kaime, mokėsi vienoje mokykloje. Aušros tėvai – mėgėjai išgerti, gyveno gana skurdžiai, šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. „Agnė buvo vyresnė už mane – ji žinojo, kiek man metų. Tuo metu aš mokiausi 9 klasėje, turėjau draugą, – pasakojo nukentėjusi mergina. – Kartą ji atvažiavo į namus ir ėmė klausinėti, kaip man sekasi, ar man nenuobodu, gal aš norinti palydėti ją ir kartu važiuoti į užsienį. Kalbėjo apie Paryžių, sakė, kad galėsiu dirbti modeliu, daug uždirbti, sakė, jog gyvensiu kaip rojuje. Tačiau aš jai pasakiau, kad noriu pagalvoti, kad nenoriu palikti draugo ir tėvų“.

Agnė pas Aušrą atvažiavo ir kitą dieną – niekaip neapsisprendžiančią mergaitę ėmė įkalbinėti, žadėjo nupirkti drabužių, telefoną. Gal Aušra būtų ir išvažiavusi su savo geradare, bet, besėdint automobilyje, atėjo Aušros mama ir liepė pastarajai skubiai „mauti“ namo. „Vėliau Agnė rašė žinutes ir vis žadėjo gerą gyvenimą užsienyje, tačiau aš buvau girdėjusi, kad ji pati dirbo prostitute, todėl supratau, kad, jei sutiksiu važiuoti, turėsiu ir aš dirbti prostitute, todėl atsisakiau“, – aiškino teisme nukentėjusioji.

Išgelbėjo... ligoninė

Jaunosios sutenerės nepagailėjo net psichine ir kitomis ligomis sergančios Vikos (vardas pakeistas). Dėl neįgalumo mergina buvo gydyta nuo depresijos, kitų psichinių ligų. Vika gyveno kartu su motina, pagimdė sūnų, tačiau jaunajai moteriai buvo apribota tėvų valdžia, ji įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Berniukui buvo nustatyta nuolatinė globa, o globėja paskirta vaiko močiutė, Vikos mama. Pasak artimųjų, Vika sunkiai susivokia, tačiau didelė kompanijų, kuriuose girtuokliaujama, mėgėja.

Moteris papasakojo, kad su Agne susipažino alaus bare. Ši pasiūlė jai užsidirbti Italijos viešnamiuose teikiant seksualines paslaugas. „Agnė sakė, jei to darbo dirbti nenorėsiu, galėsiu dirbti kitą darbą – valytojos ar auklės. Žadėjo apipirkti, nuvežti nemokamai, – prisiminė Vika. – Pasiūlymas mane viliojo, nes ji (Agnė) žadėjo visko nupirkti... Dar sakė, kad išvažiavus bus galima susirasti draugų, pakanka kalbėti tik lietuviškai, nes bus daug lietuvių. Žadėjo apmokėti tapatybės kortelės pagaminimą, nes mano kortelę buvo paėmusi mama. Tačiau tuo metu namie atsitiko nelaimė, dėl ko patyriau išgąstį ir atsidūriau ligoninėje...“

Pasirodė, kad jaunoji moteris namuose nulaužė kraną, dėl to labai išsigando, susinervino, teko kviesti medikus, kurie išvežė Viką į ligoninę. Joje mergina praleido mėnesį.

Išgelbėjo motina

Irma gyveno su tėvais šeimoje, kurioje – 11 vaikų. Ji mokėsi profesinio mokymo centre, kai kartą draugė susipažindino su vaikinų kompanija, kurioje buvo ir S. Subatavičius. Vaikinai pavaišino paneles sidru ir kitais, stipresniais gėrimais, o kai kompanija ėmė skirstytis, Simas pasiūlė Irmai važiuoti pratęsti vakarėlio pas jį į namus. Ši sutiko. „Bevažiuojant jis manęs paklausė, ar aš nenorėčiau važiuoti į užsienį, bet aš sakiau, kad nenoriu, – pasakojo Irma. – Simas liepė pagalvoti. Simo namuose gėrėme alkoholį. Jis sakė man, jei nebūsiu gera, uždarys mane „sklepe“. Bijojau jo, todėl gėriau, o apgirtusi su Simu turėjau lytinių santykių. Nesulaukusi manęs, iš kažkur gavusi telefono numerį, Simui paskambino mano mama. Jis padavė telefoną ir liepė sakyti, kad man viskas gerai. Aš taip ir pasakiau, bet neprasitariau, kur esu. Tačiau mama pagrasino, kad mane vis tiek suras, kad kreipsis į policiją. O Simas paaiškino, kad namo mane išleis tik tada, kai pabendrausiu su kažkokiais žmonėmis. Jis atėmė iš manęs mobilųjį telefoną, išėmė SIM kortelę ir pasakojo, kad dvi merginos prieš tai norėdamos pabėgti šoko per langus, bet nuo jo nepavyko pabėgti, kad jos buvo išvežtos į užsienį, ten dirba prostitutėmis, gauna gerus pinigus ir nesiskundžia. Po pietų atvažiavo mergina ir vaikinas (Agnė ir į Lietuvą grįžęs Darius). Toji Agnė įkalbinėjo važiuoti dirbti į užsienį, žadėjo didelius pinigus ir gerą gyvenimą, sakė padėsianti susitvarkyti dokumentus. Pasakiau, kad niekur važiuoti nenoriu. Ji liepė pagalvoti ir išvažiavo. Tą vakarą miegojau pas Simą, o naktį visus pažadino policijos pareigūnai, kurie mane su Simu išsivežė“.

Pareigūnai sekė

Laimė, nei viena kalbinta važiuoti į užsienį dirbti mergina išvežta nebuvo. Suteneriai nežinojo, kad dar 2015 metų sausį Šiaulių apygardos teismo nutartimi D. Domžos atžvilgiu buvo „sankcionuotas sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas“, todėl pareigūnai užkirto kelią būsimam merginų išnaudojimui ir suėmė visus prekiautojus žmonėmis.

Nors teisiami vyrai ir gynėsi, tvirtino esantys nekalti (abi jaunos moterys bent iš dalies pripažino kaltę), bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas įvertino visų teisiamųjų kaltės dydį ir, kaip minėjome straipsnio pradžioje, paskyrė bausmes.

Domžai iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kitiems trims – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šį nuosprendį visi nuteistieji dar gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teismo komentaras

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėdamas kasacinius nukentėjusiųjų atstovo bei prokuratūros skundus prekybos žmonėmis  bei seksualainio išnaudojimo bylose, yra pabrėžęs, kad „teismų praktika rodo, jog potencialiomis prekybos žmonėmis ar įtraukimo į prostituciją aukomis dažnai tampa nepilnametės merginos, augančios globos namuose ar socialinės rizikos šeimose. Gyvenimo, ugdymo bei auklėjimo sąlygos, dėmesio, emocinio bendravimo ir panašių dalykų stoka lemia tai, kad merginos tampa prekiautojų vaikais, sąvadautojų aukomis dėl patiklumo, susižavėjimo rodomu dėmesiu, šiltu, artimu bendravimu, dovanomis, įtikėjimu pasakojimais apie lengvą uždarbį. <...> Aukomis tampa ir specialiųjų mokyklų ugdytiniai (su intelekto sutrikimais), kurie tiek dėl aplinkos poveikio, tiek dėl savo negalios nesugeba įvertinti pavojaus“.

Taigi, žemesniųjų instancijų teismams buvo nurodyta gana atsargiai vertinti nukentėjusiųjų brandumą, nes įprasta, kad nagrinėjant tokias bylas, gindami savo mundurą kaltinamieji aiškina, jog aukos, nepriklausomai nuo amžiaus ir neįgalumo, „puikiai suprato, kur važiuoja ir ten veiks“.

„Psichologijos mokslas išskiria taip vadinamą pseudobrandą. Su ja susiduriama tada, kai individas prisiima suaugusiųjų vaidmenis (pavyzdžiui, pradeda lytinius santykius, tampa mama (tėvu), ima vartoti alkoholį ir pan.), tačiau psichologine branda nepasižymi. Pseudobrandūs asmenys labai skuba suaugti, tačiau jie nejaučiai brandiems asmenims būdingos atsakomybės“, – akcentuojama LAT nutartyje.

 

Aurelija ŽUTAUTIENĖ

 

Rekomenduojami video