Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Iš žemės ūkio – tiesiai į ligoninės vadovo kėdę: ko tikėtis ?

Kėdainių medikams ir jų pacientams staigmenos nesibaigia. Daugiau kaip metus Kėdainių ligoninę drebino skandalai dėl buvusios šios įstaigos vadovės Editos Vaškevičienės, kuriai meras skyrė įspūdingo dydžio atlyginimą, sprendimų.

 Po ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus sunaikinimo, sukrėtimų dėl Psichiatrijos ir Vaikų skyriaus „optimizacijų“, dešimčių darbuotojų praradimų iš įvairių ligoninės skyrių, mero Valentino Tamulio ir minėtos tuometinės įstaigos vadovės surengto viešo žinomos medikės Raimondos Augienės nulinčiavimo, pasibaigusio šios pasitraukimu iš Kėdainių ligoninės, E. Vaškevičienė galiausiai taip pat pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iš antro karto. Pirmą kartą nuo tokio žingsnio ją atkalbėjo pats meras. Taigi savivaldybei paskelbus naują konkursą į ligoninės direktoriaus pareigas, regis, tiek medikai, tiek pacientai turėjo lengviau atsikvėpti su viltimi laukdami naujo vadovo. Ir štai pagaliau sulaukė. Meras V. Tamulis ligoninei vadovauti paskyrė visą gyvenimą žemės ūkio srityje ir vienintelėje bei toje pačioje darbovietėje – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje dirbusią 49 metų veterinarijos gydytoją Astą Šakickienę, turinčią ekonomisto išsilavinimą. Tik medikams ir jų pacientams dėl tokio mero sprendimo nerimo kol kas nesumažėjo. Susirūpinimą kelia tai, kad kol kas neaišku, kokiu keliu A. Šakickienė ves Kėdainių ligoninę.

Po konkurso rezultatų paskelbimo išėjo atostogauti

Kokios A. Šakickienės kompetencijos ir vienoje bei toje pačioje darbovietėje daugiau kaip per 20 metų įgyta patirtis lėmė, kad ji tapo Kėdainių ligoninės direktore, kol kas negali atsakyti net V. Tamulio aplinkos žmonės – to esą reikėtų klausti paties V. Tamulio, tačiau šis netrukus po konkurso rezultatų paskelbimo išėjo atostogauti.

Tad ir toliau nežinioje gyvenantys medikai kol kas guodžiasi tik viena mintimi – kad gal jau nebebus blogiau nei buvo…

Išrinko iš aštuonių pretendentų

A. Šakickienė Kėdainių ligoninės direktore tapo įveikusi kitus septynis konkurse dalyvavusius pretendentus.

Į antrąjį konkurso etapą, kuriame ją ir pasirinko meras V. Tamulis, ji pateko su kitu kandidatu į Kėdainių ligoninės vadovo kėdę Danu Bortkevičiumi, vadovavusiu Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrui

Konkursą laimėjusi A. Šakickienė Kėdainių ligoninės direktorės pareigas pradės eiti tik savivaldybei gavus ir įvertinus informaciją apie ją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Visą gyvenimą dirbo vienoje darbovietėje

A. Šakickienė, kaip jau minėta, Kėdainių ligoninei ateina vadovauti iš žemės ūkio srities ir yra dirbusi tik vienoje darbovietėje – VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, įsikūrusioje Akademijoje.

Ji šioje įstaigoje nuo 1999 metų dirbo įvairiose pozicijose: Mokymo skyriaus vadovė, direktoriaus pavaduotoja, Profesinių kompetencijų padalinio vadovė, Paslaugų pardavimo ir tiekimo padalinio vadovė.

„A. Šakickienė turi ne tik veterinarijos gydytojos, bet ir ekonomisto išsilavinimą. Ji turi ekonomikos magistro išsilavinimą, baigė išlyginamąsias vadybos, ekonomikos, finansų valdymo studijas. Asta Šakickienė žemės ūkio specialiste niekada nedirbo“, – „Rinkos aikštei“ sakė rajono merą jo atostogų metu pavaduojanti ir konkurso į ligoninės direktoriaus pareigas atrankos komisijai vadovavusi vicemerė Virginija Baltraitienė.

Viziją pristatys tik įsigilinusi į ligoninės situaciją

Paklausta, kokią Kėdainių ligoninės viziją pristatė konkurso laimėtoja, kas pasikeis Kėdainių ligoninėje ir kokios šios įstaigos perspektyvos bei ko dabar tikėtis Kėdainių rajono gyventojams, V. Baltraitienė sakė: „A. Šakickienė Kėdainių rajoną mato kaip stiprų ir didelį potencialą turintį kraštą. Jos matyme – daugiaprofilinė Kėdainių ligoninė. Pasak A. Šakickienės, viziją sukonkretinti ji galės įsigilinusi į ligoninės situaciją. O įstaigos ateitis priklauso ne nuo vieno vadovo, bet nuo viso kolektyvo sutarimo, kokią įstaigą jie nori matyti.“

V. Baltraitienė neturi asmenių ryšių su A. Šakickiene

Kadangi Kėdainių ligoninės vadovo konkursą laimėjusi A. Šakickienė neturi nieko bendro su medicina, netrukus imta svarstyti, kad galbūt tokiems konkurso rezultatams galimai galėjo turėti įtakos asmeniniai ryšiai.

Dabartinė vicemerė V. Baltraitiene yra buvusi žemės ūkio ministrė, jai buvo pavaldi A. Šakickienės darbovietė, tad pasigirdo spėlionių, kad A. Šakickienė gali būti šios statytinė, tačiau tokias prielaidas V. Baltraitienė kategoriškai paneigė.

„Vicemerė Virginija Baltraitienė jokių ryšių su Asta Šakickiene neturėjo ir neturi. V. Baltraitienė Astos Šakickienės nepažinojo“, – teigiama „Rinkos aikštei“ pateiktame savivaldybės atsakyme.

Kėdainių meras V. Tamulis nepasimokė iš Jonavos mero M. Sinkevičiaus

Taigi, visa atsakomybė už naują ligoninės vadovo paskyrimą kris ant Kėdainių rajono mero V. Tamulio, kuris iki šiol taip ir nepasekė savo bendrapartiečio kolegos Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus pavyzdžiu ir, manytina, realiai nieko taip ir nenuveikė, kad išsaugotų byrančią Kėdainių ligoninę.

Tuo tarpu Jonavos merui M. Sinkevičiui ir šio miesto tarybai priėmus kardinaliai priešingus sprendimus, Jonavos ligoninėje, į kurią vyksta gimdyti ir Kėdainių moterys, situacija yra nepalyginamai geresnė ir perspektyvos kur kas palankesnės nei Kėdainių ligoninėje.

Praėjusiais metais įvykus konkursui į Jonavos ligoninės direktoriaus pareigas, šio rajono meras M. Sinkevičius antrame konkurso etape iš dviejų kandidatų ligoninei vadovauti paskyrė ilgametį šios ligoninės gydytoją, direktoriaus pavaduotoją, anesteziologijos, reanimacijos ir COVID-19 skyrių vedėją Gediminą Ramanauską.

Tokiam Jonavos mero pasirinkimui, skirtingai nei Kėdainių mero, didžiausią įtaką turėjo būtent tai, kaip būsimasis ligoninės vadovas supranta ligoninės viziją ir kokiais būdais ketina ją pasiekti.

„Tokiuose konkursuose nėra vieno atrankos kriterijaus – vertiname visą pluoštą kandidato savybių ir  kompetencijų. Taip ir jūsų minimame konkurse – pagrindinis tikslas buvo pasirinkti ne asmenį su mediko diplomu ar be jo, o tą, kurio programa buvo geriausia ir kuris galėjo pasiūlyti geriausią ligoninės viziją Jonavos gyventojams ir būdus ją pasiekti“, – „Rinkos aikštei“ sakė Jonavos rajono meras M. Sinkevičius.

Pasak jo, natūralu, kad iš bet kurios srities – ar sveikatos, ar kultūros, ar aplinkosaugos – įstaigos vadovo tikimasi gero tos srities išmanymo. Tačiau praktika rodo, kad joks diplomas negarantuoja, kad asmuo tinkamai eis savo pareigas ir bus geras vadovas.

„Ir atvirkščiai – gabus ir ambicingas žmogus, turintis gerus vadovavimo įgūdžius, įstaigos struktūros, žmogiškųjų išteklių išmanymą ir įstaigos plėtros viziją, tikrai gali įsigilinti į konkrečią sritį tiek, kiek jam tai būtina siekiant įgyvendinti savo tikslus. Galėtume rasti ne vieną ir ne du pavyzdžius tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, kaip kuriai nors sričiai vadovauja ne būtent tos srities specialistas, tačiau savo darbą atlieka puikiai, o konkreti sritis tik laimi dėl platesnio požiūrio“, – sako M. Sinkevičius.

Jonaviečiams visos paslaugos būtinos vietoje, o kėdainiečiams – ne?

Išanalizavus Jonavos pavyzdį tampa akivaizdu tai, kad rajonuose veikiančių įstaigų sėkmė ir jų perspektyva pirmiausia priklauso nuo rajono vadovo ir vietos politikų požiūrio.

„Jonavos rajono savivaldybės taryba ir aš pats, rajono meras, esame įsitikinę, kad rajono gyventojai turi gauti visas reikalingas sveikatos paslaugas vietoje, šalia namų. Todėl savivaldybė investuoja į savo sveikatos priežiūros įstaigas – vien Jonavos ligoninės atnaujinimui savivaldybės biudžete šiais metais iš viso skirta 0,5 mln. eurų.

Ligoninės vadovai taip pat deda daug pastangų, kad užtikrintų sveikatos paslaugų kokybę ir pritrauktų pacientų ne tik iš Jonavos, bet ir kitų rajonų. Manau, kad toks požiūris ir sprendimai pasiteisino, tai patvirtina ir teigiami gyventojų atsiliepimai“, – „Rinkos aikštei“ sakė M. Sinkevičius.

Kėdainiams praradus Akušerijos-ginekologijos skyrių, Jonavoje – 15 metų gimdymo rekordas

Kėdainių merui V. Tamuliui ir rajono tarybai taip ir nesugebėjus atsilaikyti prieš sveikatos reformų buldozerį, kurį dabar tie patys V. Tamulio bendrapartiečiai socialdemokratai jau vadina sveikatos sistemos griovimu savivaldybėse, Kėdainių ligoninėje uždarius Akušerijos-ginekologijos skyrių, Jonava gali tik rankomis trinti – čia jau mušami gimdymo rekordai.

„Pernai Jonavos ligoninėje pasiektas penkiolikos metų gimdymo rekordas – ligoninėje per metus gimė 418 vaikų. Šiemet ligoninėje jau gimė per 250 kūdikių, tad SAM nustatytą 300 gimdymų skaičiaus kriterijų pasieksime. Matysime, ar iki 2025 metų mums pavyks pasiekti naujai nustatytą 600 gimdymų skaičių, tačiau ir be šio skaičiaus jau dabar yra aišku, kad Jonavos ligoninėje dirba profesionalūs specialistai, kurie teikia aukščiausio lygio paslaugas – ne veltui turbūt Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pasirinko Jonavos ligoninę savo Akušerijos ir ginekologijos rezidentūros baze“, – sako Jonavos rajono meras M. Sinkevičius.

Taigi, kaip seksis Kėdainių merui V. Tamuliui išlaikyti Kėdainių ligoninėje bent jau tai, kas dar liko nesunaikinta, šios įstaigos vadove pasirinkus žemės ūkio srityje visą gyvenimą dirbusią specialistę, kol kas neturinčią konkrečios Kėdainių ligoninės vizijos, pamatysime jau artimiausiu metu.

Rekomenduojami video