Iš kriminalinės veiklos pralobę nusikaltėliai po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad jie gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto praturtėjimo tik nuo 2010 metų gruodžio 11 dienos, dabar gali būti ramūs. Iki tol bet kokiu būdu įgytas turtas yra legalus. Dabar patys prokurorai atsisako anksčiau iškeltų kaltinimų ir prašo bylas dėl neteisėto praturtėjimo nutraukti.

Tokių bylų dabar yra ne viena. Štai birželio 1-ąją Kauno apylinkės teismas, remdamasis KT išaiškinimu, išteisino šiuo nusikaltimu kaltintą kauniečių šeimą.

Bylos duomenimis, šeima buvo kaltinama turėjusi didesnį nei 500 MGL turtą, kuris galimai negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Šiuo nusikaltimu kaltinti sutuoktiniai Svajūnas Bukauskas (49 m.) ir jo žmona Snaigė Bukauskienė (50 m.) turtą buvo įsigiję iki 2007 metų, o jų dukra Simona Bukauskaitė (30 m.) – iki 2009 metų. Tai yra anksčiau nei įsigaliojo Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalies redakcija (už turėjimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL – šiuo metu tai yra 18 830 eurų – vertės turtą, asmeniui žinant arba turint ir galint žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis).

Valstybinį kaltinimą Bukauskų byloje palaikęs Kauno apygardos prokuroras Marius Venskūnas, remdamasis KT nutarimu, prašė teismo nutraukti kaltinamųjų atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą. Teisėjo Rimanto Sipavičiaus vadovaujama kolegija  prokuroro prašymą patenkino ir Bukauskus išteisino.

Mėgo prabangą

Apie šeimos turtą Kaune sklido legendos. Už narkotikų platinimą nuteistas S. Bukauskas, bendrų dar vadinamas Svaika ir Tata, mėgo prabangą. Jis ne tik turėjo prabangų namą Kauno rajone ir dar daugiau nekilnojamo turto, tačiau ir ištaigingų automobilių parką. Prokurorai buvo nustatę, kad S. Bukauskas 2007 metais su savo žmona S. Bukauskiene už 378 000 litų (109 565 eurų) įsigijo žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą Smiltynų kaime (Kauno r.). Bukauskai prabangiai įsirengė šį beveik 300 kvadratinių metrų ploto būstą. Pareigūnai skaičiavimais, nuo 2007 metų kovo iki 2010 metų spalio S. Bukausko ir jo sutuoktinės išlaidos viršijo gautas pajamas daugiau nei 600 000 litų (173 913 eurų). S. Bukauskienė įsigijo ne tik nekilnojamojo turto, bet ir automobilį BMW X3.

Į pareigūnų akiratį pakliuvo ir grupuotės šulo dukra S. Bukauskaitė, kurios oficialios pajamos 2007-2009 metais siekė vos 3 085 litus (894 eurus).  Mergina, būdama vos 23 metų amžiaus, 2009 metų gegužę už 145 000 litų (42 028 eurų) nusipirko butą Kaune, Taikos prospekte. Be to, 2010 metų balandį S. Bukauskaitė įsigijo 2007 metų laidos automobilį „Mercedes Benz“.

Narkotikų prekeivių gaujos vadeivos namuose pareigūnai rado apynaujus visureigius „Volkswagen Touareg“ ir BMW X3, automobilius „Audi TT“ ir „Audi A6“. Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad S. Bukauskas prieš pusmetį už ketvirtį milijono litų įsigijo prabangų visureigį BMW X6, už jį atsiskaitė grynaisiais pinigais. „Šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir jo bendrininkai važinėjo prabangiais, per 200 000 litų kainuojančiais automobiliais, disponavo labai didelėmis pinigų sumomis ir turėjo įvairaus nekilnojamojo turto. Vien nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus aprašyto turto vertė viršija kelis milijonus litų. Įtarus, kad visas turtas galėjo būti gautas ar įgytas nusikalstamu būdu, įtariamiesiems buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas“, – po gaujos sulaikymo teigė tuometinis Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Žukauskas.

Mokės valstybė

Pareigūnai įtarė, kad turtus S. Bukauskas susikrovė iš prekybos narkotikais. Ir nors nei jis, nei jo šeimos nariai nepateikė įrodymų, kad nekilnojamasis turtas ir automobiliai buvo įgyti iš legalių pajamų, tačiau byla subliuško. Toks dabar Lietuvoje teisingumas.

Dar daugiau – kiek anksčiau Vilniaus apygardos teismas (VAT) pripažino, kad prokurorai, laikinai areštavę automobilį BMW X6, kuriuo važinėjo S. Bukauskas, tačiau kuris priklausė jo giminaitei, buvo neteisūs. Šis apynaujis automobilis beveik 4 metus buvo areštuotas ir laikomas saugomoje aikštelėje. „Pareigūnai, nepagrįstai negrąžindami automobilio, neteisėtai apribojo mano nuosavybės teisę į turtą, be to, dėl pareigūnų veiksmų patyriau didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nukentėjo mano reputacija“, – teismui nurodė moteris. Ji taip pat pabrėžė, kad praėjus pusmečiui po automobilio arešto, Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius nurodė visureigį grąžinti, tačiau prokurorai nutarties nevykdė ir priėmė naują nutarimą dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo. Šį kartą prokurorų motyvas buvo tai, kad esą automobilyje, kuriuo naudojosi S. Bukauskas, galėjo būti laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei kiti daiktai, galintys turėti įtakos nusikalstamų veikų tyrimui.

Ieškovė tikino, kad pareigūnų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose jai nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai, nėra konstatuota, jog jos automobilis buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, šiame automobilyje nebuvo rasta nusikalstamos veikos pėdsakų, ir bylą laimėjo. Kadangi VAT nusprendė, jog prokurorai buvo neteisūs, tai automobilis buvo grąžintas, o teismas dar priteisė sumokėti automobilio savininkei 7864 eurus ir taip atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Beje, automobilio savininkė siekė gerokai didesnės kompensacijos – beveik 38 000 eurų. VAT paskelbė, kad BMW X6 savininkė patyrė žalą „dėl formaliai teisėto, tačiau neatitinkančio reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai jos nuosavybės teisių suvaržymo“.

Teismai vis pasigaili

Dabar pats laikas būtų susipažinti su šios istorijos pagrindiniu herojumi S. Bukausku. Kauno apygardos teismo (KAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo Algirdas Jaliniauskas, o kartu dirbo teisėjai Jūratė Jakubonienė ir Dmitrijus Korsakovas 2014 metų birželio pradžioje S. Bukausko vadovaujamą narkotikų platintojų grupuotę pripažino veikus kaip nusikalstamą susivienijimą ir jos vadovui skyrė 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Kiek iš jų nuteistasis kalės, dabar galima tik spėlioti, nes tiek jis, tiek jo advokatas nuosprendį apskundė ir šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme (LApT). Eilinis posėdis numatytas birželio 16-ąją. Pats S. Bukauskas šiuo metu suimtas, tačiau už grotų, ko gero, nevargsta. Visuomenę buvo pasiekusi žinia, kad 2011 metų rugpjūtį, tardymo izoliatoriuje švęsdamas savo gimtadienį, Svaika buvo apsvaigęs nuo savo pasigaminto raugo, ir už tai jam buvo skirta nuobauda.

Prisiminus 3 ankstesnius S. Bukausko įvykdytus nusikaltimus, irgi matyti, kad teismai jo pasigailėdavo. 1993-iaisiais Svaika buvo nuteistas už vagystę kalėti 2 metus, tačiau už grotų Pravieniškėse išbuvo tik metus ir 2 mėnesius. Po to kaunietis buvo tik vieneriems metams nuteistas už chuliganizmą, o 1999 metų sausį KAT S. Bukauskui už žmogaus nužudymą ir bandymą nušauti dar vieną  žmogų, taip pat už šaunamojo ginklo laikymą skyrė 15 metų nelaisvės, tačiau vėliau bausmę vieneriais metais sumažino. Po kiek laiko tas nusikaltimas buvo perkvalifikuotas ir bausmė liko tik 10 metų. Bet ir jų Svajūnas nekalėjo iki galo. 2004-aisiais Alytaus rajono apylinkės teismas išleido kalinį į laisvę, atsėdėjusį tik kiek daugiau nei 6 metus. Štai tada S. Bukauskas, ilgai nelaukdamas, ir pradėjo „tiesti“ narkotikų kelią.

Į tą veiklą jis įtraukė ir visą pulką pažįstamų, kurie irgi išgirdo griežtą KAT nuosprendį. Kiek mažiau už gaujos vadeivą gavo Gediminas Tumėnas, Arūnas Silvanavičius, Andrius Šipelis. Visiems trims už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, kontrabandą ir disponavimą dideliu kiekiu narkotikų teismas skyrė po 14 metų nelaisvės. 13 su puse metų laisvės atėmimo bausmė paskirta Stasiui Vaišvilai (jis anksčiau teistas už žmogžudystę Lietuvoje, o Rusijoje –už narkotikų vežimą), 13 metų – Dariui Valioniui, po 10 metų – Daivai Prekevičienei ir Remigijui Jankauskui. Dar dviem veikėjams už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime teismas paskyrė po 9 metus nelaisvės. Tiek turėtų kalėti S. Maksimovas ir Darius Urbonavičius.

Grupuotės nariai, padėję atskleisti lietuviškąjį heroino kelią, nuteisti piniginėmis baudomis arba nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti.

Automobiliuose – hašišas

Įtarimas, kad Kauno apskrityje veikia hašišo tiekėjų tinklas, kilo tada, kai 2010-ųjų gegužę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) tyrėjai gavo duomenų, jog gegužės 15-osios naktį automobiliu „Rover 75“ į Lietuvą iš Ispanijos gali būti gabenama didelė narkotinių medžiagų kontrabanda.

Tyrėjai žinojo, kad tuo automobiliu turi važiuoti G. Tumėnas ir 2 merginos. Keturi Kauno policijos pareigūnai sėdo į automobilį ir nuskubėjo į Lazdijus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinė buvo informuota, kad reikia sulaikyti automobilį „Rover 75“, jeigu šis pasirodytų anksčiau.

Naktį, apie 2.45 val., pasienio pareigūnai pranešė tyrėjams, kad automobilis „Rover“ jau yra sustabdytas pasienio ruože, kirtęs Lietuvos ir Lenkijos sieną. Čia atvykę tyrėjai rado šį automobilį ir 3 asmenis jame – vyrą ir 2 moteris. Automobilį vairavęs G. Tumėnas paaiškino, kad grįžta iš Vokietijos, kur lankė savo motiną. Bet pareigūnams buvo žinoma, kad šis automobilis turi grįžti iš Ispanijos, o ne iš Vokietijos, tad išgirstas vairuotojo atsakymas tik dar labiau sustiprino įtarimą, jog automobiliu gabenama narkotikų kontrabanda.

Kalvarijos pasienio užkardos pagalbinėse patalpose atidžiai tikrinant automobilį, jame buvo rastos įrengtos slėptuvės, kuriose buvo paketai su augalinės kilmės medžiaga – kaip vėliau nustatyta, kanapių derva, arba hašišu. Buvo rasti įvairios formos, dydžio ir svorio paketai, apvynioti ruda lipnia juosta. Bendras rastų narkotinių medžiagų kiekis buvo apie 80 kilogramų.

Automobilio bagažinėje buvo rastos megztos pirštinės, nuo kurių sklido degalų kvapas. Specialistams buvo aišku, kad tos pirštinės ten – ne atsitiktinai, o kad nukreiptų tarnybinių šunų, specialiai apmokytų ieškoti kvaišalų, dėmesį.

Kriminalistams pradėjus aiškintis sulaikyto kauniečio ryšius ir aplinką, sužinota, kad narkotinių medžiagų įsigijimu užsienyje ir jų pervežimu užsiima ir Dainius J. Šis vyras 2003 metais buvo sugrįžęs iš Alytaus pataisos namų ir gyveno gan turtingai, važinėjo neblogais automobiliais, dažnai lankėsi užsienyje. Dainių imta stebėti atidžiau. Kai jis 2010 metų rugpjūtį per Lavoriškių pasienio postą bandė palikti Lietuvą ir įvažiuoti į Baltarusiją, jo automobilis „Nissan Primera” buvo labai atidžiai patikrintas. Pareigūnai rado slėptuvę, o joje – 100 kg hašišo. Kriminalistai atkreipė dėmesį, kad ta slėptuvė buvo įrengta analogiškai, kaip ir gegužę sulaikyto G. Tumėno automobilyje. Kaip vėliau išsiaiškinta, kriminalistai neklydo – abiejų mašinų slėptuvės buvo įrengtos tame pačiame Kauno garaže.

Laikėsi konspiracijos

Besiaiškinant G. Tumėno ryšius, stebint Dainių J., kriminalistų akiratyje jau buvo ir Lapėse (Kauno r.) gyvenantis S. Bukauskas. Po truputį aiškėjo, kad tai yra didelės gaujos, gabenančios narkotikus, vadeiva. Ypač po to, kai pareigūnai įkalbino duoti parodymus Dainių J.

Vėliau teisme teko girdėti, kaip narkotikų kurjerio A. Šipelio advokatė Diana Višinskienė tiesiai klausė teismui liudijančio Kauno apskrities VPK ONTT vyresniojo tyrėjo Tomo Mickevičiaus, ką gi jis pažadėjęs įtariamiesiems, kad šie nusprendę išduoti saviškius ir taip talkinti teisėsaugininkams. „Jie tokį sprendimą priėmė laisva valia, o kodėl – klauskite jų pačių“, – nesutrikęs atrėmė T. Mickevičius. O jų noras juk aiškus – išvengti ilgų kalėjimo metų.

Kauno apskrities VPK ONTT tyrėjai iš surinktų duomenų matė, jog narkotinių medžiagų kontrabandą, kaip ir viso susivienijimo veiklą, organizuoja S. Bukauskas ir D. Urbonavičius. S. Bukauskui nuolat padėdavo ir jo draugė D. Prekevičienė, kurios sodo namelyje, Amaliuose, būdavo pakuojamos narkotinės medžiagos, o jos bute Kaune rengiami susitikimai, perduodami pinigai kelionėms, susijusioms su narkotinių medžiagų kontrabanda. Stebint grupuotę buvo nustatyta, kad D. Prekevičienė, taip pat ir D. Urbonavičius kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams perduodavo Svaikos nurodymus dėl narkotikų gabenimo, perduodavo ir pinigus. Atrodo, kad dalis pinigų buvo slepiama Amaliuose, nes kai tik jų kam nors prireikdavo, Svaika sakydavo, kad eina „pas rusą į kišenę pakrapštyti“, ir paduodavo pinigus.

Urbonavičius palaikė glaudžius ryšius su narkotikų prekeiviais, įsikūrusiais Ispanijoje. Būtent jis pats ir tikrindavo, ar įgyjamas kokybiškas hašišas, arba, kaip oficialiai vadinama byloje, kanapių derva.

Tiriant taip pat buvo nustatyta, kad artimi grupuotės vadui yra ne tik D. Prekevičienė ir D. Urbonavičius, ir vėliau tardymui atskleisti grupuotę padėjęs Raimundas R., bet ir D. Valionis, kuris dirbo automobilių servise. Kaip tik šiame servise buvo remontuojami gaujos narių automobiliai. Tie automobiliai, kuriais būdavo vežami narkotikai, buvo naudojami tik jų gabenimui.

Serviso patalpose, kai nebūdavo kitų jo darbuotojų, arba prie serviso esančioje aikštelėje S. Bukauskas susitikdavo su D. Valioniu, Raimondu R., atvažiuodavo ir D. Urbonavičius. Į šiuos susitikimus visi privalėjo atvykti be telefonų, kad policija neturėtų galimybės nei susekti, nei pasiklausyti. Susitikę tardavosi dėl kvaišalų kontrabandos. Tik šie vyrai galėjo tiesiogiai bendrauti su pačiu Svajūnu, o kiti nusikalstamo susivienijimo nariai su juo galėjo susisiekti tik per minėtus artimus jam asmenis. Taip buvo užtikrinta konspiracija – ne visi nusikalstamo susivienijimo nariai pažinojo vieni kitus.

Sulaikymo operacija

Kai sekliai nusprendė, kad atliekant tyrimą nustatyti jau visi asmenys, dalyvaujantys suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir gabenantys narkotines medžiagas, buvo nutarta grupuotės narius sulaikyti. 2010 metų spalio 14-osios naktį buvo šturmuoti įtariamųjų butai, garažai. Vienu metu pareigūnai dirbo Kaune, Jonavoje, taip pat – tikrino automobilius Lazdijų pasienyje. Kadangi operacijai buvo gerai pasirengta, tai ir rezultatai buvo geri. Per kratas Kaune, Jonavoje ir Lazdijų pasienio kontrolės poste iš viso buvo paimta apie 300 kg hašišo, sufasuoto plytelėmis, apie 5000 ekstazio tablečių. Vien šio hašišo vertė juodojoje rinkoje – daugiau nei 600 000 eurų.

Viename Jonavos garaže buvo rastas kelionei paruoštas automobilis „Opel Vectra“ su įrengta slėptuve ir apie 120 kg hašišo. Per kratas Svaikos ir jo parankinių namuose taip pat buvo aptikta nelegalios ginkluotės: revolveris, pistoletas „Kolt 1911”, „Makarovo“ pistoletas su duslintuvu, pistoletas „Beretta” ir dar vienas „Makarovo“ pistoletas be duslintuvo. Taip pat – didžiulis kiekis sprogmenų ir šaudmenų, dūminių „šaškių“.

Operacijos metu buvo sulaikyta ir už grotų sukišta 12 įtariamųjų. Ir ne tik vyrų. Buvo areštuotos ir kelios moterys. Sekliai jau žinojo, kad narkotikų vežėjai, norėdami sudaryti keliaujančios po Europą šeimos ar turistų įvaizdį, į keliones dažniausiai vykdavo su žmonomis arba draugėmis. Jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, dalis šių moterų nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistos.

Tyrimo metu buvo rasti ir paimti 7 automobiliai su įrengtomis slėptuvėmis, nustatytas narkotinių medžiagų kontrabandos iš Ispanijos į Rusiją per Lietuvą mechanizmas.

Prieš išvykstant į kiekvieną „žygį“, buvo įsigyjami nauji mobiliojo ryšio telefonai su naujomis išankstinio mokėjimo kortelėmis. Šiais telefonais būdavo susirašinėjama tik trumposiomis SMS žinutėmis ir koduotai. Taip S. Bukauskui būdavo pranešama apie kelionės eigą, buvimo vietas ir grįžimą su narkotikais. Kaskart sugrįžtant į Lietuvą, visi naudoti mobilieji telefonai būdavo sunaikinami pasienyje. Nuvykus į Ispaniją ir ten pasikrovus narkotines medžiagas, kaskart automobilis būdavo kruopščiai nuplaunamas, cheminiu būdu išvalomas jo salonas. Po to automobilio dalys, kuriose slepiamos narkotinės medžiagos, būdavo apipurškiamos specialia chemine medžiaga, kuri atbaido šunis. Slėptuvėse esantys narkotikų paketai būdavo kruopščiai nuvalomi ir sutepami dyzelinu, kad neliktų biologinių pėdsakų ir kvapo. Slėptuvių angos būdavo uždengiamos audeklu, išmirkytu dyzeline, užsukamos dangteliu, hermetizuojamos, netgi uždažomos automobilio kėbulo spalva ir tada dirbtinai pasendinamos dulkėmis arba cementu.

Bendra kasa

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad S. Bukausko grupuotė turėjo bendrą pinigų kasą – „obščiaką“. Joje sukaupti pinigai buvo naudojami advokatams samdyti, padėti įkliuvusiems ir nuteistiems, kompensuoti konfiskuotų narkotikų kainą. Pats S. Bukauskas yra ne vienam nariui aiškinęs, kad į „obščiaką“ automatiškai „byra pinigai nuo kiekvieno reiso“.

Tų pinigų buvo prireikę ir tada, kai vienas narkokurjerių – Stasys Vaišvila – buvo įkliuvęs į teisėsaugininkų rankas Rusijos ir Latvijos pasienyje bei pasodintas į kalėjimą. S. Bukauskas nepaliko jo neišdavusio sėbro vieno: kas mėnesį S. Vaišvilos žmonai, kol jos vyras kalėjo, jis duodavo po 1000 eurų pragyvenimui, perduodavo pinigų ir pačiam kaliniui. Be to, S. Vaišvilos žmonai atidavė ketvirto modelio automobilį „Golf“, kad ji galėtų lankyti vyrą kalėjime.

Gaujos bendros kasos pinigais buvo šelpiami ir Dainius J. su dar vienu grupuotės nariu, kai jiedu įkliuvo Maroke.

Grupuotės vyrai ne tik dirbo pavojingą darbą, bet kartu ir poilsiaudavo. Tuomet su draugėmis ar žmonomis dažniausiai susitikdavo pas D. Prekevičienę sode. Švęsdavo gimtadienius, sugrįžimą iš „zonos“. Tokius renginius ir organizuodavo, ir finansuodavo pats S. Bukauskas. Jis pasirūpindavo ir maistu, ir alkoholiniais gėrimais. Jeigu puotaudavo restorane, tai irgi už visus dažniausiai sumokėdavo Svaika. Būdavo ir taip, kad S. Bukauskas vyrus pasikviesdavo ir šiaip, be jokios priežasties. Jiems jis buvo nurodęs kuo mažiau kalbėti arba visai nekalbėti prie savo žmonų ar draugių apie narkotikų gabenimą. Jeigu vyrai, būdami pas D. Prekevičienę sode, sugalvodavo ką nors aptarti, tai eidavo iki Kauno marių ir ten pasikalbėdavo.

2010 metais grupuotės nariai kartu su šeimomis vyko į koncertą Varšuvoje, tais pačiais metais važiavo ir slidinėti į Italiją.

Sustyguotas mechanizmas

Iki 2010-ųjų rudens gyvavusios hašišo prekeivių grupuotės, vadovaujamos S. Bukausko-Svaikos, veikla priminė gerai sustyguotos bendrovės darbą. Ispanija-Lietuva-Rusija – tokiu maršrutu lengvuosiuose automobiliuose įrengtose slėptuvėse keliaudavo hašišas.

Visi grupuotės nariai buvo pasiskirstę pareigomis ir paklusdavo savo vyresnybės nurodymams. S. Bukauskas, kai tapo gaujos vadu, kvaišalų pats niekada neveždavo, tačiau jis skrisdavo į Ispaniją ir Rusiją tartis su tiekėjais ir užsakovais. Visi kiti turėjo gaujos vado paskirtas užduotis.

Urbonavičius privalėjo surasti kvaišalų gabentojus – kurjerius. D. Valionis irgi ieškodavo kurjerių, bet dar buvo atsakingas ir už automobilių, naudotų narkotikų pervežimui, remontą. A. Bieliauskas dirbo ir kurjeriu, ir įrenginėjo bei tobulino slėptuves automobiliuose. S. Bukausko draugė D. Prekevičienė – savo kolektyviniame sode Amaliuose turėjo sudaryti sąlygas pakuoti narkotikus bei perduodavo informaciją ir pinigus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams. Kurjerių darbą dar dirbo S. Vaišvila, R. Jankauskas, S. Maksimovas, Darius Totulas, A. Šipelis, G. Tumėnas ir A. Silvanavičius. Šie vyrai, mašinomis su slėptuvėmis jose iš Ispanijos bei Nyderlandų į Rusiją per Lietuvą, Latviją ir Estiją gabeno labai didelius narkotinių medžiagų kiekius.

Policija sekė grupuotės narius, teismas buvo sankcionavęs įtariamųjų pokalbių telefonu pasiklausymą, tačiau daugiausia tyrėjai sužinojo, kai prikalbino duoti parodymus kelis gaujos narius.

Sulaikytas Svajūno Bukausko-Svaikos grupuotės narys Dainius J., pradėjęs duoti parodymus, atskleidė narkotikų tarptautinio pervežimo ir konspiracijos schemas. Tai buvo Svaikos sukurtos ir gyvenime patikrintos schemos, kurių visi nariai privalėjo griežtai laikytis.

Žilvinas VIZGIRDA