LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Lietuva ir Europos Sąjunga pamažu juda į priekį, kurdamos dokumentus, kurie leistų gyventojams ne tik savo šalies viduje, bet ir kitose valstybėse įrodyti turint imunitetą nuo COVID-19. Planuojama, kad dar balandį lietuviai galėtų pradėti naudotis tokiu imuniteto pasu. Tiesa, kol kas neaišku, kokių laisvių gyventojai su tokiais dokumentais turėtų daugiau.
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aptarė nacionalinio COVID-19 imuniteto sertifikato ir europinio žaliojo paso klausimą. Įvairiai vadinamas dokumentas – žaliasis pasas, žaliasis pažymėjimas, imuniteto pasas, imuniteto sertifikatas – daliai gyventojų gali tapti bilietu į laisvesnį gyvenimą.
Vienas dokumentas Europai, kitas – Lietuvai
Kaip Seime pasakojo ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, šiuo metu kuriami du imuniteto pasai. Vienas jų galiotų tarp Europos Sąjungos (ES) narių, kitas jau anksčiau galėtų būti pradėtas naudoti tik Lietuvoje.
Abiejų dokumentų principas panašus – juose pateikiama informacija apie asmens imunitetą nuo COVID-19 po vakcinos arba persirgimo, tai pat – informacija apie tyrimus dėl koronaviruso.
Žaliasis pažymėjimas
Skaitmeninis žaliasis pažymėjimas (imuniteto pasas ES) galės būti išduodamas skaitmeniniu ir/arba popieriniu formatu. Jis galios visose ES valstybėse. Planuojama, kad jis pradėtų veikti jau birželio viduryje. Lietuva šiam dokumentui įgyvendinti turi būti pasiruošusi ne vėliau nei birželio 1-ąją. „Tas dokumentas turi palengvinti gyvenimą po pandemijos arba pandemijos pabaigoje“, – posėdyje kalbėjo V. Jurgutis.
Jis pažymi, kad jau dabar e.sveikatos sistemoje renkama informacija apie gyventojų skiepus, testus dėl COVID-19 arba persirgimą liga. „Tai skaitmeninis pažymėjimas užtikrina patogų duomenų apsikeitimą. Nes oro uoste prisijungti prie e.sveikatos ir parodyti tą pažymą ilgai užtrunka, neapsaugo nuo duomenų klastojimo galimybių. Toks duomenų apsikeitimas leistų greitai patikrinti“, – teigė viceministras.
Tiesa, V. Jurgutis pažymi, kad kol kas ES narės neranda bendro sutarimo dėl vakcinos nuo COVID-19 ar imuniteto persirgus galiojimo. Taip pat dar nesusitarta, kiek laiko keliaujant tarp šalių gali galioti neigiamas COVID-19 testas. Kol kas svarstoma, kad imunitetas po skiepo galėtų būti laikomas galiojančiu pusmetį. „Matyt, skaitome sveikatos ekspertų įvairius vertinimus, ar tas 6 mėnesių laikotarpis liks, ar jis gali ilgėti, ar ne“, – svarstė V. Jurgutis.
Analogiškas dokumentas Lietuvoje – jau balandį
Lietuviškoji dokumento versija, kaip pasakojo V. Jurgutis, būtų supaprastintas europinis variantas. Tačiau, kol Vyriausybė nenuspręs, kaip bus galima jį panaudoti, dokumentas bus bevertis.
„Lietuviškas sertifikatas yra šiek tiek paprastesnė europinio sertifikato versija. Bet ji savaime neduoda vertybės, nes lygiai taip pat reikia priimti tiek politinius, tiek epidemiologinius sprendimus, kokias išimtis taikytume, turintiems skiepą ar antikūnus“, – pažymėjo viceministras.
Jei europinis žaliasis pasas Europoje planuojamas tik vasarą, Lietuvoje nacionalinis sertifikatas, anot V. Jurgučio, galėtų būti naudojamas jau balandžio antroje pusėje. Tiesa, su sąlyga, kad iki balandžio vidurio bus priimti reikalingi teisiniai sprendimai, įgyvendintas techninis pasirengimas.
„Reikalingas apsisprendimas dėl praktinio taikymo. Vadinasi, ar yra kažkokios veiklos, kurios nėra laisvos arba uždraustos visiems, o gali pasinaudoti tiktai tie, kas turi žalią šviesą šio sertifikato algoritmo dėka. Dėl šito turi būti priimti sprendimai, Vyriausybė turi pateikti siūlymus ir priimti sprendimus“, – sakė viceministras.
Tačiau kol kas tebėra neaišku, kokias veiklas lietuviams galėtų atverti imuniteto pasas. „Šiuo metu yra sričių, kurios dar nėra atlaisvintos. Tai tie patys renginiai įvairūs. Mes gauname įvairius siūlymus dėl tų pačių eksperimentinių renginių, dėl kitų sričių, kur asmenys, kurie paskiepyti ar persirgę, galėtų naudotis sukurtais lietuviškais dokumentais“, – sakė Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
V
