Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Įkalinimo įstaigas drebina skandalai

Jau daugiau nei metus šalies kalinimo įstaigų sistemą drebina skandalai, viena po kitos lekia ne tik kalinimo įstaigų vadovų, bet ir pačių didžiausių viršininkų, įskaitant ir teisingumo ministrą, galvos. Sistema atakuojama iš visų pusių: auditas nustatė, jog kalėjimų departamente vyko neskaidrūs pirkimai; prokuratūra – jog pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją iki šiol valdė ne pareigūnai, o kalinių „vierchai“; o štai kaliniai, skundais dėl prastų kalinimo sąlygų užvertę teismus tiek Lietuvoje, tiek Strasbūre, prisiteisia tūkstančius.

Dar 2016 metų gruodį Kauno tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė Rasa Kazėnienė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir pranešė apie galimą korupciją Kauno tardymo izoliatoriuje. Tačiau STT atsisakė imtis ikiteisminio tyrimo, motyvuodama, jog valstybei didelė žala nepadaryta.

Ir tik po to, kai pernai vasarį ta pati buhalterė apie pažeidimus prabilo viešai, sukruto net kelios institucijos. Viešųjų pirkimų pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje, taip pat galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus ir neefektyvų valstybės turto naudojimą nagrinėjo Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Pažeidimų buvo rasta, tačiau Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. Tyrimą atlikęs prokuroras konstatavo, kad R. Kazėnienės teisėsaugai pateikta informacija iš esmės yra tiksli, tačiau neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Po tyrimo iš pareigų buvo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas, o Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė atsistatydino pati.

Iš darbo pasitraukė ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Virginijus Ceslevičius. 1993 metais prižiūrėtoju bokštelyje pradėjęs dirbti 18-metis, perėjo visas karjeros pakopas ir 2011 metų gruodį tapo įstaigos vadovu. Po atlikto audito jis buvo nušalintas nuo darbo ir nors tvirtino nesuprantąs dėl ko, tačiau vėliau pats pasitraukė iš pareigų.

Atlikus auditą paaiškėjo, kad įstaigoje viešieji pirkimai vyko bet kaip, o pataisos namų vadovybės giminaičių darbovietėms buvo sudarytos išskirtinės sąlygos lobti valstybės sąskaita. Auditorių paskaičiavimais ši pataisos įstaiga per sutartis su įvairiomis bendrovėmis galėjo padaryti daugiau nei 700 000 eurų žalos valstybei.

Nustatyta, kad kai kuriuose vykdytuose viešuosiuose pirkimuose pataisos namai pirko katę maiše. Tai yra pirkimo sąlygose nebuvo nustatyti reikalavimai perkamiems darbams, nenurodyti numatomų įsigyti darbų kiekiai, darbų vykdymo metu naudojamoms medžiagoms nekeliami reikalavimai. Be to, nepaisant, ar norėjo lopyti stogus, ar keisti langus, Pravieniškių pataisos namai konkursuose kvietė dalyvauti tuos pačius tiekėjus.

Atsistatydino vadovai

Tačiau tai buvo tik žiedeliai. R. Kazėnienė buvo paskirta Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiaja specialiste. Atlikusi auditą Pravieniškėse ji su kolegomis rado dar daugiau pažeidimų ir sulaukė pasipriešinimo. Ir ne tik iš Pravieniškių, kurias tikrino, bet ir iš Teisingumo ministerijos. Tuomet ji, kartu su premjero Sauliaus Skvernelio patarėju Skirmantu Malinausku, vėl surengė spaudos konferenciją ir situaciją paviešino. S. Malinauskas paminėjo teisingumo viceministrą Raimondą Bakšį, kuris, anot jo, deda pastangas, kad situacija kalėjimų sistemoje nesikeistų. Apie tai minėjo ir R. Kazėnienė, teigusi, jog viceministras R. Bakšys, girdint ministrei Mildai Vainiutei, priešinosi jos ir kolegės iniciatyvai kreiptis į teisėsaugą dėl Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje audito metu surinktos medžiagos įvertinimo.

Nors R. Bakšys su mestais kaltinimais nesutiko, tačiau iš pareigų atsistatydino. O po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Teisingumo ministrė M. Vainiutė nesusitvarko su pareigomis ir „demonstruoja politinį neįgalumą“, atsistatydinimo pareiškimą parašė ir ministrė.

Telefonų nenutildė

O atliktas auditas ir kitose įkalinimo įstaigose atskleidė tai, kas iki šiol buvo slepiama. Naujasis ministras Elvinas Jankevičius su audito išvadomis supažindino visus. Auditoriai nustatė, kad Kalėjimo departamente ar jam pavaldžiose įstaigose kurtos naujos darbo vietos dirbti su sistema, kuri iki šiol neįdiegta, o už kai kurias prekes samdomai privačiai bendrovei Kalėjimų departamentas permokėjo nuo 3 iki 6 kartų. Realią finansinę padėtį auditoriams įvertinti kai kuriais atvejais buvo sudėtinga, nes departamentas nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklų.

Tuo metu Teisingumo ministerija, kuriai pavaldus departamentas, neužtikrino pakankamos kontrolės, kaip vykdomi pirkimai, investicijų programa bei naudojamos valstybės lėšos.

Prieš penkerius metus Kalėjimų departamentas ryžosi imtis suvaldyti vieną opiausių problemų kalėjimų sistemoje – blokuoti ryšio priemones. Naudodamiesi mobiliaisiais telefonais iš pataisos namų nuteistieji sukčiauja, viliodami pinigus dažniausiai iš senyvo amžiaus gyventojų. Buvo numatyta iki 2016-ųjų įdiegti ryšio blokavimą už 1 115 000 eurų šešiose įkalinimo įstaigose. Planuota, kad įgyvendinus šį planą neleistinas prisijungimas prie mobilaus ryšio operatorių sumažės 99 procentais.

2013-aisiais po nesėkmingo pirmojo bandymo įdiegti mobilaus ryšio blokavimo sistemą Kalėjimų departamentas paskelbė naują pirkimą. Pirkime dėl mobiliojo ryšio blokavimo dviejuose objektuose dalyvavo trys bendrovės: „NT Service“, „EIT sprendimai“ ir „Atea“. Vieno objekto pirkimą laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi „Atea Baltic“, nors auditorių vertinimu, dėl pirkimo pažeidimų pastaroji turėjo būti eliminuota iš pirkimo, nes galėjo imituoti konkurenciją. Pagal sutartį, „Atea“ įsipareigojo parduoti ir sumontuoti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą Alytaus pataisos namuose per pirmąjį 2014-ųjų pusmetį. Bendrovei avansu sumokėta didžioji dalis lėšų – 235 000 eurų. Tačiau atlikus auditą paaiškėjo, kad ryšio blokavimo sistema tinkamai neveikia, o kaliniai ir toliau sėkmingai mulkina žmones pasakomis apie tariamas nelaimes.

Melaginga informacija

Dar vienas, auditorių vertinimu, fiasko patyręs investicinis šimtus tūkstančių eurų „suvalgęs“ projektas – žvalgybinės informacinės sistemos diegimas. Ši sistema – automatizuoto duomenų apdorojimo (ADA) sistema ir tinklas, kur saugoma, apdorojama ar kuria perduodama įslaptinta informacija. Tačiau dar prieš kelerius metus planuota įdiegti sistema iki šiol neveikia, o Kalėjimų departamente kriminalinės žvalgybos informacija vis dar nugula į popierines kartotekas. Be to, nors ADA sistema ir tinklai iki šiol nėra įdiegti, Teisingumo ministerija 2016 metų rugpjūtį informavo Finansų ministeriją, kad vykdant šį investicinį projektą, Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose įrengtos devynios ADA tinklų darbo vietos bei įsigytas ilgalaikis turtas. „Teisingumo ministerija Finansų ministerijai pateikė tikrovės neatitinkačią informaciją“, – nurodė auditoriai.

Valdė „vierchai“

Balandžio pabaigoje Generalinė prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu dėl 16 asmenų padarytų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje. Tyrimo duomenys rodo, kad Pravieniškių pataisos namuose susiformavo ir 2011-2017 metais veikė gerai organizuotas nusikalstamas susivienijimas, kurio organizatoriai, vadovai ir dalyviai laisvės atėmimo bausmės Pataisos namuose metu padarė ne vieną labai sunkų ir sunkų nusikaltimą. Nusikalstamą susivienijimą organizavo ir jam vadovavo aktyvių ir pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, už padarytus sunkius nusikaltimus nuteisti griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias Pataisos namų tvarkos normas. Teismui perduotoje byloje yra duomenų, kurie leidžia įtarti, kad įkalinimo įstaigą valdė ne įstaigos vadovai, o kalinių „vierchai“.

Greitai paaiškėjo, jog tokia padėtis ne tik Pravieniškėse. Norėdami parodyti, kas yra tikrieji įkalinimo įstaigų šeimininkai, du nuteistieji šį birželį Kybartų pataisos namuose surengė tiesioginę savo puotos transliaciją per internetą – kilnodami taurelę aiškino, kiek kalėjime moka už puslitrį degtinės, kiek kainuoja gramas narkotikų, gyrėsi, kad gali užsisakyti ir moterų. Paaiškėjo, jog vienas iš lėbautojų buvo apsvaigęs ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo narkotikų. Abu jie 12 mėnesių perkelti į drausmės grupę.

Po tokio akibrokšto šioje ir kitose įkalinimo įstaigose atliktos kratos. Pas kalinius buvo rasta daugybė draudžiamų daiktų, kas dar kartą parodė, jog situacija mažai kontroliuojama. Ministras E. Jankevičius pripažino, kad ir jis iki šiol nežino, ką kaltinti dėl įkalinimo įstaigose randamų narkotikų, telefonų, alkoholio.

Moka tūkstančius

Kaliniai, gyvendami už grotų, ne tik linksminasi, bet dar ir pajuto, kad gali „melžti“ valstybę, nes turi užtarėjų Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) Strasbūre, kuriems nerūpi skriaudžiami pensininkai ar ligoniai, tačiau už kalinius stojama mūru. Už grotų patekę įtariamieji ar jau nuteisti ima šaukti, kad nelaisvėje pažeidinėjamos jų teisės – kamerose per mažai vietos ir šviesos, prasta ventiliacija, drėgna ir pan. Daugiausia pareiškimų teismus pasiekia iš prieš 100 metų statyto Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Jei 2010 metais į Lietuvos teismus dėl netinkamų sąlygų kreipėsi vienas žmogus ir jam buvo priteista 300 eurų, tai paskutiniais metais į teismus kreipiasi jau beveik po 1000 įkalintųjų. 2010 -2017 metais iš specialiosios Teisingumo ministerijos sąskaitos jiems sumokėta 3 su puse milijono eurų.

Galima būtų keikti teismus – neva šie pataikauja skundais juos užvertusiems kaliniams. Tačiau teismai, nors ir žinodami, kad sąlygos kalėjimuose taip greitai nepasikeis, turi svarų argumentą – jei bylos su skundais nukeliautų į Strasbūrą, Lietuvai tektų mokėti keletą kartų didesnes sumas. Šiuolaikiniai kaliniai – ne iš kelmo spirti ir, ką jau ką, o savo teises žino ir dėl savo gerovės kovoja, nes daugiau nelabai turi ką veikti. Kai dienų dienas dykinėja, turi laiko ir nusikaltimus suplanuoti, ir skundus rašyti. Lietuva dėl skundų EŽTT jau yra nukentėjusi ne kartą, todėl dabar laikomasi praktikos, kad jei kaliniui tikrai kameroje trūksta vietos, jam priteisiama už kiekvieną dieną vidutiniškai po 8 eurus. Tuo metu, jei nuteistojo skundas pasiekia EŽTT, šis už panašius teisės aktų pažeidimus priteisia mažiausiai 4 kartus daugiau.

2005 metais EŽTT išnagrinėjo tik vieną tokį skundą iš Lietuvos ir priteisė sumokėti kaliniui 4000 eurų, o pernai 16 kalinių priteista 140 330 eurų. Šie metai dar nesibaigė, tačiau Strasbūras jau pamalonino 15 kalinių, priteisdamas jiems 103 800 eurų.

Rekordinė suma vienam asmeniui dėl kalinimo sąlygų buvo priteista 2008 metais – 12 000 eurų, be to, Lietuva turėjo kompensuoti EŽTT apgintam piliečiui 3450 litų (1000 eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Beje, šiomis dienomis Strasbūro teismas perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei dar 6 pareiškėjų Viačeslavo Michno, Sergejaus Šarapajevo, Tomo Miliuko, Richardo Kazėno, Romualdo Gaskos ir Artūro Lapinsko peticijas prieš Lietuvą. Remdamiesi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu (kankinimo draudimas) pareiškėjai skundžiasi dėl netinkamo elgesio ir žeminančių įkalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei Pravieniškių ir Alytaus pataisos namuose. Pareiškėjai teigia, kad kameros, kuriose jie buvo laikomi, buvo perpildytos, o sanitarinės ir higienos sąlygos neatitiko vidaus teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos priteisimo mūsų šalies teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame patvirtintos normos dėl sanitarinio mazgo, šilto vandens kamerose nebuvimo, dėl rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymo kartu kamerose, dėl aprūpinimo baldais (stalu, kėdėmis), dėl galimybės skalbtis ir džiovinti išskalbtus drabužius, dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, dėl sveikatos sutrikimų, dėl pasivaikščiojimų trukmės, dėl sąlygų laikino patalpinimo kamerose, dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje.

Yra ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas, kuriame nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. metrai.

Pradžia padaryta

EŽTT ne kartą yra nurodęs Lietuvai taisyti padėtį įkalinimo įstaigose. Dabartinis skandalas parodė, jog delsimas nenaudingas niekam. Visi supranta, kad situaciją galėtų pakeisti tik įkalinimo įstaigų sistemos reforma.

Teisingumo ministras E. Jankevičius žada sujungti kalėjimus į vieną įstaigą, atsisakyti didžiulių bendrabučio tipo kalėjimo erdvių ir keisti jas kameromis 1–2 asmenims, kelti darbuotojų algas, mažinti administracijos etatus, didinti tiesiogiai su kaliniais dirbančių pareigūnų skaičių ir stiprinti vidaus kriminalinę žvalgybą. Pažadų šis ministras jau prižadėjo turbūt daugiau nei visi ankstesni jo pirmtakai drauge sudėjus. Imamasi ir konkrečių veiksmų.

Teismo nuosprendžio laukiantys suimti asmenys nuo rugsėjo 1-osios galės kalėti ne tik keturiuose tardymo izoliatoriuose, bet ir pataisos namuose.

„Perkėlus suimtuosius į kitas laisvės atėmimo įstaigas kartu pagerės ir suimtųjų gyvenimo sąlygos, bus užtikrintos svarbiausios žmogaus teisės. Iki šiol daugiausia nuteistųjų skundų tiek nacionaliniai teismai, tiek EŽTT gaudavo būtent dėl jų kalinimo sąlygų Lukiškėse ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje,“ – sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Įsakyme taip pat numatyta, kad teismo paskirtą kalėjimo režimo bausmę taip pat bus galima atlikti visose laisvės atėmimo įstaigose. Iki šiol tokios rūšies bausmę buvo galima atlikti tik Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Šiais pokyčiais sukuriamos teisinės prielaidos pradėti nuteistųjų ir suimtųjų perkėlimą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į kitas įkalinimo įstaigas. Dalį asmenų iš Lukiškių į kitas įstaigas ketinama perkelti jau iki šių metų pabaigos.

Vis žadama didinti prižiūrėtojų atlyginimus. Jau imtasi ir konkrečių veiksmų – siekiant išlaikyti tarnyboje didelę patirtį turinčius darbuotojus ir atsižvelgiant į profesinių sąjungų siūlymus, priimtas sprendimas 0,5 koeficiento (nuo bazinio dydžio)  padidinti atlyginimus jaunesniesiems pataisos pareigūnams, dirbantiems įkalinimo įstaigose daugiau nei 10 metų.

Visos bausmių vykdymo sistemos laukia didelės pertvarkos, jas vykdys nauji vadovai. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriumi paskirtas Mindaugas Zaikauskas, jau paskelbti konkursai užimti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigas, paskelbtos atrankos Kriminalinės žvalgybos ir Imuniteto skyrių vadovų pareigoms užimti.

 

Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ

 

Rekomenduojami video